Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento rinkimų štabas išplatino kvietimą būsimiems Latvijos ir Estijos EP nariams, raginant prisijungti prie bendros aktyvių europarlamentarų koalicijos. Rašte kviečiama būsimus europaralemtarus aktyviai dalyvauti EP veikloje, nurodomi konkretūs aktyvumo rodikliai bei įsipareigojimai kiekvienam nariui.
LVŽS EP rinkiminio štabo vadovas Linas Kontrimas aiškina, kad dauguma EP narių iš kaimyninių šalių bei Lietuvos yra pasyvūs ir neproduktyvūs. Tačiau bendras įsipareigojimas siekti nustatyto aktyvumo standarto leistų rinkėjams sekti savo išrinktųjų rezultatus pagal aiškius kriterijus.
„Lietuva, Latvija ir Estija turi veikti išvien. Mūsų šalių interesai yra labai panašūs sienos apsaugos, ekonomikos, energetikos, Baltijos jūros klausimais. Veikdami po vieną ne tik nepasiekiame norimų rezultatų, bet ir neatkreipiame didžiųjų šalių dėmesio į savo problemas. Kartu galime veikti kaip vienas Baltijos regionas, kuri dydžiu bei pajėgumu prilygstantis ES lyderėms“, – aiškino L. Kontrimas.
Rašte taip pat pateikiami konkretūs rezultatai, kuriuos per penkerių metų kadenciją turėtų įgyvendinti kiekvienas išrinktasis.
„Siūlome nustatyti bendrą aktyvios veiklos standartą visiems Baltijos valstybių atstovams Europos Parlamente. Tai galėtų būti siekis dirbti taip, kad pagal bendrą aktyvumo statistiką Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai patektų tarp 300 geriausiai dirbančių Europos Parlamento narių. Aktyvios veiklos standartas apimtų plenarinių posėdžių lankomumą, pranešimų, raštu ir žodžiu pateiktų klausimų, pateiktų rezoliucijų, nuomonės pareiškimų ir pasisakymų skaičių“, – teigė L. Kontrimas.
Pasak L. Kontrimo, vieningi net ir 25-30 europarmalentarų pareiškimai, rezoliucijos ar kita veiklą yra svarus įrankis tęsti savo rinkėjams duotus įsipareigojimus ir sėkmingai vykdyti Baltijoms šalims svarbius darbus.
Raginimas prisijungti prie aktyvių Baltijos šalių europarlamentarų koalicijos buvo išplatintas didžiosioms Latvijos bei Estijos partijoms. Gegužės 26 d. šios šalys taip pat rinks savo narius į EP. Lietuvoje renkama 11, Latvijoje – 8, Estijoje – 6 europarlamentarai.
EP nariai dirba savo rinkimų apygardose, Strasbūre, kur vyksta 12 plenarinių sesijų per metus, ir Briuselyje, kur EP nariai dalyvauja papildomuose plenariniuose posėdžiuose, taip pat komitetų ir frakcijų posėdžiuose.
Su kuo kartu dirbti? Su bevaliais bei suktais, kuriais negalima pasikliauti? Kurie net nepajėgūs priimti įstatymo dėl dvikalbio paso svetimkalbėmis pavardėms? Ar įstatymo dėl kitakalbių švietimo tvarkos, kuri atitinka TMAPK ir ŽTD, o ne turinį iškraipius primetama „vyresnių sesių”, ir vis dar kitataučius „mažumomis” vadina? Kam mūsiškiai skystablauzdžiai bei savanaudžiai vabalai gali būti į draugiją reikalingi? Juk išduos už pirmo posūkio!
Baltijos šalims kartu reikalinga vidaus reikalus tvarkytis, – pvz. elektros sinchronizacijas, naudingiausius “Rail Baltica” maršrutus susiderinti ir pan., o ne lenkiškus savanaudiško, o ne solidaraus, grupavimosi EP principus diegti.
+ + + !