Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento rinkimų štabas išplatino kvietimą būsimiems Latvijos ir Estijos EP nariams, raginant prisijungti prie bendros aktyvių europarlamentarų koalicijos. Rašte kviečiama būsimus europaralemtarus aktyviai dalyvauti EP veikloje, nurodomi konkretūs aktyvumo rodikliai bei įsipareigojimai kiekvienam nariui.
LVŽS EP rinkiminio štabo vadovas Linas Kontrimas aiškina, kad dauguma EP narių iš kaimyninių šalių bei Lietuvos yra pasyvūs ir neproduktyvūs. Tačiau bendras įsipareigojimas siekti nustatyto aktyvumo standarto leistų rinkėjams sekti savo išrinktųjų rezultatus pagal aiškius kriterijus.
„Lietuva, Latvija ir Estija turi veikti išvien. Mūsų šalių interesai yra labai panašūs sienos apsaugos, ekonomikos, energetikos, Baltijos jūros klausimais. Veikdami po vieną ne tik nepasiekiame norimų rezultatų, bet ir neatkreipiame didžiųjų šalių dėmesio į savo problemas. Kartu galime veikti kaip vienas Baltijos regionas, kuri dydžiu bei pajėgumu prilygstantis ES lyderėms“, – aiškino L. Kontrimas.
Rašte taip pat pateikiami konkretūs rezultatai, kuriuos per penkerių metų kadenciją turėtų įgyvendinti kiekvienas išrinktasis.
„Siūlome nustatyti bendrą aktyvios veiklos standartą visiems Baltijos valstybių atstovams Europos Parlamente. Tai galėtų būti siekis dirbti taip, kad pagal bendrą aktyvumo statistiką Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai patektų tarp 300 geriausiai dirbančių Europos Parlamento narių. Aktyvios veiklos standartas apimtų plenarinių posėdžių lankomumą, pranešimų, raštu ir žodžiu pateiktų klausimų, pateiktų rezoliucijų, nuomonės pareiškimų ir pasisakymų skaičių“, – teigė L. Kontrimas.
Pasak L. Kontrimo, vieningi net ir 25-30 europarmalentarų pareiškimai, rezoliucijos ar kita veiklą yra svarus įrankis tęsti savo rinkėjams duotus įsipareigojimus ir sėkmingai vykdyti Baltijoms šalims svarbius darbus.
Raginimas prisijungti prie aktyvių Baltijos šalių europarlamentarų koalicijos buvo išplatintas didžiosioms Latvijos bei Estijos partijoms. Gegužės 26 d. šios šalys taip pat rinks savo narius į EP. Lietuvoje renkama 11, Latvijoje – 8, Estijoje – 6 europarlamentarai.
EP nariai dirba savo rinkimų apygardose, Strasbūre, kur vyksta 12 plenarinių sesijų per metus, ir Briuselyje, kur EP nariai dalyvauja papildomuose plenariniuose posėdžiuose, taip pat komitetų ir frakcijų posėdžiuose.
Susiję straipsniai:
- Baltijos šalių prezidentai sutarė kartu siekti energetinio saugumo
- Baltijos valstybės siekia sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką
- Raudondvaryje susitiks Baltijos šalių Prezidentai
- Nidoje vyks jau šeštasis Baltijos šalių kino festivalis „Baltijos banga“
- D. Grybauskaitė: Baltijos šalių ūkininkai neturi būti diskriminuojami
- „Rail Baltica“ projektas augins Baltijos šalių ekonomikas
- Panevėžys kviečia į VII-ąjį tarptautinį Baltijos šalių folkloro festivalį „Aisūs kankleliai“ (audio)
- Trijų Baltijos šalių kultūros ministrai pabrėžė partnerystės ir bendradarbiavimo svarbą
- Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa
- Latvijoje baltijos šalių mokinių forumas minėjo Baltijos kelią
- Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bus išleista speciali penkių eurų monetų serija, viena jų – bendra Baltijos šalių moneta
- Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
- Lenkija toliau rūpinsis Baltijos šalių saugumu
- Palangoje vyks Baltijos šalių Prezidentų susitikimas
- Baltijos šalių gynybos ministrai vertins galimybę bendrai vystyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą
- D. Grybauskaitė su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais aptarė naują ES biudžetą (video)
- Baltijos šalių vadovai aptarė valstybių saugumo klausimus (nuotraukos, video)
- Baltijos šalių tyrimas: atlyginimai daugiausiai augo Estijoje, mažiausiai – Lietuvoje
- Vilniaus universiteto prof. Z.Norkui įteiktas Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
- Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė
- Baltijos šalių premjerai Rygoje dalijosi prisiminimais apie Baltijos kelią
- L. Linkevičius: Baltijos šalių stiprybės pagrindas yra vienybė
- Baltijos šalių XVII-oji mokslo ir verslo konferencija vyks Vilniuje
- Nacionaliniame Kauno dramos teatre skleisis Baltijos šalių dramaturgija
- Baltijos jūros šalių dokumentikos forume ir lietuviški kino projektai
- Daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė duris lankytojams
- Dž. Baidenas „šventa garbe“ patikino, kad JAV nesitrauks nuo įsipareigojimų Baltijos šalių saugumui (nuotraukos, video)
- Premjeras A. Butkevičius: Baltijos kelio 26-osios metinės – tai kartu nueitas kelias
- Nacionalinės Baltijos šalių bibliotekos stiprins bendradarbiavimą
- A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių?
Su kuo kartu dirbti? Su bevaliais bei suktais, kuriais negalima pasikliauti? Kurie net nepajėgūs priimti įstatymo dėl dvikalbio paso svetimkalbėmis pavardėms? Ar įstatymo dėl kitakalbių švietimo tvarkos, kuri atitinka TMAPK ir ŽTD, o ne turinį iškraipius primetama „vyresnių sesių”, ir vis dar kitataučius „mažumomis” vadina? Kam mūsiškiai skystablauzdžiai bei savanaudžiai vabalai gali būti į draugiją reikalingi? Juk išduos už pirmo posūkio!
Baltijos šalims kartu reikalinga vidaus reikalus tvarkytis, – pvz. elektros sinchronizacijas, naudingiausius “Rail Baltica” maršrutus susiderinti ir pan., o ne lenkiškus savanaudiško, o ne solidaraus, grupavimosi EP principus diegti.
+ + + !