Paskelbus apie į šalį atėjusį snigą, kuris truks kelias paras, draudikai perspėja vairuotojus apie pavojus keliuose ir siūlo prisiminti, ko mokėsi vairavimo mokyklose. Numatoma, kad iki 30 cm išaugsianti sniego danga, ko Lietuva nematė jau 15 metų, pridarys rimtos žalos keliuose, tad jeigu nėra būtinybės važiuoti, draudikai ragina palikti automobilius stovėjimo aikštelėse, kol orai aprims.
Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, žiemą vairuotojams tenka nuolat priminti, kaip važiuoti slidžia kelio danga, tačiau šįkart šalis susidurs su stichiniu sniego kiekiu, kuris net ir patyrusiems vairuotojams bus neeilinis iššūkis.
„Žiemą, taip pat jau ir lapkritį, visada fiksuojame daugiau nelaimingų nutikimų keliuose dėl oro sąlygų. Tačiau šios savaitės orų prognozė išties priverčia sunerimti dėl gyventojų saugumo. Todėl visų prašome likti namie arba kuo labiau apriboti keliones automobiliu. Dėl galimų spūsčių rekomenduojame į kelionę išsiruošti anksčiau nei įprasta. Be to, grėsmės kyla net ir niekur nevažiuojant – patartina nestatyti savo transporto priemonių arti namų stogų ar po dideliais medžiais, kurių šakos dėl didelio sniego kiekio gali sumaitoti automobilį“, – sako jis.
Patekus į smulkų eismo įvykį, anot eksperto, jei aplinkybės aiškios ir dalyviams nekyla klausimų, reikėtų kuo skubiau užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nufotografuoti transporto priemonių pažeidimus bei įvykio vietą, ir patraukti automobilius – tokiu būdu mažiau nepatogumų patirs kiti eismo dalyviai.
Padės saugus greitis ir atstumo laikymasis
A. Žiukelio teigimu, vairuojant tokiomis oro sąlygomis, kritiškai svarbi kiekviena detalė. Prieš sėdant į automobilį, būtina kruopščiai nuvalyti sniegą, nugrandyti apledėjusius langus, kad matomumas būtų kuo geresnis ir važiuojant sniegas nekristų ant priekinio stiklo.
„Kai kyla didelė tikimybė užklimpti sniege ir yra prastas sukibimas su kelio danga, švelniai įsibėgėkite, važiuokite mažomis apsukomis ir kuo greičiau įjunkite aukštesnę pavarą. Labai svarbu kuo greičiau perjungti antrą pavarą – taip sumažinamas ratų slydimas. Pasirinkite tinkamą ir saugų greitį, taip pat patarčiau išlaikyti keliskart didesnį atstumą nuo priešais važiuojančios transporto priemonės, nes automobilio stabdymo kelias ant apsnigtos bei apledėjusios dangos yra gerokai ilgesnis“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, ruošiantis kilti įkalnėn reikėtų laikytis saugaus atstumo, kad būtų sudarytos visos galimybės palaikyti pastovų greitį be pavaros keitimo. Pavojingoje įkalnėje derėtų leisti visiškai užkilti priekyje važiuojančiam automobiliui ir tik tada važiuoti pačiam. Norint važiuoti žemyn, jis pataria naudoti žemą pavarą ir stengtis išvengti stabdymo, nebent tai būtina. Automobilių su mechanine pavarų dėže vairuotojams, derėtų vengti važiavimo laisva eiga, ypač tokiais keliais. Tai ypač svarbu leidžiantis nuo kalno bei posūkiuose – taip elgiantis, automobilis išliks šiek tiek stabilesnis.
„Dauguma automobilių gatvėse jau turi įvairias elektronines sistemas, padedančias vairuotojams suvaldyti automobilius. Viena svarbiausių sistemų slidžiame kelyje – ABS, kuri neleidžia užblokuoti ratų intensyviau stabdant. Prireikus staigiai stabdyti, vairuotojui telieka spausti stabdžių pedalą iki galo. Jei automobilis neturi šios sistemos, reiktų stabdyti su trumpais pertrūkiais, pulsuojančiai tam, kad automobilis išliktų valdomas ir būtų galima išvairuoti. Tai išbandymas vairuotojams, ypač pradedantiesiems“, – tvirtina A. Žiukelis.
Jis pabrėžia, kad svarbiausia yra nesutrikti ir, esant galimybei, apvažiuoti kliūtį. Tačiau labai daug vairuotojų stresinėje situacijoje pamiršta, kad automobilio ratai nėra užblokuoti, o pati transporto priemonė lieka iš dalies valdoma.
Nestabdyti ir nenuleisti rankų nuo vairo
Antra sistema, kurią jau turi daug automobilių – elektroninė stabilumo sistema. Jos funkcija – padėti suvaldyti pradėjusį slysti automobilį. Anot eksperto, vairuotojui reiktų žinoti vieną taisyklę – vairuoti automobilį ta kryptimi, kur ir norima važiuoti.
„Sumažinti greitį reikėtų dar iki posūkio, kad pačiame posūkyje nereikėtų stabdyti. Jei automobilis parado sukibimą su kelio danga ir ima slysti, svarbu nepanikuoti, tokiu atveju patartina nespausti akseleratoriaus, nestabdyti ir nenuleisti rankų nuo vairo“, – pataria A. Žiukelis.
Jei tenka sėsti už vairo gausiai sningant, rekomenduojama įsitikinti, kad įjungti artimieji žibintai, nepakanka pasikliauti dienos žibintais, mat jie ne visada uždega žibintus automobilio gale. Matomumui sumažėjus iki mažiau nei 100 m, būtina įjungti rūko žibintus.
„Vairuojant sudėtingomis sąlygomis svarbu būti dėmesingam ir atkreipti dėmesį į besikeičiančią kelio dangą. Jei matote, jog kelias nepabarstytas druskomis ar smėliu, būkite itin atsargūs, nes suspausto sniego danga bus kur kas slidesnė nei šviežio. Tiltai ir viadukai – išbandymo ruožai vairuotojams, reikėtų prisiminti, kad jie paprastai užšąla pirmieji, o atšyla paskutiniai, tad ant jų būtina vengti staigių manevrų“, – vardija ekspertas.
A. Žiukelis priduria, kad derėtų vengti nebūtinų kelionių, ypač į atokesnes vietas – sodybas ar sodus, mat kelininkai pirmiau rūpinsis pagrindinių gatvių valymu, todėl atokesnės vietos bus kur kas pavojingesnės. Jei kelionė visgi neatidėliotina, reikėtų pranešti artimiesiems, kur važiuojama, pasirūpinti tinkama apranga, įsitikinti, kad telefonas yra įkrautas.
Sniegas krenta pas rusus.
Lietuvoje sninga.