Svarbiausiose Europos architektūros varžytuvėse tarp geriausių kūrėjų skamba ir lietuviški vardai. Kas dvejus metus rengiamose gerai žinomuose „Mies van der Rohe“ apdovanojimuose 2021 metais iš 400 galimų pasiūlymų net 14 suteikta Lietuvos architektų darbams. Toks skaičius – didesnis nei bet kada anksčiau.
Rengiami Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimai „Mies van der Rohe“ neretai prilyginami architektūros oskarams, tą pripažįsta ir Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė. Ji tikina: „Architektams tai neabejotinai svarbiausias renginys, kaskart su nekantrumu jo laukiame.“
Tarp apdovanojimui pasiūlytų šiemet – net du nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ „Paupyje“ pastatyti kvartalai: varžytuvėse į geriausiųjų vardą taikosi „Paupio“ verslo namai, kuriuos kūrė vyr. architekto Audrius Ambraso vadovaujamas architektų biuras ir gyvenamųjų namų pirmasis kvartalas, kurį projektavo studijos „Arches“ vyr. architektas Edgaras Neniškis.
„Daugybę metų „Paupys“, net ir būdamas Vilniaus senamiesčio dalimi, tarsi neegzistavo – buvo apleistas ir nelankomas, nors įsikūręs ant Vilnios kranto. Suburdami iškiliausias Lietuvos architektų studijas per keletą metų prikėlėme šią teritoriją naujam gyvenimui įkurdami čia gyvenamuosius namus, komercinį ir visuomeninį kvartalus. Labai džiaugiamės, kad net du „Paupio“ kvartalai jau pasiūlyti žinomose Europos varžytuvėse – visuomet malonu sulaukti tokio dėmesio ir būti matomiems bei vertinamiems tarptautinėje arenoje“, – sakė „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Tarp 400 geriausių – 14 lietuvių
Teikti pasiulymus, kas šį apdovanojimą turėtų gauti, buvo kviečiami pripažinti Europos šalių žinovai ir ekspertinės organizacijos – skirtingų šalių architektų sąjungos, universitetai, kitos patvirtintos organizacijos, jungiančios nepriklausomus kritikus, architektūros kūrėjus.
Kas antrus metus vykstančiose varžytuvėse dalyvauti gali per pastaruosius porą metų įgyvendinti projektai, šiemet tokių iš Lietuvos atrinkta net 14, visi jie pateko į geriausiųjų 400-uką. Vėlesniame žingsnyje iš jų bus atrinkta 40, kurių darbai atsidurs garsiame leidinyje, galiausiai dėl pagrindinio apdovanojimo varžysis 5 geriausi Europos kūrėjai, paskatinimu bus įvertintas ir jaunasis architektas.
„Patekti tarp 400 geriausių Europoje – nėra lengva, kiekvienoje šalyje būtų galima atrinkti po 100 įdomių architektūros projektų, todėl vien pakliūti į komisijos apdovanojimui pasiūlytųjų sąrašą – labai stipru“, – sakė R. Leitanaitė.
Šiais metais Lietuvai tarptautinėse varžytuvėse atstovausiančius projektus atrinko Lietuvos architektų sąjunga ir du nepriklausomi žinovai, kiekvienas jų galėjo išrinkti po 5 projektus. Vėliau dalyviams teks įveikti ir rengėjų sudarytos tarptautinės komisijos reikalavimus, joje – ne vienas Europos mastu pripažintas architektūros kritikas.
Ir nors atskirų kategorijų varžytuvėse nėra, daliai projektų priskiriamas tam tikras veikimas – čia dalyvauja ir gyvenamųjų namų, ir viešų erdvių kūrėjai, kultūriniai, urbanistiniai projektai.
Talentingi architektai tampa vis labiau matomi
Iki šiol garbingose varžytuvėse lietuviams sekėsi santūriai – į išskirtinį katalogą tarp 40 geriausių 2017 metais yra patekęs vienas projektas – Rolando Paleko Arch-studijos ir Ryčio Mikulionio studijos „Plazma“ suprojektuotas 18 namų kvartalas.
Tačiau R. Leitanaitė neslepia – lietuvių kūrėjų darbai metams bėgant tik stiprėja ir net įgauna daugiau galimybių pradėti naujas madas. „Esame maža šalis, tačiau turime daug talentingų architektų. Nors pačių architektų skaičius priklauso nuo to, kiek galime skirti žinovų“, – sako ji. Architektų sąjungos pirmininkė taip pat džiaugiasi, kad metams bėgant pavyksta pasiūlyti vis daugiau dalyvių.
Pasak jos, vien dalyvavimas varžytuvėse jo dalyviams atveria daugybę profesinių galimybių: pagerina architektų profesinę aplinką, padidina matomumą tarp užsakovų, įtraukia į įvairių architektūrinių sumanymų rengimą – įvairias paskaitas, varžytuves. O jei pavyksta pasiekti tolimesnius žingsnius, ateina ir pasididžiavimo jausmas – suvokimas, kad esi vienas iš Europos pirmūnų.
Tarp svarbiausių pirmenybių – meninė vertė ir tvarumas
Leitanaitės teigimu, metams bėgant keičiasi ir varžytuvių komisijos vertinimo bruožai, bendras suvokimas, kas yra kokybiška europietiška architektūra. Ir jei anksčiau „Mies van der Rohe“ daugiausia dėmesio sulaukdavo išskirtiniai, net ikoniški pastatai, šiandien pagrindinis dėmesys kreipiamas į pastato tvarumą, draugiškumą, laisvos aplinkos kūrimą.
„Dar prieš keletą metų varžytuvių apdovanojimą įprastai laimėdavo įvairūs vieši pastatai – koncertų salės, bibliotekos, teatrai. Tai – projektai, kurie kurdavo labai išskirtinę aplinką ir pristatydavo architektą kaip meno kūrėją, patys būdami kaip meno kūriniai. Tačiau dabar galima matyti akivaizdų posūkį Europos architektūros vertybėse – tvarumas šiandien suvokiamas ne tik kaip A++ energinės klasės pastato suprojektavimas, kokybiška architektūra yra lyg koliažas, apjungiantis istoriją, kultūrą, estetiką, socialinį teisingumą, ekologiškumą“, – kalbėjo R. Leitanaitė.
Tačiau nepaisant to, estetinė projekto pusė varžytuvėse išlieka itin svarbi – dalyviai dėl pagrindinio apdovanojimo nesivaržytų, jei jų projektai neturėtų meninės architektūrinės vertės.
Atgimsta pramoninės teritorijos
Architektų sąjungos pirmininkė pastebi, kad šiandien daugelis Europos miestų vis labiau atsigręžia į patogaus miesto sumanymą, tankina esamas teritorijas, vengia kurį laiką buvusios paklausios priemiesčių plėtros.
Toks pokytis visame pasaulyje ėmė garsinti siekį išsaugoti tam tikrų vietų išskirtinumą, neleisti naujai kylantiems architektūriniams kūriniams „nubraukti to, kas jau egzistuoja“ ir „jautriai reaguoti į fizinį, kultūrinį kontekstus, vietos istoriją“.
„Šiandien nemažai projektų yra atnaujinami ir suteikia naują veikimą buvusioms pramoninėms teritorijoms, tačiau tą daro atsižvelgdami ne tik į energetinius ar statybų resursus, bet ir į istorinius, kultūrinius faktorius. Geriausi pavyzdžiai rodo, kad iš naujo paryškinus vietos istoriją, ji įgauna papildomos vertės. O kurti galima sluoksniais, todėl drastiška intervencija čia nereikalinga, šiuolaikinė architektūra turėtų papildyti esamą padėtį“, – sakė pašnekovė.
Architektūroje svarbi ir socialinė pridėtinė vertė – ją galima suprasti tiesiogiai kaip naujo būsto kūrimą, naujų veikimų įvedimą, o gal kaip kūrybinį procesą, kur svarbus ryšys su vietos bendruomenėmis, bendrų sprendimų priėmimas.
Apdovanojimui pasiūlyti architektai: „Tai įrodymas, kad „Paupys“ vertas dėmesio“
Toks modelis vis svarbesnis tampa ir Lietuvoje. Vienas tokių – Lietuvos architektų sąjungos nominuota A. Ambraso projekto Paupyje dalis.
„Labai smagu, kad į projektą buvo atkreiptas dėmesys. Vadinasi, pavyko. Tačiau be palaikymo ir pakankamų investicijų tokio projekto nebūtų buvę galima išpildyti, jos galėjo susikarikatūrinti. Labai džiaugiamės, o labiausiai dėl to, kad praktiškai visus sumanymus pavyko sėkmingai įgyvendinti“, – sakė A. Ambrasas.
Pasak jo, nors „Paupys“ – praeities įkvėptas projektas, tačiau jame gyvenimas kuriamas tarsi iš naujo. Architektas džiaugėsi, kad „Paupį“ jau spėjo pamėgti ir čia besilankantys vilniečiai – kvartalas tapo malonių pasivaikščiojimų vieta, žmonės čia noriai lankosi, fotografuojasi, jiems čia patinka.
„Ši aplinka išskirtinė: lyg ir iš naujo viskas pastatyta, tačiau gali apimti priešingas jausmas. Išskirtinumo projektui suteikia čia atsiradęs kinas, kuriamas turgus, kurio vietoje pradžioje svarstėme įrengti kiemą. Investuotojai stengėsi dirbti pagal aiškų būdą, jiems buvo iššūkis pagal architektūrinius sumanymus įveiklinti improvizaciją. Sprendimas sukurti komercinę visuomeninę aplinką kai šalia yra gyvenamosios erdvės labai dėkingas“, – kalbėjo A. Ambrasas.
Siūlymas apdovanojimui varžytuvėse pradžiugino ir architektą E. Neniškį. Pasak jo, toks įvertinimas kiekvienam architektui yra didžiulė paskata.
„Labai smagu, kad buvo pastebėtas daugiabutis pastatas – tai nutinka nelabai dažnai. Pasiūlymas apdovanojimui – tai įrodymas, kad „Paupys“ yra vertas dėmesio architektūriniame lauke. Šiose varžytuvėse svarstymų apie kokybės svarbą nėra, jame pabrėžiami ne tik estetiniai architektūros, bet ir socialumo, artumo žmogui dalykai, todėl džiaugiamės atitikdami šias skatintinas vertybes“, – sakė E. Neniškis.
Architekto teigimu, tokių vietų kaip Paupys – nėra daug, projektas išsiskiria savo patrauklia vieta: pačioje miesto širdyje, Senamiestyje, prie Vilnios slėnio, o ir nenutolusiomis viešosiomis vietomis. „Tai išskirtinis gaminys – gyvendamas čia gali turėti ir Senamiesčio, ir užmiesčio privalumus tuo pat metu“, – kalbėjo jis.
Kad Paupys – išskirtinė vieta, pritaria ir R. Leitanaitė. „Didžiulė projekto vertybė yra gebėjimas išlaikyti jo vientisą struktūrą, laikantis vienos urbanistinės sampratos perteikti miestui siunčiamą žinią. „Paupio“ rajonas tapo nauja Vilniaus Senamiesčio dalimi, kuris lyg mozaika apjungia estetiškai skirtingas, savitą charakterį turinčias dalis, tačiau turi vieną bendrą stuburą, vientisą sumanymą“, – sakė ji.
