Jei savo draugų rate diskutuojate įvairiomis temomis, tikėtina, jog kažkada esate palietę ir saulės energijos klausimą. Tikriausiai dauguma, jei tik tokią galimybę turėtų, mielai rinktųsi atsinaujinančios energijos alternatyvą – pigesnį, aplinkai draugiškesnį variantą. Ilgą laiką pastarasis buvo prieinamas tik turtingesnei visuomenės klasei, tačiau, džiugu, tendencijos pasikeitė ir saulės elektrinės projektas tapo realiai įgyvendinama idėja. Ženkliai prie to prisidėjo ir nuotolinės saulės elektrinės – „Securus“ viena iš siūlomų galimybių.
Kas lemia išaugusį susidomėjimą saulės energija?
Ši tendencija yra susijusi su visa eile veiksnių. Vienas jų – saulės modulių – pagrindinių saulės elektrinių komponentų – kaina. Pastaroji sumažėjo net kelis kartus, o tai lėmė, jog saulės elektrinės tapo konkurencingu konkurentu kitoms elektros energijos gamybos technologijoms.
Jei anksčiau saulės elektrinės atsiperkamumo terminas atrodė….nepasiekiamas, tai šiandien pastarasis tapo kur kas realesnis. Energetikos specialistai, remdamiesi skaičiavimų duomenimis, pažymi, jog investicijos į saulės elektrinės projektą atsiperka maždaug per 8-10 metų. Šį terminą įtakoja įvairūs veiksniai: pasirinkta saulės elektrinės įranga, pasvirimo kampas, suvartojamos elektros energijos kiekis. Praktika rodo, jog, rinkoje pakilus elektros kaina, susidomėjimas saulės elektrinės montavimu gerokai išauga.
Skatinant naudotis atsinaujinančios elektros energijos šaltiniais, gyventojai gali pasinaudoti ES siūloma finansine kompensacija šioje srityje. Iki 2020 gruodžio 31 d. buvo galima pasinaudoti lengvata, siekiančia daugiau nei 300 eurų už 1kW. Tiesa, nespėjusieji į „traukinį“, neturėtų nusivilti. Žadama, jog 2021 metams ES ir vėl skirs finansavimą gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines. Neabejotinai didelę įtaką saulės elektrinių išpopuliarėjimui neabejotinai turėjo ir atsiradusi galimybė naudotis ir nutolusių saulės elektrinių paslaugomis.
Nuotolinė saulės elektrinė: kas tai?
Pirmasis žingsnis, ketinantiems įsirengti savą saulės elektrinę, vietos, kurioje ši bus montuojama, įvertinimas. Problemų nebus, jei jūsų namo stogas yra pakankamai didelis ir nukreiptas reikiama kryptimi. Tačiau, ką daryti tiems, gyventojams, kurių gyvenamojo pastato stogas yra nukreiptas į šiaurę, yra per mažas ar šie gyvena ne individualiame, tačiau daugiabučiame name? Likti pasmerktiems amžinai priklausomybei nuo elektros energijos tiekėjų bei augančių kainų ir šiai gyventojų grupei likti nereikės. Išeitis – nuotolinės saulės elektrinės.
Kas tai yra ir kaip tai veikia praktiškai?
Energija, kuri yra gaminama vadinamuosiuose saulės parkuose, yra perduodama į elektros tinklus. Nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje žmogus gyvena, jis gali išsinuomoti ar įsigyti saulės parko dalį. Toks klientas yra vadinamas nutolusiu gaminančiu vartotoju, per atstumą naudojančiu saulės jėgainėse pagaminta elektrą. Geriausia, jog atstumas tarp saulės jėgainės bei nutolusiojo vartotojo reikšmės neturi (aišku, kalbant šalies mastu). Galima naudotis nutolusios saulės elektrinės, esančios gretimame name ar kitame mieste, paslaugomis. Nutolęs vartotojas turi mokėti už naudojimąsi elektros tinklais, tuo tarpu kitos apskaitos tvarkymas yra analogiškas kaip ir kiekvienam gaminančiam elektros vartotojui.
Nuotolinės saulės elektrinės patrauklios ne tik dėl to, jog priartina šį atsinaujinantį energijos šaltinį prie kiekvieno mūsų, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Visus formalumus galima sutvarkyti tiesiog sėdinti namuose, o tai padaryti padėti gali UAB „Securus LT“ profesionalų komanda. Apskaičiuota, jog, tapus elektrą gaminančiu vartotoju, išlaidos elektros energijai gali „susitraukti“ net iki 70 proc. Negalima pamiršti ir kito, labai svarbaus aspekto – ekologijos. Juk, šiaip ar taip, turėtumėte gyventi ne šia diena, o žiūrėti į ateitį, kuri priklausys ir ateinančioms kartoms. Skaičiai iš tiesų įspūdingi: įsigijus 4Kw saulės elektrinės, per šios naudojimo laikotarpį, trunkantį maždaug 20-25 metus, išsaugosite 1860 medžių! O kur dar ženkliai sumažėjęs anglies dioksido kiekis.
Naudojant saulės elektrines dalis Žemės ploto negaus Saulės energijos, ji tiesiogiai virs elektra, kuri bus išeikvota kaip ne per organinius procesus žemėje gaunama energija. Taip energetiškai gali būti paveikta pati Žemė kaip Saulės sistemos planeta, panašus procesas yra ir su vėjo “įdarbinimu” vėjo elektrinių atveju. Supratama, čia reikšmės turi tokio pakitusio naudojimo mastai. Ar tai yra skaičiuojama ir įvertinama…
O, tai rimta!.. Kyla pavojus, jog paviršiui netekus reikiamo kiekio Saulės poveikio, nevyks reikiami procesai ir Žemės gelmėse?
Kažin, kaip būtų mažesniais masteliais mąstant – pvz., į saulėtą pusę atsuktos daugiabučių galinės sienos? Jas padengus foto elementais arba veidrodžiais (kad atspindėtų saulės šviesą į priešais esantį jos stokojantį pastatą) – ar gelžbetonį ištiktų koks neigiamas to poveikis?