Sausio 15 dieną Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva bus šaukiamas iš užsienio politikos srityje veikiančių institucijų vadovų ir ekspertų sudarytos Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdis. Jame bus tariamasi dėl vieningo nacionaliniu susitarimu grįstos Lietuvos užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo plano. Taryba siekiama užtikrinti sklandų tarpinstitucinį darbą užsienio politikos srityje.
Pirmajame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama padėčiai Baltarusijoje aptarti, taip pat bus sprendžiamos 2021 m. nacionalinio saugumo, NATO, ES, Rytų partnerystės politikos darbotvarkės ir svarstoma Astravo AE grėsmės valdymo programa. Susitikimus žadama rengti, atsižvelgiant į būtinybę ir užsienio politikos prioritetus.
Nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu dalyvaus Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis ir Seimo Europos reikalų komiteto vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Diskusijoje dalyvaus ir Europos Rytų šalių politikos ekspertai: Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.
Manytina, kad Prezidentui kviečiant tokį posėdį derėtų turėti visuomenės nuomonės apklausos rezultatus. Juk žmonėms yra visiškai nesuvokiama jau dešimtmetį vykdoma Astravo politika, kurioje Lietuva faktiškai yra vieniša. Kas gali paneigti, kad tarkim elektros nepirkimo pozicijoje nėra privačių interesų ja prekiauti kaip savo pagaminta perpirkus Astrave pagamintą, taip pat yra svarbu turėti atskirą nuo Lenkijos lietuvišką politiką Baltarusijos atžvilgiu, tam pagrindas Lietuvos žmonių susikibimas rankomis į grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos, siektina didesnių šalies strateginių interesų Rytų partnerystės politikoje, galbūt net “Vilniaus dešimtuko” laikų politikos lygio. Sprendžiant dėl politikos, visais tais klausimais derėtų žinoti ir visuomenės nuomonę.