
„LTG Link“, „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė, vasarą pranešusi apie pradedamas rinkos konsultacijas dėl traukinių parko atnaujinimo, toliau juda pokyčių link. Bendrovė skelbia pirmąjį viešųjų pirkimų etapą – rinkai pateikiami reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai. Ambicingas bendrovės planas – įsigyti aplinkai draugiškiausius elektrinius traukinius, kurie neelektrifikuotas ruožais važiuotų varomi baterijomis.
„Paskelbus rinkos konsultacijas, mūsų planuojamu pirkimu susidomėjo didieji Europos traukinių gamintojai. Atlikus šias konsultacijas, išsigryninome idėją pirkti vien elektrinius traukinius, dalyje kurių bus sukomplektuotos baterijos. Baterijas elektrinis traukinys naudotų važiuodamas dar neelektrifikuotu ruožu ar jo atkarpa. Tokie traukiniai – inovacija Europos geležinkelių kontekste, užtikrinanti visiškai žalias keliones“, – pasakoja „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Pasak L. Baužio, įsigyti planuojama apie 30 naujų traukinių, dalis būtų elektriniai, dalis – elektriniai su baterijomis. Pastarieji traukiniai – daug žadanti geležinkelio transporto naujovė, kurią savo riedmenų parkuose diegia Austrijos, Danijos, Airijos, D. Britanijos vežėjai. „LTG Link“ būtų vieni pirmųjų vežėjų, pradedančių eksploatuoti šiuos traukinius, – keliauti po Lietuvą jais galėtume be jokio taršos pėdsako.
„Įsigyti naujus traukinius, visiškai neteršiančius gamtos, planuojame laikydamiesi Europos Žaliojo kurso krypties – iki 2050 m. Europą paversti klimatui neutraliu žemynu – ir ilgalaikės bendrovės strategijos, orientuotos į keleivių patirties gerinimą, nuoseklų keliaujančiųjų traukiniais augimą. Šiuo metu ekologinis motyvas, renkantis transporto priemonę, Lietuvoje dar nėra stipri paskata, bet neturime laukti, kol pasikeis žmonių nuostatos, o imtis lyderystės – užtikrinti ne tik patogias, bet ir ekologiškas keliones, edukuoti apie jų naudą“, – sako „LTG Link“ vadovas.
Kaip anksčiau skelbė bendrovė, visi naujieji traukiniai bus pritaikyti individualių poreikių turintiems keleiviams, tarp jų – ir senjorams, šeimoms su mažyliais ar riboto judumo žmonėms. Viešojo pirkimo, skirto jiems įsigyti, vertė siekia daugiau kaip 200 mln. Eur.
Skaičiuojama, kad atnaujinus traukinių parką, į aplinką per metus pateks 69 proc. mažiau anglies dioksido (CO2).
Čia vėl kokie anglai? Kas tas „Link“? O gal čia lietuviškai: ant palinkusio karklo visos ožkos lipa?
Taigi čia labai progresyvus mentalitetas – reiškia, jau ne kaimiečiai, ne mužikai, jau visai kaip usėnėčiai…
Ačiū, tobula! – usėnėtis .
mums mužikams tai skamba išdidžiai!
…Palinko liepa šalia kelio
Pravirko Motina sena…
Čia matyt gelžkelio dainininkai taip sugalvojo.
o su jais jokių Linkų nereikėdavo – tik plast paplast, ir jau, kur reikia.
Ir nesiginčykite – ne tik radikulitas primena, iš kur jie dygo, bet va jums ir rašytinis įrodymas, kad lengvabūdiškai bastėtės, kur vėjas nuneša, ir praradote juos:
Po 160 metų atliktas tyrimas patvirtino: Charlesas Darwinas buvo teisus
– lrytas.lt/it/laboratorija/2021/01/02/news/po-160-metu-atliktas-tyrimas-patvirtino-charlesas-darwinas-buvo-teisus-17720565/
Bet kuris vabzdys yra milijonus kartų tobulesnis už šiuolaikiškiausią orlaivį. Kaip ir bet kuri skruzdė už burzgiantį LG šilumvežį. Taip, Č. Darvinas buvo teisus 🙂
Čia vyrams darbo:
„Civilizacijų gramatika“ – suvokti pasaulio istorijos procesus galima perskaičius vos vieną knygą
− lrytas.lt/kultura/literatura/2021/01/02/news/-civilizaciju-gramatika-suvokti-pasaulio-istorijos-procesus-galima-perskaicius-vos-viena-knyga-17737637/
(turit ne tik straipsnį, bet ir knygą perskaityti!)
O čia visiems:
Tvarkomas vienintelis Lietuvoje serpantinas: iš naujo perklos apie 200 m akmeninio grindinio
− ww w.lrytas.lt/auto/saugus-eismas/2021/01/02/news/tvarkomas-vienintelis-lietuvoje-serpantinas-is-naujo-perklos-apie-200-m-akmeninio-grindinio-17686074/
(Tvarko ta pati ,,Grinda“)
Vilko vaikai šalia mūsų: sovietmečio Lietuvoje nutylėtos tragedijos įamžinimas
− lrytas.lt/kultura/istorija/2021/01/01/news/vilko-vaikai-nutyletos-tragedijos-iamzinimas-17731820/
skaitysim 🙂
Patikrinsiu. Doveriaj, no proveriaj!
Nepavyks, nes mano specialybė – nuodugniai patikrinti 🙂
Tai čiortas – neišdegė pagąsdinti… Teks kitos aukos ieškoti.
🙂
Kada Jūs man atsiųsite nuorodą, kad tik ką dienos šviesą išvydo didžiulės apimties (kiek dalių?), tik dokumentais, o ne politikierių įgeidžiais, pagrįsta knyga „XX amžiaus Lietuvos istorija“? Artimiausiu šimtmečiu – ne?
Stipru,
noras.
Tačiau kol Jonas Basanavičius -pirmasis atkurtos 1918 m. Valstybės vadovas visuotinai atkakliai pavainikiu klėtelese užlaikomas, tai nei istrijos, o nuo labiau archyvo nei vieno atverti Lietuvoje nėra.
Tam ir archyvų metus svajojame turėt,
nors bus kaip visada: jau paskelbta, – sausio 14 d. bus nutiestas į LRT geležinkelis /brangiai, ir neaišku iš kur,ir atvažiuos juo Nikzentaitis 🙁 – na, bus atvežtas vėl ir vėl/. Jei supratote, mes po 1795 m. taip vis valstybe nepatampam,
esam dar vis vežikais valdomi, brangiai, brangiais nikzentaiciais-uspaskichais-MGBudrienemes
ant geležinkelių,TV bokštų, paštų ir viso okupuoto iš po 1795 m. Karalystės /nesvarbu,kad bendros su viena iš kaimynių/ praradimo
Stiprus smūgis. Skaudus. Neturiu į jį atsakymo – į teisėtą ir teisingą klausimą.
Prisiminiau gal prieš savaitę per LRT buvusią laidą. Deja, tik gabalėlį jos nugirdau – ar tai apie išleidžiamą knygą, ar savo disertaciją kalbėjo jaunas vyras. Žodžiu, kažkur yra jo mintys apie Nepriklausomybės pradžią, ir kokie buvome ,,nevykėliai” – vengėme, tingėjome kurti savo verslą… Na, jei jis iš tų, kas tada pradėjo savo ,,kietą verslą”, tai jo sekama pasaka suprantama. Taigi, dar gyvi tie, kas tada suaugę buvo ir žino, kas ir kaip, ir tai geba savaip viską išversti ir dėl to, kas tada dėjosi, lietuviams kaltę suversti. O tamsta norite Tiesos apie pr. amžių… O ji kam nors naudinga (išsk. to meto idealistus)? – Juk ne tik išorėje, bet ir viduje pakanka tų, kam ji nenaudinga, kas kategoriškai prieš, ir bet kokių priemonių imsis.
Verčiau gal iš toliau kiek vertėtų:
XX a. – 1911 m. Stolypino nužudymas ir viso to užsakomosios terpės “įleninimas” bei vėlesnio Holodomoro žemiškoji pragaro kaulų kalnai, perėjimas ir per mus, nukvankinimas atminties iki 1940 m. net į kaulų pragaro vergiją, fiziniam ir kultūriniam susinaikinimui, net išsinaikinimui ir po to.
Vien jo vertas TO LAIKMEČIO įpaminklinimas
Tuščiaviduriu rūdžių monu-
mentu antkrantėje Nerio.
Tik pasvajoti apie a.a. Žynių mūsų XX a. palikimą liko.