Naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, įsigaliosiantis 2021 m. sausio 1 d., panaikina buvusias teisines spragas, dėl kurių savivaldybių infrastruktūros plėtra buvo chaotiška, ir numato aiškią šios plėtros teisinio valdymo sistemą.
Įstatymui įgyvendinti skirtus Aplinkos ministerijos parengtus dokumentus gruodžio 30 d. patvirtino Vyriausybė. Tai Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros sumanytojams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo būdas. Šie dokumentai įsigalios 2021 m. sausio 1 d.
Kaip numato naujasis įstatymas, savivaldybė privalo atlyginti jos pirmenybinės infrastruktūros plėtros sumanytojui išlaidas už infrastruktūros projektavimą, statybą ir įrengimą, o plėtros sumanytojas savo lėšomis įrengtą infrastruktūrą turi neatlygintinai perduoti savivaldybės infrastruktūros valdytojui ir gauti kompensaciją, o už nepirmenybinės infrastruktūros – tik tuo atveju, jeigu kas jungsis prie šios infrastruktūros ir bus įmokų programoje. Nustačius aiškią kompensacijų plėtros sumanytojams apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, sumažės savivaldybių ir statytojų ginčų, kurių ligi šiol kildavo dėl neaiškių teisinių nuostatų. Naujoji tvarka užtikrins galimybes verslo ir viešiesiems subjektams, investuojantiems į savivaldybės infrastruktūrą, iš anksto numatyti jiems tenkančią finansinę ir teisinę naštą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kurias apskaičiuos jos rengėjas, o sumokės statytojas (plėtros vystytojas), bus apskaičiuojamos pagal šiandien Vyriausybės patvirtintą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo būdą. Tačiau savivaldybės turės teisę nustatyti įmokų tarifus, juos diferencijuodamos pagal pastatų ar žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. Šios įmokos bus mokamos į savivaldybės administruojamą programą, kurios lėšos – tai papildoma priemonė infrastruktūros plėtrai ir kompensavimui. Numatytas griežtas šių lėšų panaudojimo priežiūros mechanizmas.
Susiję straipsniai:
- Visuomenei suteikiamas stipresnis balsas planuojant teritorijas
- Kraujasiurbių upinių mašalų problemai spręsti reikia bendrų pastangų
- Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų
- Aplinkos ministerija perspėja: kantrybė dėl kertamų medžių jau išseko
- LSA sunerimo dėl siūlomos atliekų tvarkymo kainodaros
- Jei kiekviena šalies įmonė pasodins bent po medį – Lietuvoje bus daug švaresnis oras
- Didelių gabaritų atliekas – į joms skirtas aikšteles
- Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
- V. Sutkus. Regionų plėtroje darbo vietų kūrėjams – tik simbolinis vaidmuo
- Savivaldybės ragina rasti būdų rūpintis aplinkosauga nedidinant vandens kainos gyventojams
