Dirbantys penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojai lėšas sveikatai dažniausiai skiria vaistams, vitaminams bei maisto papildams įsigyti. Jų per pastaruosius metus teigia pirkę 71 proc. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Be to, jie aktyviai naudojosi galimybe pasidaryti mokamus tyrimus ir privačiai pasikonsultuoti su gydytojais.
„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos metu savo išlaidas sveikatai per pastaruosius 12-a mėnesių atskleidę respondentai galėjo rinktis keletą atsakymų. 37 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad darėsi mokamus tyrimus, dar 33 proc. mokamai konsultavosi su gydytojais.
„COVID-19 krūvį patiria visos šalies gydymo įstaigos, tačiau be abejonių jis sąlyginai mažesnis privačiose įstaigose, kurios nėra skiriamos „kovidiniams“ ligoniams gydyti. Gyvenimas nestovi vietoje, sveikatos klausimai išlieka aktualūs, todėl visiškai nestebina tai, kad sumažėjus medicinos paslaugų prieinamumui ieškoma mokamos pagalbos“, – sako apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Dėmesys – gydymuisi
R. Grizickas atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausiai dėmesio didmiesčių gyventojai skyrė gydymuisi. Dauguma (70 proc.) respondentų per paskutinius 12 mėnesių nurodė mokėję už sveikatos tyrimus ir medikų konsultacijas, beveik kas ketvirtas (23 proc.) – už sveikatingumo procedūras, o 17 proc. įvardijo išlaidas sporto klubų lankymui.
Ekspertas pastebi, kad šiemet per tris ketvirčius pasirašytos sveikatos draudimo įmokos augo beveik 7 proc., išskyrus antrąjį ketvirtį, kuomet dėl nacionalinio karantino buvo sustojęs visos šalies gyvenimas.
„Dėl COVID-19 įtakos tam tikrą pauzę papildomame sveikatos draudime stebėjome antrąjį šių metų ketvirtį. Jei pirmąjį ketvirtį jo įmokos augo 16,6 proc., tai antrąjį dėl karantino jos mažėjo 11,6 proc. Tačiau trečiąjį ketvirtį vėl ėmė augti. Fizinių kontaktų ribojimas padeda stabdyti infekcijų plitimą, tačiau lėtinės ligos, traumos išliko, nebūtinai gerėjo ir žmonių psichinė sveikatos būklė. Nors biurai ištuštėjo, bet darbuotojai liko prie kompiuterių – dažnu atveju tam nepritaikytoje namų aplinkoje“, – sako R. Grizickas.
R. Grizickas sako, kad papildomo sveikatos draudimo lėšų naudojimas trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį pasiekė 2019 metų lygį.
Vaistai ir papildai – nuolatinis ramstis
Specialistų visiškai nestebina faktas, kad medikamentus, vitaminus bei maisto papildus žmonės renkasi dažniausiai.
„Ši tendencija yra ilgametė ir be galo tvirta. Analizuodami sveikatos išlaidas kasmet matome, kad tam skiriama didelė dalis lėšų. Tokį pasirinkimą gali lemti ir tai, kad vitaminas, maisto papildas ar žolelių arbata yra lengviausiai prieinama ir greičiausia pagalba sau. Be to, jei sveikatos problema nėra nauja, žmonės švelniausiu būdu bando patys pagerinti savo savijautą tiesiog užsukdami į vaistinę“, – teigia R. Grizickas.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, nors bendras vaistų suvartojimas Lietuvoje pernai padidėjo 4,06 proc. Vis dėlto, receptiniai vaistai sudarė didžiąją dalį, arba 60 proc. pardavimų, o nereceptiniams vaistams jų teko apie 40 procentų.
R. Grizickas ragina savo sveikatai skirti daugiau dėmesio, prireikus išnaudoti nuotolinio gydytojo konsultacijos galimybę, kad būtent medikai parinktų geriausiai tinkančias individualias gydymosi ar sveikatos stiprinimo priemones.
