Įvertinta Baltarusijos opozicijos veikla: EP skyrė Sacharovo premiją, Lietuva ketina skirti 2020 m. Laisvės premiją

Gruodžio 16 d. Europos Parlamente demokratinei Baltarusijos opozicijai įteikta Sacharovo premija už minties laisvę, kurią atsiėmė išrinktoji Baltarusijos prezidentė Sviatlana Cichanouskaja ir opozicijos atstovė Veranika Capkalo, renginyje dalyvavo ir A. Lukašenkos režimo įkalintos Maryjos Kalesnikavos sesuo – Tatjana Chomič.

Šiais metais Europos Parlamentas premiją nusprendė skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai, atstovaujamai Koordinavimo tarybos, kuri buvo įkurta drąsių moterų Sviatlanos Cichanouskajos, Sviatlanos Aleksijevič, Maryjos Kalesnikavos, Volhos Kavalkovos ir Veranikos Capkalos bei politikų ir pilietinės visuomenės aktyvistų Siarhejaus Cichanouskio, Alesio Bialiackio, Siarhejaus Dyleuskio, Sciapano Pucilos ir Mikolos Statkevičiaus sumanymu.

„Džiaugiamės, kad mūsų siūlymas skirti Sacharovo premiją Baltarusijos opozicijai, kovojančiai už šalies nepriklausomybę, laisvus ir sąžiningus rinkimus, buvo išgirstas, ir visos Europos Parlamento politinės grupės jį parėmė“, – sako vieni iš premijos sumanytojų EP nariai A. Kubilius ir R. Juknevičienė, aktyviai remiantys baltarusių tautos kovą už demokratiją.

2020 m. rugpjūtį Baltarusijos demokratinė opozicija pradėjo visuomenės telkimo į taikius masinius protestus procesą: demokratijos reikalavo šalis, jau ilgai laikoma paskutiniąja diktatūra Europoje. Protestus paskatino rinkimai, po kurių Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu šeštajai kadencijai, nors prezidentinę kovą temdė įtarimai masiniu rinkimų klastojimu. Jėgas suvienijusi opozicija primygtinai tvirtino, kad neabejotiną pergalę per pirmąjį turą iškovojo 60 proc. balsų surinkusi pagrindinė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja. Opozicija, raginusi Aliaksandrą Lukašenką pradėti derybas dėl valdžios perdavimo, šiuo tikslu įkūrė Koordinavimo tarybą.

Baltarusija krečiama politinės krizės nuo rugpjūčio 9 d. surengtų ginčijamų prezidento rinkimų, po kurių kilo protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, o valdžia ėmė žiauriai susidoroti su protestuotojais, šeši žmonės žuvo, šimtai politinių kalinių, beveik 30 tūkst. protestuotojų įkalinta per pirmuosius tris mėnesius po rinkimų.

Kiti šių metų Sacharovo premijos finalininkai buvo Hondūro aplinkosaugos aktyvistai bei Mosulo (Irakas) arkivyskupas monsinjoras Nadžibas Michaelis (Nadžib Michael).

Žinomą Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę Europos Parlamentas skiria kasmet. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises. Laimėtojus išrenka EP pirmininkas ir politinių frakcijų lyderiai (Pirmininkų sueiga). Premijos dydis – 50 tūkst. eurų. 2019 m. Sacharovo premija skirta Kinijoje kalinamam uigūrų aktyvistui Ilhamui Tohičiui (Ilham Tohti).

Baltarusijos opozicijai ketinama skirti 2020 metų Laisvės premija

Gruodžio 15 d. Lietuvos respublikos Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIVP-97), kuriuo siūloma 2020 metų Laisvės premiją skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai. Už tai numatantį dokumentą balsavo 127 Seimo nariai, susilaikė 5 Seimo nariai. Tam, kad nutarimas būtų priimtas galutinai, Seimas turės balsuoti dar kartą.

„Vienas svarbiausių įvykių šiais metais buvo ir yra baltarusių tautos siekis gyventi demokratinėje valstybėje. Esame istorinio momento, baltarusių tautinės savimonės pabudimo, galimai pakeisiančio Baltarusijos ir kartu visos Europos ateitį, liudininkai. Labai simboliška, kad premija bus įteikiama sausio 13-ąją, nes šiandien Baltarusijoje vykstantys protestai prieš nelegitimų vadovą Aliaksandrą Lukašenką, saugumo struktūrų smurtas dažnam gali priminti tuos skaudžius sausio įvykius Lietuvoje prieš 30 metų“, – pristatydama pasiūlymą anksčiau kalbėjo Laivės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Kaip pažymėjo Laisvės premijų komisijos vadovė, matydami sunkumus, su kurias susiduria Baltarusijos pilietinė visuomenė savo kovoje už demokratiją, privalome Baltarusijos žmonėms išreikšti aiškų palaikymo ženklą, turime prisidėti prie to, kad Baltarusija sugrįžtų į demokratišką politinį Europos žemėlapį. P. Kuzmickienės teigimu, Laisvės premija simboliškai galėtų būtų įteikiama opozicijos telkėjai ir išrinktajai Prezidentei Svetlanai Cichanouskajai.

Diskusijoje dalyvavusio Seimo nario Raimundo Lopatos nuomone, šiame nutarime galėtų būti išvardyta didžioji dalis Baltarusijos disidentų, su kuriais mes petys į petį kovojome už demokratiją mūsų kaimyninėje valstybėje, ir tai būtų iš tikrųjų deramas jų įvertinimas.

Seimo narys Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad mūsų užduotis yra padėti baltarusių laisvės kovotojams susitelkti, nes yra labai daug jėgų, kurios juos nori padalyti, skaldyti, silpninti. „Šiuo metu Baltarusijos laisvės lyderis ir simbolis yra būtent S. Cichanouskaja ir, manau, įteikdami šią Laisvės premiją būtent jai, kaip simboliui visų žmonių, kurie šiuo metu kovoja už laisvę, pasielgsime tikrai teisingai“, – pabrėžė Seimo narys.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad įteikdami Laisvės premiją Baltarusijos opozicijai mes įteikiame padėką ir stiprybės palinkėjimą visoms demokratinėms jėgoms, kurios vis dar kovoja dėl savo laisvės postsovietiniame regione. „Prieš tris dešimtmečius griuvusi geležinė uždanga iš mūsų pasaulio gabalėlio visgi dar nepasitraukė. Uždangai kritus išliko gana aštrūs jos pamatai – geležinės sienos, kurias matome iki šiol. <…> Šiųmetinę Baltarusijos opozicijos sėkmę iš dalies lėmė tai, jog pavyko parodyti tarpusavio vienybę bei oficialiai neturėti jokios vadovaujančios struktūros, formalių institucijų. Pavyko veikti kitaip, o todėl veiksmingai atsilaikyti prieš režimo bandymus spausti ir skaldyti. Todėl linkėčiau Baltarusijos opozicijai ir toliau išlikti neformaliai, kitoniškai, kartais nesuprantamai, bet vieningai ir nesusiskaldžiusiai, netgi [turint] įvairias pasaulėžiūrines struktūras, per kurias A. Lukašenkos režimas galėtų suskaldyti ir palaužti žmonių valią kovoti. Tam dar tikrai nėra laikas, nes revoliucija dar nebaigta“, – kalbėjo politikas.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.