Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija praėjusių metų rudenį pradėjo įgyvendinti 2020–2023 m. užterštos vietovės išvalymo projektą. Į valomą vietovę patenka dalis Šiaulių miesto savivaldybės laisvosios ekonominės zonos sklypų ir dalis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypo. Įgyvendinant šį projektą, per trejus metus planuojama 13 ha plote nuo naftos produktų išvalyti gruntą ir požeminį vandenį. Dar 33 ha plote ketinama pašalinti žmonėms ir laukinei gyvūnijai pavojų keliančius statinių griuvėsius, sutvarkyti žemės paviršiaus (reljefo) pažeidimus.
Per pastaruosius daugiau kaip dvidešimt metų atskirose Zoknių kariniame aerodrome dalyse Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės pastangomis buvo atlikta nemažai taršos tyrimų, įgyvendintos taršos izoliavimo priemonės, vykdyti ir tebevykdomi valymo ir tvarkymo darbai, vykdomas požeminio vandens monitoringas. Užterštoje dalyje, kurią Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija tvarkys 2020–2023 m., valymo darbai iki šiol nebuvo vykdyti.
Bendra projekto vertė – 2 088 133 Eur, iš jų 1 909 009 Eur Europos Sąjungos fondų lėšos pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“.
Vietovę naftos gaminiais užteršė sovietinė kariuomenė, kuri Aviacijos gatvėje iki 1993 m. buvo įsteigusi Zoknių karinį aerodromą. Tvarkomoje vietovėje sovietmečiu buvo eksploatuojamos dvi naftos bazės (daugiau kaip 400 vnt. antžeminių ir požeminių aviacinio žibalo talpyklų, kurių bendras tūris siekė 16 000 m3), raketinio kuro saugykla, automobilių degalinė. Kelis dešimtmečius trukusi nekontroliuojama, aplaidi naftos produktų saugyklų eksploatacija Zoknių kariniame aerodrome lėmė tai, grunto ir požeminiai vandenys buvo užteršti naftos produktais.
Panašų projektą, išvalant sovietmečiu naftos produktais užterštą buvusios aviacijos degalų saugyklos vietą Panevėžio r., Velžio sen., Pajuosčio kaime, Lietuvos kariuomenė įgyvendino ir 2016-2018 metais. Pajuostyje iki 1993 m. veikusiame sovietiniame kariniame aerodrome buvo eksploatuojama požeminė kuro saugykla, talpinusi 20 000 m3 aviacinių degalų. Net ir seniai užteršta vietovė iki šių dienų kėlė pavojų aplinkai dėl didelio taršos masto ir plitimo link netoliese esančių paviršinio vandens telkinių – Juostos ir Nevėžio upių. Projekto metu buvo pagerinta buvusios degalų saugyklos vietą požeminio vandens ir gilesnių grunto sluoksnių būklė, užkertant kelią paviršinių vandens telkinių ir dirvožemio teršimui iš taršos židinio ir išvengiant neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Išardžius statinių liekanas ir išlyginus žemės paviršių, buvo sumontuota speciali valymo įranga ir nuo požeminio vandens paviršiaus pašalintas laisvų naftos produktų sluoksnis bei sumažintas požemiame vandenyje ištirpusių naftos produktų kiekis tiek, kad tarša nekeltų pavojaus aplinkai ir būtų sudarytos sąlygos tolesniam savaiminiam apsivalymui. Sutvarkytoje vietovėje Lietuvos kariuomenė toliau vykdo požeminio vandens monitoringą požemio būklei ir savaiminio apsivalymo procesams stebėti. Projekto vertė 302 367 Eur, iš jų 95 proc. buvo skirta pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų (Sanglaudos fondo) investicijų veiksmų programos priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“. Likusi dalis buvo skirta iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
