Penktadienį, spalio 30 d., Lietuvos paštas išleido A. Ratkevičienės kurtą pašto ženklą tema „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Baltarusiai“. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas – 20 000 vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyko Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8, spalio 30 d., penktadienį.
Svarbu. Dėl Covid-19 padėties, atvykus į pašto skyrių įsigyti pašto ženklų ar antspaudavimui, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę, prieš naudojantis antspaudu, dezinfekuoti rankas.
Baltarusiams skirtą pašto ženklą nuspręsta išleisti, nes tai viena didžiausių tautinių mažumų bendruomenė šalyje. Manoma, kad baltarusiai Lietuvoje, tiksliau, tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gyveno jau 13–18 amžiuje. Dauguma dabar Lietuvoje gyvenančių baltarusių Lietuvoje įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. 2018 m. pradžioje baltarusiai sudarė 1,2 proc. visų gyventojų Lietuvoje. Tai yra trečia pagal dydį tautinė mažuma šalyje (pirmoje ir antroje, atitinkamai, rusai ir lenkai). Dauguma baltarusių gyvena Vilniuje, taip pat nemažai Klaipėdoje ir Visagine, mažiau jų galima sutikti Šalčininkuose, Švenčionyse, Trakuose. Plačiau apie baltarusius Lietuvoje galima sužinoti čia: https://www.vle.lt/Straipsnis/baltarusiai-68475.
Pašto ženkle vaizduojama moteris, vilkinti baltarusių tautiniais drabužiais – galima matyti tokius tradicinius elementus kaip sijonas (vadinamas spadnitsa), prijuostė, ilgarankovius marškinėlius, kurių rankovės ir apykaklė išsiuvinėta tradiciniais, ritualinę reikšmę turinčiais, raštais, plaukai paslėpti po nametka. Manoma, kad Baltarusijos tautiniai drabužiai atsirado viduramžiais. Jiems įtakos turėjo tiek „kaimyninės“ kultūros – rusai, ukrainiečiai, lietuviai, lenkai, tiek tuometinė Europos mada. Drabužiai skyrėsi pagal žmogaus socialinį statusą, gyvenamąją vietą (kaimas ar miestas). Suskaičiuojama daugiau nei 30 skirtingų tautinio drabužio variantų. Tikruoju tautiniu drabužiu iki šių dienų laikomas kaimo gyventojų drabužis, kuris išsaugojo autentiškumo ir tapatybės bruožus, vyraujančią baltą spalvą. Balta drabužio spalva yra užuomina į šalies pavadinimą (balta Rusija), o raudona vaizduoja tautos laisvę.
Pašto ženklus tautinėms mažumoms Lietuvos paštas pradėjo leisti 2014 m. Jau yra išleisti ženklai karaimams, žydams, totoriams, lenkams.
“… užuomina į šalies pavadinimą (balta Rusija)…”
Dabar vis labiau primta naudoti pavadinimą “balta Rusia”
Manyčiau, galima paeksperimentuoti, rašyti ir tarti Baltrusià, baltrusis, baltrusė. Prigis, tai prigis. Arba kas nors ką nors labiau vykusio pasiūlys.