Spalio 17 d. įvyko tradicinė senojo baltų tikėjimo išpažinėjų sueiga – „Baltų krivulė“. Į Krivulę kasmet renkasi prigimtinio baltų tikėjimo išpažinėjai, bendruomenių ir bendrijų atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir kaimyninių šalių – Gudijos ir Lenkijos.
Šių metų Krivulė turėjo vykti Latvijoje, tačiau dėl koronaviruso užkrato buvo nutarta ją rengti nuotoliniu būdu – internetu. Krivulė prasidėjo giedant baltų šalių tautines giesmes. Sveikinimo žodžius tarė Latvijos Dievturių sandraugos didžvaduonis Andrejs Broks, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.
„Krivulė vyko ypatingu laiku – vadinamu vėlių metu. Šių metų Krivulėje buvo kalbama apie protėvių gerbimo apeigas baltų kraštuose. Buvo įdomu klausytis pranešimų, palyginti kaimyninių protėvių pagerbimo papročius ir suvokti, kad mes, baltai iki šiol turime išlikusias žinias apie seniausius laidotuvių ir protėvių pagerbimo bei minėjimo papročius“, – sakė Krivė I. Trinkūnienė.
Krivulėje buvo perskaityti šie pranešimai:
Andris Žukovskis (Svetės dievturių draugijos narys) „Misterija, kuri gyvena per amžius“, Svetės Dievturių draugijos vadovo asmeninė patirtis ir apmąstymai apie pasirengimą Vėlinėms“. vadovas.
Andrejs Broks (Latvijos Dievturių draugijos didžvaduonis) „Vėlių pagerbimo tradicija – laiko nepaliesti šeimos, giminės ir tautos savasties papročiai“.
Virginijus Kašinskas (Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ garbės vaidila) „Protėvių papročiai laidotuvių apeigose“.
Ala Sidarovič (Svaikstos bendrijos narė, tradicinės kultūros tyrinėtoja) „Rudeniniai Dziedai Baltarusijoje“.
dr. Ignas Šatkauskas (Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidila) „Protėvių dūmos“.
Krivulės dalyviai priėmė bendrą nutarimą kuriame dar kartą paliudijo, kad Latvijos Dievturių sandrauga, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Gudijos baltų „Svajksta“ yra „vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tesėjai“. Nutarime pažymimas bendras Krivulės dalyvių siekis „stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių tautų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas“. Raginama švenčiant baltiškas šventes gerbti protėvių atminimą, primenama, kad protėvių vėlės yra „nepakartojama baltų kultūros sąvoka, sauganti savyje protėvių atminimą, liudijanti mūsų – dabar gyvenančių žmonių – bendros savasties buvimą, nes protėvių savastis sudaro kiekvienos asmenybės savastį“, o vėlėms skirtos apeigos yra skirtos šios sąsajos palaikymui, perdavimui ir atnaujinimui.
„Kviečiame tęsti šią tradiciją šeimose bei per valstybės renginius ir taip stiprinti savo bei savo artimųjų priklausymą tautai ir bendrai baltų kultūrai“, – rašoma Krivulės nutarime, kurį pasirašė Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Dievturių didžvaduonis Andrejs Broks ir Svajksta vadovas Alesis Mikus (Aleś Mikus).
Gražu.
Taip.
Labai gražu, bet labai gaila , kad visą tai vyksta , kol kas, vos ne pogrindžio sąlygomis.
pagonių suėjimas, ar ką aukos?
O tai nežinote? Jums nesakė?
Skubėkite, nes pavėluosite į vyruko vardu Tadas aukojimą, ir teks mums musę kandus išsiskirstyti …
🙂
Tadui: „Komunija mus tvirčiau suvienija su Jėzumi. Viešpats juk sako: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn 6, 56). Kaip kasdieninis maistas duoda mūsų kūnui laikiną gyvenimą, taip Komunija nuostabiai teikia mūsų sielai amžiną gyvenimą. Prisikėlusio Kristaus kūno ir kraujo priėmimas palaiko, praturtina ir atnaujina per Krikštą gautą malonės gyvenimą. Taip pat Kristaus kūno ir kraujo priėmimas naikina mūsų lengvąsias nuodėmes bei apsaugo nuo sunkių nuodėmių.“ vievioparapija eu
Žmogėdros.
Man – baisu.
Siūlyčiau vietoje to, kas dabar vadinama bendriniu žodžiu ‘tikėjimas’, vadinti tai reikšmei lietuviams artimesniu, senesniu žodžiu ‘laikymasis’.
Šiaip tai derėtų visus pranešimus su vertimu, kaip mokslui vertingas žinias, publikuoti, pvz., “Būde”.
Gal žinote ką iš savanorių, kas to imtųsi?
Nurodžiau “Būdą” vildamasis, kad gal ten tokių interesų atsirasią…
Man artimiau skambėtų ; gyvenimo būdas.
Saulės Vilnai: paaiškinkite, prašau, ne humanitarui dėl „laikymosi“.
Čia ‘laikytis’ reiškia ‘turėtis’. Pvz.,: Vyrai turėkimės- vyrai laikykimės, lapai dar turisi (laikosi) ant medžių, kaip turies – kaip laikais, laiptų turėklai – už jų laikomasi lipant laiptais, suturėti – sulaikyti judantį.
Latvių ‘dievtūra, dievtūriai’ šaknis ‘tūr-‘ yra gimininga, būtent, lietuvių ‘tur-ėtis’, reiškiančiam ‘laikytis’. ‘Tikėjimas’ yra naujesnis žodis tiek, liet. , tiek latv. kalbose. Atsižvelgiant į tai bei kad latvių ‘dievtūra’ sudaryta iš ‘turėtis’- ‘laikytis’, manytina, jog labiau derėtų senąjį lietuvių(baltų ar net indoeuropiečių apskritai) tikėjimą vadinti ‘laikymusi’ arba suprantamesniu sudurtiniu žodžiu ‘dievulaika’ – ‘laikymasis dievo’. ‘Dievas’ čia taip pat suprastinas senoviškai…
Atitikmuo ,,sobliudatj” kažkaip natūraliau skamba. O ,,laikytis” – na, pžr.:
Vienintelis rastas prasme ir kalbiniu požiūriu panašus pavyzdys –
17. tr. Mž139 vykdyti, laikytis ko: Klauso Dievo žodį ir tą palaiko BPI292.
Visgi be senojo žodžio “dievas” čia turbūt neišsiversti. ‘Tikėti’ reiškia ‘laikytis dievo, dėvo’. Tokiu atveju ‘tikėjimą’ visiškai tiktų vadinti ‘dievialaika’ arba ‘dėvialaika’, o taip tikinčiuosius ‘dievialaikis, dievialaikiai’ arba ‘dėvialaikis, dėvialaikiai’. Tai gerai atitiktų latvių ‘dievtūra, dievtūriai’ žodžių sandarą ir senovinę ‘dievo (dėvo) laikymosi’ reiškinio prasmę.
Taip, latviškasis variantas tiesiog puikiai ir ausiai ir prasme tinka.
O čia mūsų pakrapščiau:
Dievagarbis, dievagarbystė, DIEVAITYSTĖ, dievamąstybė, dievotumas, diev(a)meldis/dievomeldis, dievogarba,
O čia va, ką aptikau:
dievóieška sf. (1) istor., fil. religinė-filosofinė srovė, ieškojusi socialinių prieštaravimų sutaikymo, sukuriant naują religiją: Kai kurie pasitraukusieji nuo socialdemokratijos inteligentai pasišovė kurti naują religiją ir drauge su inteligentija vieni ėmėsi „dievoieškos“, kiti – „dievostatos“ rš.
dievóstata sf. (1); rš istor., fil. religinė-filosofinė srovė, bandžiusi marksizmą pakeisti nauja emocionalia pasaulėžiūra – „socialistine“ religija.
Bet juk ir rado, pasiūlė – neoliberalizmą.
Gerb. Saulės Vilnos išsireiškimas “Tikėti, tai reiškia laikytis dievo (taisyklių) ” savo gilumu yra giluminis, kadangi pirminiai baltai žinojo, jog “Tikėti, tai reiškia laikytis Aukščiausiojo dangaus Kūrėjo (Kūro, Kūrono) dievo taisyklių”, o Kristaus legendos paveiktų baltų dalis mano,jog”Tikėti,tai reiškia laikytis Prikalto prie Kryžiaus dievo taisyklių “.
Pirminių baltų tikėjimas yra visaapimantis, o Kristaus legendos paveiktų baltų tikėjimas yra dalinis.
Žydų tikėjimas su baltų tikėjimais nieko bendra neturi, nes jie legendinio Kristaus nepripažino ir nepripažįsta iki šiol. Baltai, gi, vieni bažnyčioje
žegnojasi baltišku, o kiti maironišku kryžiumi, ir priešpriešos čia nėra. Dėkoju.
Rasa Čepaitienė. Atjautos koeficientas
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/rasa-cepaitiene.-atjautos-koeficientas
Pagalvojau, kad popiežius gal ir labai teisus, nes, mano manymu, tų žmonių gyvenimo būdo įteisinimas bažnyčioje galimai atneš Vatikanui papildomų įplaukų ir taip galimai kompensuos finansinius nuostolius dėl tikinčiųjų mažėjimo visame pasaulyje?
Na, bet ir praktiškas tamsta esate… 🙂
Kai bažnyčia ne bet kur, kur trys susirenka kad pasimelstų, kai ji tokia, kokia yra, jos išlaikymas, žinoma, brangiai kainuoja.
Ar žinote, kokie yra Vatikano turtai?
Matote, praeitų metų balanso dar nesuvedėme.Oo užpraeitų metų, kiek prisimenu…. prisimenu… Tfu! Vaje, ką reiškia senatvė! – Tik ką šmėkštelėjo galvoje, ir išnyko… Atsiprašau, bet šią akimirką tiksliai nepasakysiu.
🙂
Ir aš nepasakysiu: skaičiavau, skaičiavau, abstulbau ir pasimečiau.