Prie naujoviškų ugdymo sprendimų kūrėjos leidyklos „Šviesa“ komandos prisijungė socialinių mokslų daktaras, geografas Simonas Šabanovas. Jis geba mokinius išmokyti Europos žemėlapį stebint Euroviziją ir Eurolygą. Švietimo žinovas jau anksčiau bendradarbiavo su leidykla, kurdamas pažangias geografijos mokymo priemones, o dabar prisidės prie „Šviesos“ komandos skleisdamas švietimo naujienas ir teigiamą požiūrį – tik skatindami vaikus ir rasdami jiems tinkamas mokymosi priemones pasieksime puikių rezultatų.
Šiandien geografijos mokytojas žinovas S. Šabanovas dėsto Vilniaus universitete, čia jam 2016 m. buvo suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Jis taip pat yra Studijų kokybės centro vertintojas, universitetuose vertina studijų programų kokybę ir teikia patarimus jų tobulinimui.
Nuolat savo gebėjimus mokymuose Ispanijoje, Suomijoje, JAV, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse tobulinantis žinovas įsitikinęs, kad svarbiausi šiuolaikinio švietimo bruožai – pusiausvyra, lankstumas ir platus akiratis. Ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai svarbūs nuosekliam augimui ir tobulėjimui.
„Prisijungdamas prie „Šviesos“ komandos tikiuosi skleisti žinią apie veiksmingus mokymo ir mokymosi būdus bei praktikas. Šiandien pasaulis – itin kintantis: senąsias mokymo priemones papildo interaktyvūs skaitmeniniai sprendimai, o didžiuliai žinių klodai pasiekiami vos keliais išmanaus įrenginio paspaudimais. Tačiau rezultatui svarbios ne tik technologijos, bet ir mokinio bei mokytojo bendradarbiavimas – šis kiekvienu atveju kitoks, todėl tik supratus vienas kitą, galima rasti tobulėjimui tinkamas priemones. Štai dėl to esminiai gebėjimai yra ne gausus žinių bagažas, bet mokėjimas prasmingai jas taikyti – būtent tai siekiu įgyvendinti bendradarbiaudamas su „Šviesa“, – pasakoja S. Šabanovas.
Kartu su „Šviesa“ mokytojas yra parengęs ne vieną šiuolaikišką mokymosi priemonę: 7 ir 8 klasių geografijos vadovėlių ir užduočių sąsiuvinių seriją „Atrask“, skaitmeninio mokymosi svetainės „EDUKA klasė“ geografinės dalies turinį, mokomuosius leidinius „Pavojus jūros gelmėse“ ir „Pavojus kalnuose“. „Šviesos“ vadovė Milda Juonė sako, kad mintis pakviesti S. Šabanovą prisijungti prie komandos brendo jau kurį laiką.
„Ilgus metus bendradarbiaudami su Simonu pastebėjome ne tik jo protą ir švietimo klausimų išmanymą, bet ir šiuolaikišką, atvirą požiūrį į ugdymą. Supratome, kad žinovo ir „Šviesos“ vertybės sutampa, todėl glaudesnis bendradarbiavimas leistų ne tik pasiūlyti dar naujoviškesnius mokymosi sprendimus, bet ir prisidėtų prie ilgalaikės Lietuvos švietimo bei mokslo procesų kaitos“, – įsitikinusi ji.
Vaikas nėra robotas, kurį būtina prikimšti info ir paruošti darbo rinkai. Žmogus – kūrėjas, ne funkcijų vykdytojas. Vaikus būtina išmokyti groti, dainuoti, piešti, kurti eilėraščius ir logiškai, kritiškai mąstyti, daryti savo išvadas. Kitas dalykas, ko tori vaikai būti mokomi : išgyvenimas viešo įžūlaus melo, apgaulės ir klasto pasaulyje. Pradedant maistu ir baigiant politika.
Dėl kritinio mąstymo pagalvokite, ar tikrai žmogui to reikia? Gal geriau praplauti smegenėles kokia nors svetima religija, kad būtų paklusnus avinėlis ir neštų pinigus grynais savaitgaliais?
Pažiūrėkit kas vyksta, kad ir literatūros srityje. Menas, atrodytu – laisvės laukas. Bet: analizuodami literatūros kūrinį, mokiniai neturi jokios teisės reikšti savo nuomonę. Viskas padiktuota, tik privalo žinoti ko norima, ką ir kaip turi rašyti. Kas tai ? Ne dirbtinio intelekto gamyba ?
Kažkas kažką parašė. Kažkas tą parašymą prastūmė. Dabar analizuosime. Kodėl? Buvo Brisiaus galas, buvo Laimės žibūrys, dabar vaivorykštiniai romanai. Tuščias laiko gaišimas, nes tie parašymai dažnai būna kliedesiai, mokykliniai prieškariniai ašaroti eilėraštukai, pavadinti klasika, ir pan.
Globaliųjų kompetencijų tyrimas: Lietuvos penkiolikmečiai – aukščiau šalių vidurkio
– diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/globaliuju-kompetenciju-tyrimas-lietuvos-penkiolikmeciai-auksciau-saliu-vidurkio-992146