Spalio 18 d. 17:00 val. į Vilniaus mokytojų namų kiemelį (Vasaros terasą) kviečia pilnametystės sulaukusi XVIII Tarptautinė dainuojamosios poezijos šventė „Tai – aš“. Šventėje susitiks du skirtingi moteriškojo ir vyriškojo prado poliai grupės „Graži ir ta galinga – GITG“ merginos ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantų – AKD“ vaikinai.
Abiejų grupių nariai pakalbinti apie dainuojamąją poeziją, artėjantį renginį, jam ruošiamas muzikines staigmenas, neatsiejamą moterų – vyrų bendrystę, lyčių lygybę ir skirtybes, konfliktus bei juos lydinčias abiejų vyrų ir moterų pokyčius, kūrybinius persikūnijimus.
– Kiek jūsų grupės kūrybiniame gyvenime svarbi dainuojamoji poezija ir apskritai poezija?
– (Ieva Pakštytė (GITG) Esame aktorės, o dainuojantys aktoriai labai dažnai tampa bardais ir žymiai rečiau pasirenka keliauti kitokiu muzikiniu keliu. Visgi, savo muzikinėje veikloje nuo bardiškos kultūros išliekame gana toli, bent mums taip atrodo. Mano manymu, vienas iš esminių dainuojamosios poezijos variklių yra besąlyginis autoriaus nuoširdumas atliekant dainą, tuo tarpu mes dainuodamos bandome nutolti nuo savęs ir bent šiek tiek priartėti prie vaidmens, kurio dainą atliekame. Nuoširdumo lieka daug, tačiau jis šiek tiek kitoks nei bardų muzikoje – kiek žaismingesnis, teatrališkesnis, ironiškesnis, jausmingesnis.
– (Karolis Steponavičius (AKD) Man poezija yra gražu.
– Kas jums asmeniškai yra dainuojamoji poezija šiandien, kaip ją apibūdintumėte, gal yra atlikėjų kurie iki šiol įkvepia, pažadina ar skatina protestuoti?
– (Ieva Pakštytė (GITG) Nors pačios nelaikome savęs bardėmis, tačiau dainuojamoji poezija didžiajai daliai mūsų padarė labai didelę muzikinę ir kultūrinę įtaką. Kadangi šią vasarą teko dalyvauti jau keliose bardų šventėse, pagaliau nuodugniai aptarėme ir kiekvienos santykį su šia muzika: pasidalinome dainomis, kurios geriausiai padėdavo raudant dėl savo paauglystės nelaimių, pasijuokėme, kad širdyse mums turbūt daug daugiau metų nei pasuose – juk su meile ir ilgesiu pasiklausome dainuojamosios poezijos ir dabar.
Negaliu kalbėti už visas, bet nors šiandien nebeklausau šios muzikos dažnai, tačiau būna, kad jaučiu jos poreikį: kai reikia ramybės, jaukumo ir laiko sau – tada bardų muzika man labai tinka.
– (Karolis Steponavičius) Vienas mėgstamiausių poetų – Juozapas Vytautas Baužys (AKD grupės vokalistas ir trimitininkas, – aut. pastaba). Šio autoriaus eilėraščiai yra išversti į ispanų, rusų kalbas. Kai kuriuos J. V. Baužys dainuoja pritardamas sau gitara ir visi girdi, kad tai yra gražu.
– Kokia bardiška muzika turėtų būti, kad žmonės ją vėl atrastų iš naujo?
– (Ieva Pakštytė (GITG) Bardiška muzika gyvuos, jei atsiras nuoširdžių, savo kartą atstovaujančių balsų. Mes šią muziką atradome paauglystėje, kai buvo ypač svarbu turėti idealus, kurie, rodos, kalba tavo mintimis, groja tavo jausenomis. Jei dabar jauni klausytojai bus žingeidūs, o bardai atviri ir pasiekiami ne tik didžiuosiuose miestuose ir šventėse, manau, tarpusavio santykis kursis ir gyvuos.
Linkėčiau, kad bardų muziką, o tuo pačiu ir poeziją atrastų jauni žmonės. Jie nebūtinai visą gyvenimą klausys vien šios muzikos, tačiau visada su džiaugsmu prie jos sugrįš, kaip ir mes sugrįžtame pasiklausyti dainų, kurios tapo mūsų naivių, o gal audringų išgyvenimų garso takeliais.
– (Karolis Steponavičius (AKD) Dainuojamosios poezijos žanrui pasikeisti galėtų padėti tik žmogus. Žmogus gali labai daug, jeigu tik nori.
– Ką gero/blogo/netikėto/slapto/o gal įdomaus galėtumėte pasakyti apie jūsų scenos partnerius Antikvarinių Kašpirovskio dantų vyrus ar jų grupę?
– (Marija Žemaitytė (GITG) AKD narys Martynas yra mums puikiai pažįstamas, iš tų laikų, kai visi studijavome vaidybą Klaipėdoje pas V. Masalskį, tik jis buvo vyresniųjų kurse. Todėl mes jau ne kartą esame stovėję ant scenos ir kartu dainavę ne vieną dainą. Sutikti Martyną visada gera ir nostalgiška, o tai padaryti scenoje ir vėl dainuoti kartu… Nekantraujam!
Apie kitus AKD vyrus daug pasakyti negalime. Girdėjom, kad ten groja Valančiūnas, bet ar tai tiesa galėsim pasakyti tik po koncerto, pamatę jį iš arčiau :).
Kadaise ir mūsų sudėtis buvo, kaip AKD, bet dabar esame penkios. Tad jeigu kada šioms grupėms tektų sudalyvauti šokių varžytuvėse, vienas iš AKD narių liktų be poros.
AKD vyrai žaviai šypsojosi ir pažadėjo visas paslaptis atskleisti koncerto dieną… (teksto aut. pastaba.)
– Kaip į AKD vyrus žvelgtų jūsų scenoje kuriamos veikėjos – Barbora Radvilaitė, Bona Sforza, Žemaitė ir tt…
– (Vaiva Kvedaravičiūtė (GITG) Manau, kad, pavyzdžiui, Teklė-Tadas drąsiai jungtųsi prie Kašpirovskių komandos – puiki priedanga likti neatpažintai moteriai vyrų draugijoje su galimybe gerai pasilinksminti. Galbūt Barbora mandagiai išklausytų visas Kašpirovskių dainas, padėkotų jiems už vakarą, bet nė karto neatsigręžusi skubiu žingsniu grįžtų į savo rūmų menę, dėkodama Dievui, kad gyvuoja dar ir klasika. Net neabejoju, kad Žemaitė, jų jėgos pagauta, liptų kartu ant scenos ir garsiai uždainuotų „Mažule mažule mažule….“ ir susižavėjusi visus išbučiuotų, taip mielai, kaip tai daro močiutės. Melninkaitė tikriausiai šaltu žvilgsniu peržvelgtų dainų pavadinimus ir ties kokiu šeštuoju „Ginekologas Vasia“ ar „Ką tu valgai, mieloji“, tokiu pačiu šaltu tonu tartų – „ačiū, bet ne man, vyrai“. O Dalios Grybauskaitės gal galime gyvai paklausti?
– Ko gali tikėtis žmonės iš jūsų grupės ir AKD šventės „Tai – aš“ dūzgių spalio 18 d. 17:00 val. Vasaros terasoje? O ko laukiate Jūs asmeniškai?
– (Martynas Enčius (AKD) Manau, kad gausis įdomi priešingų polių draugystė. Nes juk pajūrio merginos ir sostinės berniokai – tai tarsi melodija ir ritmas. Duona ir sviestas. Mašina ir garažas…
– (Karolis Steponavičius (AKD) Žiūrovai tegul tikisi, kad mes išpildysim jų lūkesčius, o mes tikimės, kad žiūrovų lūkesčius pranoksim.
Šventėje „Tai – aš“ GITG merginos tikisi sutikti kuo daugiau žiūrovų, kurie norės pasiklausyti būrio merginų ir jų pasakojimų apie įvairiausias lietuvaites gyvenusias skirtingais Lietuvos laikotarpiais. Taip pat grupė tikisi šventei įpūsti šiek tiek šviežaus pajūrio oro, kad žiūrovai galėtų išgirsti ne tik jų kūrinius, bet ir gerai žinomas bei mylimas bardiškas dainas. Grupės merginos įsitikinusios, kad laukia puikus vakarėlis su Antikvariniais Kašpirovskio Dantimis. Vilniaus mokytojų namų kiemelis (Vasaros terasa) talpins būrį smagių ir nuotaikingų atlikėjų.
