Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras skrydžių skaičius mažėjo 60 proc. Liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo aptarnauti 32 tūkst. skrydžių (tuo metu 2019 m. – beveik 80 tūkst.).
„Covid-19 poveikis visam aviacijos sektoriui yra milžiniškas ir bandyti kažką prognozuoti yra nelengva, o tam tikra prasme ir bergždžia. Šiuo metu krizė darosi gilesnė, nei anksčiau buvo galima prognozuoti. Ateinantys mėnesiai, kuriais žymima aviacinio žiemos laiko pradžia, įprastai ir taip būdavo silpnesni – jų metu aviakompanijos gyvuodavo iš vasarą gautų pajamų. Šiemet tokių pajamų, deja, praktiškai nėra. Tačiau ši krizė smarkiai palietė ne tik aviakompanijas, bet ir oro uostus bei oro navigacijos paslaugas teikiančias įmones. Skaičiuojama, kad Europoje oro uostai per šią krizę patyrė – 36 mlrd. Eur, oro navigacijos įmonės – 5,6 mlrd. Eur nuostolį“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Marius Beliūnas.
Anot jo, atsigavimas bus ilgas ir priklausys nuo daugybės faktorių, kurie apims ne tik bendrą epidemiologinę situaciją, bet ir skrydžių poreikį generuojančią paklausą. „Paklausos trūkumas, kurį jaučiame ir mes, oro navigacijos įmonės, kelia nemažą grėsmę greitam atsigavimui. Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dauguma keliautojų ketina susilaikyti nuo skrydžių, kol nepagėrės ir netaps stabili jų pačių finansinė padėtis. Todėl neturime gerų žinių ir Lietuvos verslams, tiesiogiai priklausantiems nuo keliaujančiųjų skaičiaus, kaip kad, pavyzdžiui, viešbučių verslams“, – pastebi Marius Beliūnas.
Pastaruosius tris mėnesius tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius mažėjo 64 proc. ir siekė vos 22,4 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį ketvirtį lyderiavo aviakompanijos „Ural Airlines“, „Airbaltic“, „Aeroflot“, „Finnair“ ir „Rossiya Airlines“.
Liepos-rugsėjo mėnesiais populiariausios tranzitinių skrydžių kryptis buvo iš ir į Rusijos Federaciją, Vokietiją bei Latviją. Terminalinių skrydžių trejetuke rikiuojasi skrydžiai į Jungtinę Karalystę, Latviją ir Vokietiją.
Trečią šių metų ketvirtį lėktuvai daugiausiai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste (čia skrydžių vadovai aptarnavo 6 tūkst. orlaivių arba 52 proc. mažiau nei pernai metais tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauti 1,9 tūkst. lėktuvų, Palangos ir Šiaulių oro uostuose beveik po 1 tūkst. lėktuvų.
„Šį ketvirtį skrydžių skaičiaus augimas pastebimas visuose oro uostuose. Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, kai buvo paskelbtas karantinas ir įsigaliojo skrydžių ribojimai, Vilniaus oro uoste aptarnaujamų skrydžių skaičius didėjo tris kartus, o štai Palangos oro uoste net penkis kartus. Nepaisant pasikeitusių skaičių, terminalo rinkoje vis dar nemažas sąstingis, kurį pagilina vis dažnesnis aviakompanijų vykdomų skrydžių krypčių atšaukimas“, – pažymi VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Marius Beliūnas.
