Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas (nuotraukos, video)

Sekmadienį, rugsėjo 20-osios d. popietę, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžintas 20 000 Lietuvos partizanų, atidavusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje dar numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Prie memorialo statybos darbų rengimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo Kryžkalnyje atidarymo iškilmėse dalyvavo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos, kultūros ministrai, savivaldos atstovai bei kiti nusipelnę asmenys.

Atidarymo iškilmėse Šv. Mišias aukojo ir Lietuvos partizanų memorialą pašventino Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

G. Nausėda: Partizanus vienijo laisvės siekis ir teisingumo troškimas

Atidarymo iškilmėse su pirmąja šalies ponia dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda memorialo atidaryme sakė: „Susirinkome prie į žemę įsmeigto kalavijo, kad pagerbtume praeities didvyrius. Šiandien prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje pražuvo – pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse. Tai, kas anuomet atrodė kaip pralaimėjimas, mūsų akyse prilygsta pergalei – žmogaus dvasios triumfui didžios neteisybės akivaizdoje. Ir po daugelio metų partizanų kovų istorijoje tebeaidi balsas Tautos, kuri nebuvo nutildyta ir nebuvo nugalėta“.

Prezidentas pabrėžė, kad tai buvo karta, per trumpą laiką patyrusi net tris savo krašto okupacijas, kurių viena buvo žiauresnė už kitą. Ji aiškiai suvokė, kad tik laisva tauta ir nepriklausoma Lietuvos valstybė gali užtikrinti piliečių saugumą ir orią būtį. Jos laisvės troškimą geriausiai įkūnijo 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija, kuri apibrėžė siekį atkurti pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis grįstą laisvą, demokratišką, orią Lietuvą. Būtent tokį troškimą mūsų karta įgyvendino 1990-ųjų kovo 11-ąją.

„Lietuvos laisvės kovų istorija mums primena, kad ir po tamsiausios nakties ateina šviesus rytas. Net ir iš giliausio miego pabudusi tauta gali pakeisti savo likimą. Net ir laikinų pralaimėjimų kartėlis užgrūdina plieną. Kartais viskas, ko reikia, – gyva, nesuklastota istorinė atmintis. Lyg gili žaizda, įsirėžusi į tautos audinį, ji neleidžia patogiai jaustis nelaisvėje, susitaikyti, nurimti. Ji vis iš naujo primena, kad tautos ir šalies, o ir kiekvieno iš mūsų laisvė – tai pamatinė vertybė, kurią reikia sergėti ir ginti, ir dėl kurios verta kovoti“, – teigė Prezidentas.

S. Skvernelis: Kryžkalnio memorialas – prikelia mūsų istoriją iš užmaršties bei skatina ją permąstyti

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kalbėdamas memorialo atidaryme džiaugėsi, kad, Kryžkalnio memorialas atidaromas minint atkurtos Nepriklausomybės 30-metį. Pasak jo memorialas ne tik liudija prikeliamą iš užmaršties mūsų istoriją, bet ir skatinan ją permąstyti.

„Džiaugiuosi savo tauta ir žmonėmis, kurie širdies ir šauksmo vedini susirinko čia. Šis monumentas įamžina ir  įprasmina partizanų aukas vardan Lietuvos laisvės. Stabtelėkime ir susimąstykime, – Lietuvos moterų ir vyrų, tuo metu jaunuolių ir merginų, kuriems gyvenimas dar buvo prieš akis, apsisprendimas buvo aukoti savo gyvybę. Vardan ateities, suvokiant, kad gyventi kovoje už dabartinę mūsų laisvę liko mažiau nei metai. Jie nugalėjo savo mirtį. Didžiuojuosi mūsų tauta, kad suvokiame pokario kovos prasmę ir kainą”, – teigė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis taip pat nuoširdžiai padėkojo visiems, kurie savo atkaklumu, iniciatyva, tikėjimu ir nuoširdžiu darbu prisidėjo prie šios nepaprastai svarbios ir prasmingos idėjos įgyvendinimo. Prie memorialo statybos darbų prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija.

Pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę – monumentas Lietuvos partizanams – užbaigtas šios Vyriausybės pastangomis. Kilnų darbą dar prieš dešimtmetį pradėjo a. a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. Memorialo statybai Vyriausybė skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad būtų sudarytas išsamus elektroninis žinynas apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus.