Skaitmetinėje erdvėje žmonės pagalbos prašo vis drąsiau

Naujų įgūdžių įgyti norintys žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos ir pamažu atsikrato gėdos klausti. Tą parodė liepą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai – palyginti su prieš metus atliktu analogišku tyrimu, 16 proc. daugiau gyventojų drąsiau prašo pagalbos, kurios prireikia naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu.

Šiemet prašyti pagalbos nedrįstančių yra 60 procentų, praėjusių metų rugsėjį darytos apklausos duomenimis, pagalbos gėdijosi prašyti net 76 proc. šalies gyventojų.

Apklausą inicijavusios asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė sako, kad gerėjantys rezultatai rodo žmonių norą ir pastangas įveikti nuo naujų įgūdžių skiriantį barjerą – gėdos ar nepatogumo jausmą. „Šiandieninis pasaulis skaitmenizuojasi itin sparčiai, į internetinę erdvę persikelia vis daugiau viešųjų ir komercinių paslaugų, tad dažnai žmogui net nereikia eiti iš namų norint apsipirkti, užsisakyti kokį nors dokumentą ar užsiregistruoti pas gydytoją. Džiugina tai, kad žmonės išdrįsta, pamažu atsikrato kompleksų ir gėdos, kad kažko nežino ar nemoka. Juk tai natūralu – nėra nė vieno žmogaus, žinančio viską“, – teigia pašnekovė.

Pasak psichologės Ugnės Juodytės, gėdos jausmas yra toks pats natūralus kaip nerimas, džiaugsmas, baimė ir kiti. Jį turi ir patiria visi žmonės, tik išraiška ir intensyvumas gali skirtis. Ji sako, kad geriausias „vaistas“ nuo gėdos jausmo yra bandyti, leisti sau klysti, pripažinti, kad gali kažko nežinoti, ir palaikyti pačiam save. „Jokiu būdu nesakykite sau „aš nesugebėsiu, man nepavyks“. Pagalvokite, ar taip jums sakytų artimiausi žmonės, geriausi draugai. Greičiausiai ne, o juk jūs esate sau pats geriausias draugas, tad pastiprinkite ir palaikykite save“, – pataria ekspertė.

Gėda nepatogus, bet reikalingas jausmas

Remiantis tyrimo rezultatais, 40 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad jeigu kyla klausimų dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais, jiems niekada nebūna nepatogu ar gėda prašyti pagalbos. Apie 24 proc. respondentų nurodė, kad gėdos jausmą patiria retai, 23 proc. – kartais, maždaug 10 proc. – dažnai, o 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagalbos prašyti jiems nepatogu visada arba beveik visada.

Vyrai pagalbos skaitmeniniame pasaulyje prašo drąsiau – kad nesigėdija klausti, atsakė 44 proc. vyrų ir 36,5 proc. moterų.

Praėjusių metų rudenį Lietuvoje startavo projekto „Prisijungusi Lietuva“ viešinimo kampanija „Man ne gėda klausti“, kuria žmonės skatinami drąsiau ieškoti pagalbos, susijusios su skaitmeninėmis žiniomis, ir atrasti bibliotekose vykstančius nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus.

„Pastebėjome, kad kampanijos metu skaitmeninių žinių naudą pajuto daugiau vyresnio amžiaus žmonių, anksčiau sakydavusių, kad jiems to nereikia arba neišdrįsdavusių kreiptis pagalbos. Karantinas dar labiau padidino vyresnių žmonių norą įvaldyti skaitmenines technologijas ir pradėti naudotis skaitmeninėmis paslaugomis – jam pasibaigus jau nereikia įtikinėti, jog skaitmeniniai įgūdžiai šiandien yra būtini“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ ekspertė.

U. Juodytė akcentuoja, kad gėda jokiu būdu nėra blogas jausmas – jis žmogui tiesiog nepatogus. „Apskritai visi jausmai tėra signalai, kad turime atkreipti dėmesį į savo poreikius. Svarbu pirma išmokti gėdos jausmą atpažinti ir pastebėti, o tada tiesiog smalsiai tyrinėti ir paklausti savęs, kokį emocinį ar fizinį poreikį jis gali slėpti, ir jei įmanoma – tą poreikį patenkinti. Pavyzdžiui, žmogus nori mokėti naršyti internete, bet nemoka ir dėl to jam gėda. O išmokus dingtų ir gėda, ir nepasitenkinimas, kad kažko nemoka“, – dėmesį atkreipia psichologė.

Paklausti nedrįsta ir senjorai, ir jaunuoliai

Apklausa atskleidė, kad gėda paklausti nepriklauso nuo amžiaus – ją jaučiančių procentai tarp senjorų ir vos mokyklą baigusių jaunuolių yra beveik vienodi. Visada arba beveik visada gėda prašyti pagalbos yra 7-iems proc. 56 m. ir vyresniems žmonėms bei 5-iems proc. 18-25 m. amžiaus žmonėms.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad su amžiumi gėdos išaugti neįmanoma, per gyvenimą keičiasi tik tai, dėl ko gėdijamės ir kaip intensyviai. „Gėda atsiranda nuo to momento, kai įgyjame gėdijimo patirtį. Jei žmogui buvo diegiama, jog jis turi viską mokėti ir negali klysti – jis jaus gėdą, kai atsidurs tokiose situacijose, kuriose kad ir hipotetiškai, bet bus galimybė pasirodyti ko nors nemokančiam. Be to, vyresnių žmonių mokymosi tempai yra kitokie dėl natūralių atminties ar dėmesio koncentracijos pokyčių. Vyresnis žmogus mato, kad jaunesniems sekasi geriau, pradeda save lyginti su jais ir dėl to gali pasijausti prastai“, – pasakoja U. Juodytė.

Asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė sako pastebinti, kad išdrįsę ir išmokę naudotis skaitmeninėmis technologijomis žmonės tiesiog švyti pasitikėjimu.