Rugpjūčio 21 d. prasideda visuotinis žemės ūkio surašymas. Tris savaites – iki rugsėjo 9 d. ūkininkai duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams. Tuos, kurie to nepadarys, nuo rugsėjo 10 d. lankys arba telefonu apklaus klausėjai. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės savo statistinius duomenis visą mėnesį galės pateikti internetu nuo spalio 12 d. per sistemą e.statistika.
Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Surinkę ir apdoroję duomenis, turėsime detalų Lietuvos žemės ūkio vaizdą: kiek šalyje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.
„Šie statistiniai duomenys – tai mūsų ūkių ateities pagrindas. Šiais metais žemės ūkio surašymus atlieka visos Europos šalys. Gauti duomenys atskleis tikrąją padėtį žemės ūkyje visoje Europos Sąjungoje. Pagal juos bus kuriama ir planuojama visos ES žemės ūkio politika. Nuo to priklausys ir mūsų ūkininkams skiriamos subsidijos, išmokos, planuojama parama žemės ūkiui“, – taip apie surašymo svarbą kalba Lietuvos statistikos departamento Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus vedėja Aušra Jablonskienė.
Ruošiantis šiam surašymui didelis dėmesys buvo skirtas patogesniam duomenų pateikimui ir jau turimų duomenų panaudojimui. Ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės duomenis galės pateikti internetu. Ir elektroninės, ir klausėjų pildomos surašymo anketos bus papildytos jau turimais administraciniais duomenimis. Ūkininkai juos galės koreguoti, keisti arba palikti, kokie yra. Duomenų, kurie visiškai atitinka surašymo metodiką, net nebus klausiama.
„Ankstesniame surašyme administracinius duomenis naudojome patikrinti surinktai informacijai. Šį kartą respondentų nevarginsime ir duomenų, kuriuos jie yra pateikę valstybės institucijoms, nebeklausime. Dalis ūkių pildys sutrumpintą anketą – turės pateikti tik pagrindinius duomenis apie savo ūkį. Duomenis apie ūkio darbuotojus, pelningą ūkio veiklą, ūkinių gyvūnų laikymą, tręšimą, mėšlo, srutų gavybą ūkyje turės pateikti tik atrinkti ūkiai. Taip daroma, siekiant mažinti administracinę naštą ūkininkams“, – kalbėjo A. Jablonskienė.
Per surašymą surinktų statistinių duomenų saugumą garantuoja LR oficialiosios statistikos įstatymas, jie bus naudojami tik statistikos reikmėms ir skelbiami tik apibendrinti. Su mokesčiais, socialiniu draudimu ir kitomis administracinėmis priemonėmis surašymas neturi nieko bendra.
Tai ketvirtasis visuotinis žemės ūkio surašymas Lietuvos valstybės istorijoje. Pirmasis įvyko 1930 m. Sovietmečiu duomenis apie žemės ūkio augalų pasėlius, sodus ir uogynus, gyvulių ir paukščių skaičių, traktorius ir kitas žemės ūkio mašinas bei ūkinius pastatus teikdavo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, o gyventojų pasodybinių sklypų duomenys buvo apskaičiuojami taikant imties metodus arba administracinius duomenis. Antrasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio surašymas įvyko 2003 m., o paskutinis – 2010-aisiais.
