Pilietiškai nusiteikusiam žmogui, savo krašto patriotui visuomet rūpi valstybės ir visuomenės pasirengimas įvairioms išorinėms ar vidinėms negandoms. Tai skatina mūsų valstybės istorija, sunkūs išbandymų ir nelaimių laikotarpiai, kartais ir pavojų nuspėjanti nuojauta. Pastarųjų metų ir dienų įvykiai neramina. Nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose Vilniuje, gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, Registrų centro duomenų sistemos sutrikimas serverinę užpilus liūties vandeniu, užklupusi koronavisuso pandemija, pastarosiomis dienomis pasaulio visuomenę išgąsdinęs amonio salietros sandėlių sprogimas Beirute patvirtina, kad nevisada būna pasiruošta tokio pobūdžio įvykiams. Priežastimi gali būti neįžvalgumas ar paprasčiausias aplaidumas. Neramina ir keistos diskusijos žiniasklaidoje dėl gyventojų saugos, siejamos su Astravo AE statyba kaimyninėje šalyje.
Tenka pripažinti, kad pasitaikančios panašaus pobūdžio avarijos, tarsi koks „žadintuvas“, kartu tampa rimtu įspėjimu ir verčia skubiai taisyti planavimo, projektavimo, priežiūros ar valdymo klaidas. Matyt, progresas tik taip ir įmanomas, žinoma, tikintis kuo mažesnių neigiamų pasekmių. Nors nesu tarp tų, kurie vienaip ar kitaip sprendžia valstybės ir visuomenės saugumo klausimus, tačiau pabandysiu priminti kai kuriuos asmenine patirtimi išgyventus faktus, kurie, galbūt, aidu atsilieps ir šiandieninio gyvenimo kai kurioms situacijoms.
Turbūt, kai kas dar prisimena, kaip Baltijos jūroje netoli Klaipėdos, sudūžus tanklaiviui „Globe Asimi“ (1981) ir išsiliejus mazutui, buvo renkamas užterštas gruntas mūsų pakrantės paplūdimiuose (80 km ruože) ir skubiai vežamas į artimiausią teršalams laidaus buvusio smėlio (!!!) karjerą Laukžemės miške. Taigi, viena technogeninė avarija lėmė dar vieno naujo teršimo židinio atsiradimą, kuris šiandien kelia galvos skausmą aplinkosaugininkams. Į komunalinių atliekų savartynus toks užterštas gruntas paprastai nepriimamas. Akivaizdu, kad savivaldybės (ar apskrities) teritorijoje tam tinkamoje vietoje turi būti iš anksto numatytas ir bendrajame plane įteisintas sklypas pavojingai užteršto grunto ar susidariusių pavojingų medžiagų sandėliavimui. Žinoma, kol tokio teršalo nėra, ten gali ganytis karvutės ar žaisti futbolą vaikai…
O juk kartais nuvirsta traukinių rezervuarai su trašomis ar naftos gaminiai (prisiminkim netoli Rykantų 1992 m. nuvirtusias 18 cisternų), užsidega pavojingų medžiagų sandėliai. Mes jau pamiršome, kad dar iki 1958 m. kraštą gąsdindavo dideli Nemuno ir Neries potvyniai, užliedavę Kauno senamiesčio ar Katedros aikštės Vilniuje žemesnes dalis. Vis kirbėdavo abejojanti mintis girdint apie dideles statybas Nemuno saloje Kaune. O juk prieš srovę, netoliese stūkso aukštoka (24 m) HE užtvanka. Matyt, ir projektuotojams, ir Kauno savivaldybei užteko įžvalgumo įvertinti potencialų pavojų ir parengti priemonių planą, reaguojant į galimą pavojų.
Kalbant apie Kauną, reiktų priminti, kad dauguma geriamo vandens gavybai skirtų vandenviečių yra infiltracinės. Jos eksploatuoja iš didžiųjų upių besifiltruojantį požeminį vandenį. Deja, užteršus miesto upes (ir marias) cheminėmis ar radioaktyviomis medžiagomis, dalis miesto vandenviečių būtų netinkamos geriamo vandens tiekimui. Kai buvusio Civilinės saugos departamento atsakingo pareigūno paklausiau, kaip tokiu atveju reikėtų spręsti miestiečių aprūpinimą geriamu vandeniu, jis ilgokai galvojo (dar galvojo!) ir atsakė, kad, matyt, tektų vandenvežėmis vežti vandenį iš gretimų rajonų. Gal tai ir įmanomas sprendimas, bet ar yra tokio sprendimo įgyvendinimo planas pagirdyti kelis šimtus tūkstančių miestiečių?
Kai Vilnius minėjo savo pirmosios vandenvietės (ir vandentiekio) 100 metų sukaktį, teko Lietuvos Mokslų Aakademijos salėje viešai pareigūno paklausti, kodėl Vilniaus vandenvietės nėra įtrauktos į strateginių objektų, reikalaujančių būtinos apsaugos krizių atvejais, sąrašą. Tada atsakymas buvo gniuždantis – jis nesuprantąs, kad yra tokia problema. Tikiuosi, kad šiandien situacija kitokia ir sostinės (ir ne tik) vandenvietės pavojų atvejais nebus paliktos likimo valiai.
Turiu su liūdesiu prisipažinti, kad tokios mokslo darbuotojų „užuominos“ valdininkams susilaukdavo replikų: ko kišatės ne į savo reikalus, yra ir be jūsų, kam tuo pasirūpinti. Savo metu mokslo ir studijų institucijos buvo pateikusios programą, parengtą krašto apsaugai skirtiems moksliniams tyrimams. Tarp numatytų užduočių buvo ir tokie klausimai, kaip gamtos ir valstybės išteklių apsauga, tarp jų ir tokių, kaip galvijų kompleksų išsaugojimas radioaktyvaus užteršimo atveju ir pan. Dalis klausimų buvo numatoma spręsti ekspertinių siūlymų forma – ką daryti, jeigu ištiktų viena ar kita krizė. Tuo metu bendra programos kaina sudarė apie 30 mln. litų. Deja, lėšos nebuvo skirtos ir ši programa nebuvo pradėta. O štai Seime viename iš komitetų tuometinis Krašto apsuagos ministerijos viceministras tuo klausimu pareiškė: jei mokslininkai tokie rūpestingi, tai galėtų tokius tyrimus atlikti iš savo darbams skirtų lėšų… Tai seniai įsišaknijusio požiūrio į mokslininkus kaip „uždarbiautojus“ pavyzdys.
Viliuosi, kad minėta patirtis liko praeityje ir šiandien, Lietuvai esant ES ir NATO nare, šie klausimai sprendžiami atsakingiau. Manau, kad yra įvairių būdų stichinių ir technogeninių nelaimių prevencijai, galimų sprendimų priėmimui joms įvykus. Dažnai įstaigose matomi ant sienų iškabinti tik evakuacijos planai verčia suabejoti pakankamu pasiruošimu galimoms krizėms įveikti. Mažai kalbama apie taip vadinamas ekspertinės sistemas, kuriose evakuacijos planai – tik maža dalis. Anot Visuotinės lietuvių enciklopedijos – ekspertinė sistema, remdamasi ekspertų žiniomis, sprendžia ar įvertina konkrečią problemą, pvz., nustato medicininę diagnozę, prognozuoja finansinę padėtį. O štai mums įprastoje Vikipedijoje ši sistema yra įvardijama taip pat kaip žiniomis grindžiama sistema (paprastai tai kompiuterinė programa), daranti išvadas arba sprendžianti tam tikros srities (pvz., verslo, karybos, rizikos situacijų ir pan.) uždavinius. Naudojamasi žiniomis ir analizės taisyklėmis, apibrėžtomis tos srities ekspertų. Ekspertinė sistema analizuoja duomenis ir pateikia išvadas į keliamą klausimą: ką daryti, jeigu…
Lietuvos karo akademijos dėstytojų parengtoje mokomojoje knygoje „Informacinės valdymo sistemos“ (Vilnius, 2003) suprantamai aptariamas tokių ekspertinių sistemų rengimas. Autoriai skiria šios sistemos kelis komponentus, tarp kurių – žinių bazė ir ekspertų žinios, taip pat algoritmas, leidžiantis modeliuoti sprendimo procesą ir kiti. Kai kuriose šalyse panašiomis supaprastintomis sistemomis jau nuo seno buvo prekiaujama kompaktinių laikmenų pavidalu, pavyzdžiui, ką daryti fermeriui, užėjus uraganui. Pateikiamos žinios apima teisinius, draudimo, evakuacijos, ryšio palaikymo klausimus, patalpų paruošimo, slėptuvių įrengimo ir žmonių (gyvūnų) gelbėjimo darbus. Kas privalėtų turėti tokias ekspertines sistemas? Nagi, visos įstaigos ir institucijos, įmonės ir bendrovės, taip pat žmonbės, kuriems pavojingas vienas ar kitas, ar net keli gamtos stichijos, technogeninių katastrofų ar tarptautinių santykių nulemti veiksniai (potvyniai, gaisrai, avarijos, diversijos ir kiti).
Tokiu atveju gal lengviau spręstųsi staiga iškilę galvosūkiai, kur dėti gaisrų, sprogimų ar avarijų metų susidarančias atliekas, kaip gelbėti kultūros paveldo vertybes ir meno kūrinius didelių potvynių, gaisrų ar technogeninių avarijų (pvz., kanalizacijos ar vandentiekio gedimų) metu. Manau, kad visų lygių „kontorų“ vadovai puikiai žino savo silpnąsias vietas ir galimus (numatomus) pavojus. Tik reikia tam kompetentingai pasiruošti. Kai kuriais atvejais, matyt, panašios ekspertinės sistemos pageidautinos kaip būtina veiklos sąlyga.
Atsargūs mėgėjiški pasvarstymai be giluminės priežasčių analizės. Tai kodėl betvarkė, išglebimas, ištižimas? Pradėti reikia nuo politinių klausimų, toliau eiti link teisėsaugos reikalų, pereinant į Saugos valdymo sistemas (SVS), kurios Lietuvoje yra plačiai taikomos. Tik kiek tos SVS yra veiksmingos, o kiek parengtos tik dėl paukščiuko?
Abejingumas, NEkompetencija, ai kaip nos, …
Labiausiai panašu ir nerimąstinga, kad ne del varnelės, o kad … ir mums eiliniams žemės vabalėliams nėra jokio reikalo žinoti ką ten rezga galingieji. Iš “nelogiškų” veiksmų peršasi tokia išvada.
kad užkabino mažai valstybei itin svarbią temą! Juk yra daugybė būdų, ir taip nedaug reikia, kad čia įvyktų ,,začistka” be vienintelio šūvio ir kario. Pakaks mūsų pačių tarnybų apsileidimo ir gyventojų neišmanymo.
Dabar, priešrinkiminiu laikotarpiu, dar yra laiko išgirsti tai konkuruojančioms partijoms.
Tikiuosi, prie pokalbio prisijungs politikų tiek metų neišklausyti mokslininkai, kiekvienas iš savo srities išdėstys tai, ką svarbu žinoti ir mokėti, kam būti pasirengus gyventojams, ką PRIVALO nuveikti valstybė, patys politikai su (už nieką ne)atsakingais valdininkais; kaip turi veikti pareigų, tvarkų, įstatymų laikymosi ir vykdymo kontrolė; kaip dar nuo darželio, mokyklos, aukšt. mokyklų jaunoji karta turi būti mokoma apsisaugoti; kaip visa tai turi būti naujinama, atsižvelgiant į kintančią situaciją; kaip prognozuoti galimus pokyčius.
Pasvajok ir praeis…
Senovėje žmonės buvo valdomi per religiją.
Vėliau …
Dabar per vartojimą (vartotojiška ekonomiką).
Ir štai naujausias valdymas – MOKSLAS !!! Covid-19… karantinas realūs dalykai, o kas vyksta šalia viso to, … sukamas mokslų pagrįstas / paremtas / PRIDENGTAS kažkoks marazmas…
Artimiausi atsakymai sąmokslo teorijose. Labai graudu, bet tokia realybė!
Patikslinu – sukonkretinu:
1) kiek laiko tas Covid-19 ir ką mes eiliniai žinom? Nepasako netgi kiek laiko jis išlieka pavojingai gyvybingas. Sako… 3 paras (72 val.), o tai kodėl dezinfekavo Kretingos bažnyčią su kultūros paveldo saugomais paveikslais?!! Juk 3 paros ir jokių problemų!!! Per Velykas … karantinas truko kur kas ilgiau ir nebuvo “svieto pabaigos” , o dabar būtinai “reikia” chemijos. Cirkas… Opiumas liaudžiai, tik kitokiame kontekste. O Tauragės VMI dezinfekavo visus popierinius dokumentus iš abiejų pusių?! Argi čia ne dar vienas cirkas. 3 paros “ant spynos” ir baigtas kriukis. Ar suvokiate, kad čia NESUEINA galai, kur viskas paremta mokslu.
2) jos didenybė KAUKĖ ! Visi privalomai dėvi kaukes, bet niekas iš tikro NEŽINO kada kurią kaukės pusę į kurią pusę dėti !!!!!!! Cirkas. Per TV, dar pavasarį keli profesoriai labai profesoriškai (o gal neprofesoriškai) smarkiai SUSIMOVĖ !!! Po šiai dienai medicinos personalas dėvi kaukes ir patys nežino … kuri pusė…, o visokio plauko žurnaliūgos tik “kepa bukus” straipsnius….
3) jokių mokomųjų filmukų. Ir apie teisingą kaukės užsidėjimą – nusiėmimą taipat NĖRA.
4) visuomenė*, remiasi faktu – niekas neserga / nemiršta. Valdžia deda “namordnikus”. Žmonių pasipiktinimas AUGA ! Ir jokie mokslininlai, atsiprašau “nupiepę proto bokštai” , nei LT, nei ES, nei PSO, nei pasaulyje PIKTYBIŠKAI (!!!) nepaaiškina paprastai, išsamiai, suprantamai…
5) … (prasitęskite patys…).
… o tamsta dar svaigsti apie mokslininkus. Šiandieniniai mokslininkai parsiduoda kaip kokios kekšės… Seniau mokslininkai už TIESĄ atiduodavo savo gyvybę, o dabar, vardan mokslu grįstų kliedesių ir tamsių užmačių aukoja žmoniją.
Jei kalbama apie melsvas klostytas kaukes, tai
a) tamsesne, mėlyna puse į išorę, o ,,blogąja”, nublukusia puse prie veido.
b) vielyte aukštyn, ant nosies ir apspausti pagal nosies formą,
Taip užsirišus, klostės netaps kišenėmis, renkančiomis ir saugančiomis viską, kas pridulka, prilaša ir sunkiasi mums prie veido, lūpų. Be to, pakartotinai naudojant, nesupainiojama, katra pusė yra ,,geroji”…
Deja.
Esmė ne “kišenėse”.
Esmė, kuria kryptimi per kaukę, virusai prasiskverbia lengviau / sunkiau.
Tikrai taip. Ir tai, beje, suderinta.
O kasdienybėje aiškinantis taip aiškiau.
Paprastai ūkiškai galima ir kitaip pasakyti – jei kažkas dosniai kito veidą apčiaudės, jo seilės ir nosies išskyros nesilaikys kišenėlėje įkritusios, jos nulašės nuo klosčių žemyn, dažniausiai sudrėkins tik išorinę kaukės pusę. O į kišenėles iš vidinės kaukės pusės galima įberti česnako ar kitų dezinfekuojančių orą augalėlių, arba gaivinančių orą – taip bus lengviau kvėpuoti širdininkams ir kt.
Teisingai užsidėjus kaukę (ją būtina ištempti iki pilno išsilyginimo vertikalia kryptimi), tų “kišenėlių” belieka vos-vos palei kraštus, ten nebera nei kam kauptis, nei ko įdėti.
Srendžiant, iš to, kokios “problemos” matomos, akivaizdus įrodymas – kokio lygio civilinė sauga, koks visuomenės supratimas apie…, ir ko galėtume tikėtis atėjus valandai X.
+
O visų baisiausia, kad vieni nesupranta ir nelabai* stengiasi suprasti, o kitiems tai visiškai nerūpi !!!
O kad jiem kartais “neparūptu”, galimai* tas noras yra prispaudžiamas … pinigais.
O gal kas turi “įtikinamesnių” argumentų.
a) ištempus kaukę taip, kaip tamsta aprašėte, kaukė prilimpa prie lūpų ir sudrėksta. Nuo tos minutės ji pati tampa pavojinga. Kaukę svarbu ne ištempti, o kad ji, kartu su akiniais, dengtų kritines veido vietas. Kad ji jas uždengtų ir nelįstų į burną, pakanka užkabinti ją už smakro, nedengti pasmakrės.
b) Tamsta nurodėte idealų atvejį, tik ar tai įmanoma, kai verslas (tiek gamintojai, tiek pardavėjai) domisi tik vienu – mažiausiomis sąnaudomis didžiausias įmanoma pelnas, juolab, kai dar ir tarpininkai kažkodėl būtinai sau grietinėlę nugriebti taikosi. Vienintelis dalykas, ką mes galime – pirkti tokias, kurios siuvamos iš 3 sluoksnių medžiagos. Suklostytos ir neištemptos, tokios dengia veidą iš viso 9 sluoksniais. Tai apsunkina drėgmei iš išorės pasiekti veidą.
Kad būtų gaminamos tamstos minėtu būdu, būtina grąžinti į aukštąjį mokslą, gamybą, kontrolę (šalies viduje bei pasienyje) ir į prekybą medžiagų, technologijų bei priekių žinovus. Dargi ir medžiagų tvarumo kursą. O dar – kad prekės aprašas ir reklama neapgaudinėtų nei platintojų, nei pirkėjų. Kad, tamstos komentarą perskaitęs, gudrutis neužrašytų ant savo gaminio, jog jis būtent tokias gamina/parduoda…
Bet kuriuo atveju linkiu, kad nei tamstai, nei virusui nepavyktų vienam kitą pasigauti. Laikykitės!
Gerų įžvalgų parašėte. bet minimas ,,..Kai kuriose šalyse panašiomis supaprastintomis sistemomis jau nuo seno buvo prekiaujama kompaktinių laikmenų pavidalu, pavyzdžiui, ką daryti fermeriui, užėjus uraganui..” nelabai padės. Tokiu atveju dažnai nebebūna ir elektros ir laiko. O visa Civilinė sauga labiau primena parodiją (tik sirenos ir apsilupę lipdukai ant mokyklų- lengvai sugriaunamų pastatų) ir rezultatas bus,,kaip kas išmano, taip tas ir saugosis”. Dar pridėkim ir pinigines galimybes. Todėl, manau reikia VISUOTINIŲ NEMOKAMŲ mokymų (ir su pratybom). Jų metu patikrinama kur slėptis, kur vanduo, kur kreiptis, priemonės VISOSE darbovietėse (ir nuolatinai atnaujinamos).
Taip! Mokymas būtinas.
Nors dabar viskas pakito, pavojaus rūšių daugiau – ir gamyba, ir karyba, ir gyventojų naikinimo priemonės, visgi reikia bent tiek žinių gauti, kiek mes jų gavome. Vaikinai jas gavo kariuomenėje. CG žinių visi gavome aukšt. mokyklose (ir technikumuose?). Mokymų metu gavome žinių, kaip išlikti, veikti, sau ir kitiems padėti užnugaryje – kuo apsirūpinti, kaip susiorientuoti, kaip evakuotis, kaip surasti, ką reikia (slėptuvę, ligoninę). Merginos buvo rengiamos būtent tam – veikti užnugaryje, slaugyti sužeistuosius. rūpintis slėptuvėse esančiais.
Dabar situacija tam tikra prasme blogesnė – kad paliktum šalį be elektros, elektrinių sprogdinti nebebūtina. Telefonai išsikraus ir nebent balandis iš štabo žinutę atneš… Ir vandens tiekimu ,,pasirūpinti” galima taip pat.
30 metų griovė šeimą, tautą (visuomenę), valstybę ne vien iš savo paikumo (dar už griovimą ir pinigų gavo, neva … parama), o jūs komentatoriai čia svaigstate apie tai, kas prieštarauja pinigų ĮSISAVINIMUI ir Naujo Pasaulio statybai.
Bus tvarka pagal mus, arba bus visiška betvarkė !!!
Taigi kompetetingieji istorikai, kaip Žemyna ir T. Baranauskas bei kiti, Baltarusijos riaušininkų simbolika – vėliava su raudona juosta baltame fone buvo naudojama Baltarusijos centrinės rados, kuri kolaboravo su nacių okupacine valdžia. Tęstinis scenarijus: Baltijos šalyse miškinių aukštinimu formuojamas ala patriotiškumas (tikrovėje visuomenės skaldymas), Ukrainoje – banderovcai, Baltarusijoje – Беларуская краёвая абарона. Bet tai ką aš čia su nepatogia tiesa diplomuotiems istorikams kišu pagalius į ratus, jie gi turi savo alternatyvios istorijos versiją ir atitinkamą šiandienos įvykių aiškinimą.
Gali netgi iš šeimos bei giminės gyvenimo tais laikais tose žemėse kai kuo pasidalinti. Būtent nuo vokiečių okupacijos ten gyvenusieji (išsk. ž. tautybės žmones bei ,,partizanus”) mažiausiai nukentėjo – lyginant su abiems slaviškais okupantais.
Kas visame pasaulyje išžudė daugiau žmonių: komunistai ar naciai?
Balševikų nieks neaplenkė užmuštų žmonių skaičiumi .
Paskčiuok. Per trėmimus Lietuvoje per 9 metus buvo ištremta 5-7% Lietuvos gyventojų (NEnužudyta), tuo tarpu naciai per 3 okupacijos metus išžudė tiek pat lietuvių civilių 5-7%, prie jų dar pridėk lietuvos žydus ir gausi didesnį skaičių. Vien Vilniuje buvo išžudyta apie 200,000 žmonių. Vien Paneriuose 100,000 nužudyta, Kauno IX ir VI fortuose dar apie 105,000. Skaičiuok skaičiuok. Čia tik civilinės aukos, be karo belaisvių. Naciai Lietuvoje sugriovė 90 000 statinių (26 000 gyvenamųjų, 53 000 ūkiniai pastatai, 682 mokyklų pastatų įskaitant Dotnuvos žemės ūklio akademijos pastatus, Kauno uni-to fizikos ir chemijos fakultetą, Kauno rašytojų namus, Kauno V. Kudirkos biblioteką ir t. t.). Klausimas kas atstatė nekyla? Atsakysiu tarybų valdžia. Iki 1942 metų naciai į Lietuvą atkraustė 16 300 kolonizatorių – vokiečių šeimų.
Vistiek neteisingai keli klausimą. Klausimas turi būti kas daugiau išžudė komunistai ar kapitalistai. Ir lyginti reikėtų priešingų idealogijų aukas.Tuo tarpu kapitalistai žudo ne tik komunistus (Vietnamas, Korėja, Kambodža, P. Amerikos valstybės) bet ir kapitalistinių šalių žmones: Irakas, Libija, Sirija, Afganistanas, Pakistanas, Somalis, Dominika, Panama, Bolivija eks-Jugoslavija ir t.t.)
Beje reik paminėti kaip parsidavėliška LAF ir panašios organizacijos bendradarbiaudamos su naciais ragino visuomenę nesipriešinti naciams, o tyliai kęsti jų terorą, plėšimus, smurtą ir trėmimus priverstiniams darbams į Vokietiją ir t.t. Gerai pagalvok ką tu teisini. Kokia tu patriotė jei teisini tuos kurių ideologijoje buvo numatyta eksterminuoti lietuvių tautą, o jos žemėse apgyvendinti vokiečius.
Tiesiog, tamstelė, dažniausiai ne vietoje, ir ne į temą savo trigrąšį pateikiate.
Komunizmas būtų labai puiki įdėja. Deja, tik įdėja. Nebent realus tik labai mažose bendruomenėse ir visai neaišku kiek laiko tai truktų. Na o komunizmo šaukliai ir statytojai, kaip byloja paskutinių dešimtmečių istorija, labiausiai išdavė tuos kuriuos dėjosi ginantys. Gražiai skamba, – KOMUNISTAS MILIJONIERIUS ! Absoliuti dauguma komunistų “sugulė” su klasiniu priešu – stambiuoju kapitalu, ir jiems gimė benkartas (pavainimis) – šiuolaikinis liberalizmas, dar vadinamas leftizmu.
Kaip vienas komunistas juokavo, – “su tokiais… komunizmo nepastatysi”
Nūdienos pasaulio tragedija – ne vien komunistai, bet ir kitų politinių įdeologijų adeptai seniai mauroja tolimuose klystkeliuse nuo pamatinių savo kilmės ištakų.
Komunistai nesugulė su priešu. Į komunistų partiją stojo parazituojantys miesčionys, kurių vertbės buvo miesiočniški siauri asmeniniai kišeniniai interesai, o ne socializmo/komunizmo idėjos. Tie parazitai (aka Brazauskas, Linkevičius, Lansbergis, Grybauskaitė ir t.t.) stojo į partiją tik dėl privilegijų ir supūdę partiją iš vidaus išvertė kailius ir grobimu premtame kapitalizme turi platesnius veiklos barus – apvogti mases ir tapti elitiniais melejonieriais, ko jie niekada negalėjo pasiekti net netobuloje ir prieštaringoje TSRS.
Partijos elitas 80-aisiais priimė nelogiškus įstatymus, pvz. leido kooperatyvus kurti, kurie paraiztuojančiai prasygyveno nesąžiningai spekuliuodami. Kooperatyvai kurdavosi prie gamyklų ir iš gamyklų supirkdavo produkciją rinkos kaina – pigiai, o perparduodavo spekuliacinėmis pakeltomis kainomis, ir tie kooperatyvų direktoriai dabar didžiausi oligarchai pvz Abramoivičius ir t.t. O kad tokiems procesams leido vykti aprtijos elitas tai jau 80-aisiais reikėjo juos į sibirą ar prie sienos o ne naiviai skanduoti kad prie kapitalizmo mes gyvensim geriau, nes žmogus svarbiau už visuomenę, dabar turite išaukštintą individualizmą ir koks rezultatas?
Dar. Net labai išsivysčiose valstybėse įvyksta baisios nelaimės atominėse elektrinėse, krenta šiuolaiškiški lėktuvai, dužta šiuolaikški laivai, sugriūva užtvankos, tiltai, o kur dar krentantys kosminiai laivai, gaisrai gamyklose ir t.t. Viskas tose labai išsivysčiose valstybėse buvo: ir mokymai, ir dokumentacija, instrukcijos… Deja, visko numatyti neįmanoma! Ne visi supranta, kad žmogaus galimybės ribotos, smegenys klysta (išskyrus žinomų politikierių, kurios ar kurie yra visada neklystantys). Neįmanoma išvengti daug ko, ir tą reikėtų suprasti, nors ir nesinori. Bet mėginti atpažinti, suvaldyti, užkirsti, sušvelninti… būtina.
O straipsnis būtent apie tai, jei įdėmiai perskaitėte.
BUVO. Esminis žodis – “buvo”. Sentimentai, seilėtų lyrikų sritis.
Ar “Auksinis milijardas” artima ateitis, ar konspiroginiai kliedesiai?
Mokslas kaip naujas valdymo būdas (priemonė), jau eksploatacijoje!
Vyksta geoPOLITtektoniniai procesai apie kuriuos jokios informacijos informacinėje lavinoje.
Beveik visi didieji fantastai (rašytojai) ateitį vaizdavo kaip dviejų labai skirtingų žmonijos segmentų ateitį. Kas turi akis, tegu žiūri, ženklai jau matyti. Į ką tai išvirs, galimai greit matysime. Ir visos tos “priemonės”, “slėptuvės”, ir kiti “žaislai” tėra tik dėmėsio nukreipimas nuo TIKRŲJŲ DALYKŲ.
Pasakysiu kitaip:
kai brukami vaistai pavojingesni už pačią ligą;
kai imituojamas problemų sprendimas beveik viską darant atvirkščiai;
Kai juoda pateimiama kaip balta, bet NEatvirkščiai;
Kai ištisos tautos praranda savastį, o balsas tyruose lieka anapus ribos su realybe;
Kai sistematizuotos žinios atveria chaosą;
Ir kai nebūtis mielesnė už sąmoningumą, reiškia kad jau peržengta NEGRĮŽTAMUMO RIBA į visai nają, visom prasmėm, kitonišką būvį.
Laikykis Doroti, neriam į triušio urvą !
Bėda yra ta, kad Lietuvoje, viskas ant popieriaus. Realiai, labai mažai ir neveiksminga. Jūsų neglumina tas faktas, kad dabar tuose pačiuose verslo centruose, bankuose ir valstybinėse įstaigose, labai retai rasit visą parą dirbančius apsaugos darbuotojus, kai kur jų aplamai nebėra? Ten vakarais dirba valytojos, neprižiūrimos. Be abejo tų valytojų niekas netikrina kaip pridera ir štai jos valo ten kur guli jūsų ir valstybės duomenys. Daugelis jų rusakalbiai. Dirba už varganus 100 – 200 eurų. Gal tiesiog prisiduria prie pensijos, o gal turi kitų tikslų ir dirba ten su reikalu. Darbuotojų kaita tokiose įmonėse milžiniška, kas ten supaisys.Daugelyje Lietuvos įmonių, tvarka popietinė ir jos dažniausiai nesilaikoma, jeigu ji ten aplamai yra. Mėtomi raktai, praėjimo kortelės, kodai. kai kažkas kažko pasigenda jau dešimt kartų duomenys gali būt pagrobti. Nemažai tų darbuotojų iš rytų šalių. Baltarusija, Ukraina, net Rusija. nemažai dombaso “turistų traktoristų”. Ir tai ne tik statybos ir transportas, ar valytojų įmonės, bet ir IT, bei kiti “jautrūs” sectoriai. Manau tenai pramoninis ir ne tik špionažas tiesiog klesti. Aš net neabejoju, kad duomenys nuteka plačiu srautu, jau nekalbu apie galimai paliktas landas ir diversijas. Na apie korupciją jau ir kalbėt neverta, kaip ir akivaizdu. Jūsų duomenys neretai paliekamai saugomi tik signalizacijos. Nėra gyvų žmonių kaip anksčiau buvo. Nėra normalių apsaugos darbo normatyvų ir reglamentavimo. Tai daro daugelis bankų, valstybinių ir privačių įmonių. nes taip pigiau, gyvi apsaugos darbuotojai, patikimi ir patikrinti laikomi nereikalingas ir per brangiais. Jau nekalbu apie gyvybiškai svarbių objektų apsaugą, kuriuos neretai saugo tik skylėta tvora ir surūdijusi spyna. Apie kokį pasiruošimą jūs kalbat? Jo daugumos atveju, banaliai nebėra. Lietuva dengiasi popierinių skėčiu, manydami, kad tai skydas. Daugelis įmonių dirbančių su gyventojų duomenimis arba esančių strategiškai svarbiomis valstybei, turi minimalią apsaugą. Ten laisvai galima pagrobt duomenis, atlikt diversijas. Tokia padėtis Įsišaknijusi. Verslas ir valstybinės įmonės taip taupo lėšas. Tai vadinasi kaštų optimizacija. Žinoma tos sutaupytos lėšos nusėda reikiamose kišenėse. Taip ir velkasi visas šitas reikalas kol viskas sugrius velniop. Ir niekas to net nebando tvarkyti. Nėra jokių privalomų objekto saugumo normatyvų. Nėra reikalavimų kaip privalo būti saugomas toks jautrus objektas. Viskas palikta vadybininkų ir jų viršininkų valiai. Štai jie ir nusprendė sutaupyt. Jūs nemanykit, kad tik grožio studijos duomenys nutekėjo. Tai tik ledkalnio viršūnė. Apie daugelį atvejų jūs net ir nesužinosit niekada, o visokios privačios kompanijos jau dabar tarpusavyje prekiauja jūsų asmeninių duomenų bazėmis. Taip beje yra ne tik Lietuvoje. Ir vakaruose išplites toks šias ištižimas. Tik pas mus, tradiciškai, įdiegiama pati bjauriausia ir kenksmingiausia, bet pelningiausia siauram ratui patirtis. Ir juk jūs nieko su tuo nesiruošiat daryt, jūs beveik nekalbat apie tai. Daugelis net nesuvokia bėdos masto. O valstybinės institucijos apsimeta kurčiais ir aklais. pirmas ir skaudžiausias smūgis valstybei bus suduotas per šitą vietą, o jau tik paskui, pasitelkiant suirutę, paniką, bus suduotas karinis smūgis. Jus paliko likimo valiai. Galėsit maumoti cukrų su miltais iš valstybinio rezervo atsargų. Tiesa neilgai, nes jų nėra daug. O ir visiems vistiek neužteks.
O taikliau, tamsta Drone, negalėjote. 🙂