Sekmadienis, 22 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Įkurtas labdaros ir paramos fondas „Vytis su memorialu laisvės kovotojams“ (video)

Šarūnas Valentinavičius, www.alkas.lt
2020-07-27 22:39:44
117
PERŽIŪROS
20
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Birželio 30 d. įkurtas labdaros ir paramos fondas „Vytis su memorialu laisvės kovotojams“. Iki šiol buvo ir oficialiai veikia dar du panašiais pavadinimais fondai. Tačiau, kaip parodė gyvenimas, šie fondai jau atliko savo vaidmenį. Be to, jie pagal įstatus nesiekė, kad kartu būtų įsteigtas ir memorialas laisvės kovotojams. Tad naujojo fondo veikla ir pobūdis žymiai svaresnis ir reikšmingesnis.  Ypač svaresnę prasmę šis siekis įgijo po to, kai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuris įtvirtino, kad  Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu ir jį pasirašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Seimo priimtas Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas  įtvirtina, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu. Pagal priimtą įstatymą, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Pažymėtina, kad siūlymas dėl Vyčio kaip pagrindinio Lukiškių aikštės memorialo akcento buvo priimtas pasiūlius seimo nariui Povilui Urbšiui.

P. Urbšys apie šio siūlymo svarbą sakė:  „Siūlymas dėl Vyčio užkirstų kelią reprezentacinėje valstybės aikštėje atsirasti A. Labašausko dariniui, kaip pagrindiniam memorialiniam akcentui. Šis siūlymas leistų organizuoti naują konkursą dėl pagrindinio memorialinio akcento aikštėje“.

Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji, reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui, sprendimą pasirinkti šią vietą paplūdimiui kritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Apie tai vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo šio fondo steigėjai:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę
  2. Seimas apsisprendė – pagrindiniu Lukiškių aikštės akcentu bus Vytis (video, nuotraukos)
  3. A. Zolubas. Vytis Lukiškių aikštėje bus pastatytas (nuotraukos, video)
  4. Visuomenininkai Lukiškių aikštėje mitingavo dėl Vyčio ir laisvės kovų atminties įamžinimo (nuotraukos, video)
  5. P. Urbšys. Prezidente, Vytis šiandien – tai būtinoji gintis
  6. R. Grigas. Reikia toliau ryžtingai siekti, kad Lietuva nebūtų išstūminėjama iš Vilniaus, o Vytis iškiltų ten, kur jam ir priklauso būti (video)
  7. V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė
  8. Prezidentas pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės (video)
  9. Sausio 12 d. Laisvės gynėjai pašventins Lukiškių aikštę
  10. Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą
  11. Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video)
  12. G. Karosas. Vytis
  13. D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau
  14. Valdantieji rūpinasi Lukiškių aikštės likimu vengdami Vyčio? (video)
  15. V. Radžvilas. Nyčė, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Garbės žinija says:
    6 metai ago

    Suprantam:
    1.Vytis – ne uzkarda ar kordonas (kad ir palikuonioteisesaugininko “uzinicijuota”), Vytis – labai aiskus, atviras bei visiems zinomai priimtinas musu Valstybingumo zymuo (zenklas),esantisir ant dokumentu
    (nors ir baisiai “krabiskai” isdarkytu pavidalu); tad Urbsiskai (ar “seimiskai-Nausediskai”) darkytis ir darkyt po kazkokias jomarkines turgvietes Vilniaus buv. Sventaragio slenyje, busimo AUKU MEMORIALO IR LAISVES KOVOTOJU BEI GYNEJU ATMINTIES pasoneje ar verta (“nudublint”).
    Yra dar derama vieta VYCIUI, dar nerasta zinoma vieta ir 2024 m.Seimui,kur t.p. Vycio aikste,laukas,kalva ar Vyriausybes rumai,ar Prezidentura ir Generalgubernistinio “soviet-oficieriu klubo”,su nuvyskupinta aura – tik menui ir MENINIKAMS, ar net TAUTOS NAMAMS tinkama,iskelta butu ir statoma – po 30-ies, 40-ies,ar net 50-ies metu: 2040-aisiais pagaliau is stribinio naikintoju “kastos” kolaboraciniu muru (buv. LTSR AT su LKP CK teroristinio valdymo “skylemis-kabinetais”)isinesinta bus, nes nesdintis dar nei vienas “isrinktasis”, iskaitant ir ten buv. V.Landsbergi taip ir po Kovo 11-osios n e p a n o r e.
    Todel ant Pamenkalnio vien KARININKU RAMOVES galima vieta (o gal mus tebetenkina krasnoarmeicu smarado,o tiksliau okupacines KASTOS kariuomenes vadukudvokoliekanomis persunkta Pamenkalnio “E R D V E”). Nepabudome regis.
    Apsikt, apdergt kaip Laisves su Laisve ar net klounine TV Laisvai – gali bet kas, nuo Valinsku klouno,iki atset siandienos mero-vagies, izdu vagiancio VAMZDZIU is kulturos kulturingai smeli – sikimui.

    Todel, ataust, atsiribot pagarbiai, – apvalytaja Blukais Saulegrizos drakonu, negandu sukurenimo erdve, nuo 1947-53 m. nelaimeliskos tokio teroristu bolsevikines kastos generolo lavonuigelbetaja (butu “sukale” Obelisk Pobedy su Dom Sovetov vos ne 20 aukstu,kaip Lomonosovo universiteto sovietikai dangorezi… Zr. architekturos istoriku Vilniaus projektinius atradimus…brrrr).

    Taigi, sovietikinis, posovietikinis ir vargetiskai “lipnus” (puteikiskai-radzviliskai-juozaitiskas) – galbut vien ikyriai n a r c i z i s k a s i s asmeninio isgyvenimo uzsigriozdinimas “ant idejos” – rojun (mano, tava,visu saskaita)bet kokiopopu-, pilizmo saskaita nera net juokingas, o tiesiog graudus, –
    kaip to
    LUKISKIU JOMARKO KLOUNO,
    kur nuo amziu linksmino miestiecius jomarkuose iki pat zeligovskininku paradavimosi ant Vilniaus ir uzleninimo””. Ar vertas VYTIS uzimti… miesto jomarkyno erdve (greta ramaus, didziai iskilmingo ir Pasauliui atvirai verto, visiems suprantramo bei priimtino AUKU MEMORIALO)?

    Atsakyti
    • Julijonas says:
      6 metai ago

      TAIP. VYTIS LABAI TINKA, TOJE VIETOJE, KUR PARADAVO PILSUDSKIS – VILNIAUS KRAŠTO OKUPANTAS – IR KUR STOVĖJO LENINAS – SOVIETŲ STABUKAS.VYTIS NUGALĖJO VISUS OKUPANTUS IR STOVI LŪKIŠKIŲ AIKŠTĖJE, KAD NEI VIENAS GROBIKAS ČIA KOJOS NEĮKELTŲ.

      Atsakyti
      • Garbės žinija says:
        6 metai ago

        2. Butent, – Vytis, kaip zenklas-zymuo bei simbolio reiskinys (raitelio, Gynejo),
        ne slavejas, prekeivys, ar uzkardijimo policijos,kokios tai muitines prievaizdas;
        tamir esam, kad LAISVI, laisvai (ir is po CARU, nelaimeliu “unijininiu bravuru” pilsudskiu bei banditinio bolsevizmo naikinamosios grobuoniu leniniskos kastos palikimo) izvelgtume,be zodziu, be barniu, BE GINCO, o tiesiog, meile, sirdimi sava, – lietuviska (ir prusiskojo, kursiskojo, jotvingiskojo net galindu paveldo palikime), – sau, savojo Zenklo, – ginklo,gynybos, apsaugos bei pergaliu UZ Lietuvos Valstybe a t v a i z d a v i m o Pasauliui”ant svieto”, ant Aikstes, ant Lauko, ant Kalnbo aukstybiu,
        – aukstybes savu proteviu – Meiles ir Isminties – palikimo Sarga, Pasaulio sargybini VYTI!

        Menkint jo niekam nevalia. Jis nesumenkinams. Yra toks koks yra ir bus.

        Ten kur reikia, taip kaip dera, ir KAM yra s k i r t a.

        Is visu visu ir kiekvienos musu Sirdies. SU MEILE 🙂
        Grynai

        Atsakyti
        • Arktis says:
          6 metai ago

          Gal ir gerbčiau tokį simbolį Vyti jeigu tuos kryžius ant skydo užsimaliavotu, o dabar toki lenkiška vyti galiu tik apsisoti, nes jis nėra tautos simbolis o tiesiok istorinė, bažnytinė kastracija

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            6 metai ago

            Vytis kaip aisčių pulkų atpažinimo, priklausomybės ženklas egzistavo gerokai iki lenkų ir iki krikščionybės

          • Julijonas says:
            6 metai ago

            Arktis tai asaba, kuri tikisi, kad lietuviai nežino savo istorijos ir varo lietuvių tautos menkinimo politika. Kaip atsibodo tų žemintojų vėmaliojimai. Bet ką darysi ant šios žemės visiems teisės suteiktos net ir patiems nesimpatingiausiems šliužams.

          • Arktis says:
            6 metai ago

            Žemyna… Ne jus vistiek esate kažkokie keisti rimtai… susilaikant nuo necenzuriniu žodžiu… Egzistavo ar negzistavo bet tikrai kad ne su dvigubu kryzium egzistavo! Man nusišvilpt daug kas egzistavo, prisigalvoja kažkokių simbolių, faktas yra jog ta simbolika ižeidžia, niekina lietuvių istoriją, tai yra katalikybės simbolis, katra su smurtu atėjo į šiuos kraštus. Esu tu pasaku girdėjęs jog tie dvigubi kryžiai reiškia visokius pagoniškus vėjus. Jus gal atsipekėkit. Čia yra krikšto kryžiai ir jokio raitelio, vyčio su dvigubu kryžiu iki Vytauto krikštynu nebuvo.. Jūs tokie buki kad jau net nebesinori nieko sakyti…. Dar pagonys Lietuvos vadinasi tatai… Ainiai aisčių! Bet už kelma bukesni

          • Žemyna says:
            6 metai ago

            Ačiū, kad skyrėte laiko, kad pagerbėt! Buvo labai malonu… ⍨

          • Arktis says:
            6 metai ago

            Kasantras šiaurės Lenkijos miestelis herbe turi Vyti. Ir tai siejama su Vytauto ir Lietuvos apkrikštyjimu.Oficiali versija yra tokia, mažiau išvedžiokit visokias mandrybes nes nerimtai atrodo. Tarpukario Lietuva sapnavo lenkišką sapną už tai partizanai ėjo su lenkiška simbolika į kovas, bet suprantama tada infomaciją valdė bažnyčia, o šiandien nesuprantama, kada informacijos amžius ir Lietuvos patriotai neskiria kas yra kas. Jau geriau susigalvoti naują simboliką negu garbinti svetimą, kad ir seną. Nebent jūs kaip ir Bumblauskas manote jog Lietuva atsirado 13 amžiuje su Mindaugu, krikščioniška o prieš tai nebuvo nieko. Jeigu jūs matote Lietuva kaip Bumblauskas, kažkokį religinį konstruktą, kaip nori matyti visa bažnytinė Lietuvos hierarkija, tai tada jums ir tiks lenkiškas Vytis ir Lenkijos tarnaitės vaidmuo.

          • Žemyna says:
            6 metai ago

            O kas čia stebėtino? Lenkams tiesiog neįmanoma neturėti nieko, kas su aisčių gentimis susiję – taip jų ambicijos lėmė ir to meto moralė – ką užgrobei, tai tavo teisėta nuosavybė, nesvarbu, kad iki tau ateinant tai baltams priklausė, tik jiems būdinga buvo ir Likusi Europa tai žinojo 🙂 . Karo grobiu didžiuotasi.
            Juk negali būti žirnienė be žirnių? O kas yra lenkų tauta, iš ko ji kilusi, iš ko susidarė? Iš ant užgrobtų baltų žemių gyvenusių baltų ir čia priplūdūsių slavų mišinio, iš gyvenimo greta vienas kito, iš nusižiūrėjimo, kaip ką anas daro, iš mišrių santuokų. Iš to atsiranda ir hibridinės kalbos, ir mišrūs ar net nepakeitus perimti baltų papročiai, ritualai. Aisčių pulkai dar iki jiems čia įsiveržiant save vėliavomis su vyčiais žymėjo. Kodėl lenkai nenorėtų ir Vyčio pasisavinti? Sykį jau jie ,,strana pobeditelj”? 🙂

          • Arktis says:
            6 metai ago

            Žemyna, tu gal ir kalbi apie šiaurės lenkija bet pietinė Lenkija nieko bendro neturi su baltais. Kitas dalykas klaidingai norima primesti jog slavai atėjo ten iš Rusijos,Maskvos ir iki pat Adrijos jūros nūžengė, bent jau patys rusai kartais taip įsivaizduoja, nors relybė yra ta jog slavų kultūra atėjo iš pietų kartu su ortodoksų religija. Serbai ar Kroatai nors yra slavai neturi nieko bendro su rusais, neivieno geno bendro nerasi. Ką jūs laikote Vyčiu??? Tokio Vyčio tikrai kad nebuvo, o jeigu buvo raiteliai kažkokie tai čia mažiausiai gali stebėtis nes visam pasaulie raitelio simbolika populiari, bet raitelio su dvigubu kryžium tikrai kad nebuvo. Ir išvis i kokius vandalus norit paversti baltus, kad aniems karo simboliai, raitelis su kalaviju buvo matai svarbus??? Abejoju ar tai galėjo buti svarbus simbolis. Tiksliau net neabejoju jog nebuvo svarbus. O kažkokia sakraline svarba nebent Runos turėjo. Saulės, vandens, ugnies simbolika ir t.t. Išvis raitelis kaip toksai simbolis atrodo balvoniškai, ir galėjo tikti nebent balvonams romėnams ir jų vasalams. Neturi organiškumo šitas simbolis, pastudijuokit kinų hieroglifus, ypač senuosius. Visur organiškumas. Vytis gali tikti nebent komiksu knygutėje, o ne tarp archaiškos aisčių/baltų simbolikos. Tebunie raitelio simbolis yra labai senas, bet tikrai ne taip buvo braižomas ir tikrai nebuvo dvigubo kryžio jame iki pat Vytauto krikštynų.

          • Arktis says:
            6 metai ago

            Išvis, nesakau jog tai tiesa, bet raitelio simbolis kaip mano kiti istorikai galėjo buti lenkų pakištas lietuviams, nes Mindaugo laikais lietuviai turėjo Liūto herbą. Liūtas buvo laikomas žvėrių karaliumi, o Erelis paukščių. Tadlenkai pasistengė jog po krikšto Liūto Lietuvos simbolikoje neliktų ir ikišo žemesnio rango raitelio simbolika, katros Europoj pilna. Žodžiu garbinat lenkų kaiulę pakišta ir nieko nesuprantat. Plačiau https://www.savaite.lt/savaitesgidas/horoskopai/1391-savaiteshoroskopaigeguzes814d.html

  2. Žemyna says:
    6 metai ago

    Labai gerai! Ačiū!

    Paskaitykite ir šitą:
    Mini interviu: Deformacijos požymiai
    Rubrikoje „Nuomonė apie TV“ kalbamės su menininku Giteniu Umbrasu.
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/mini_interviu_deformacijos_pozymiai/

    Atsakyti
  3. stasys says:
    6 metai ago

    cit. “P. Urbšys apie šio siūlymo svarbą sakė: „Siūlymas dėl Vyčio užkirstų kelią reprezentacinėje valstybės aikštėje atsirasti A. Labašausko dariniui, kaip pagrindiniam memorialiniam akcentui. Šis siūlymas leistų organizuoti naują konkursą dėl pagrindinio memorialinio akcento aikštėje“. Taip Seimo nariai gerbia įstatymus , ką ten tas ‘Labašausko darinys’ !! Mes , Seimunai tautos atstovai, kaip norim taip įstatymuose laviruojam . Nepanašu man į teisinės valstybės pamatus , ne teismas ir įstatymas čia taikomas viršenybės pagrindu . P. Urbšys pasiūlė Seimas pritarė, ši karta sprendžia R.Karbauskio Seimas .

    Atsakyti
  4. Išties says:
    6 metai ago

    Pagarba minėto Labdaros ir paramos fondo įkūrėjams. Vis dėlto raginčiau taisyklingai kirčiuoti Lietuvos herbo VYTIS pavadinimą.

    Atsakyti
  5. Arktis says:
    6 metai ago

    Kažkoks “nonsensas”. Aš tai niekaip nesuprantu ar lietuviai tokie buki yra, kad simbolį su krikšto kryžiais, laiko laisvės kovų simboliu??? Kodėl yra užmerkiamos akys prieš tai jog Lietuva buvo “apkrikštyta” krauju, žudynėmis realiai genocido keliu ir šito genocido simbolį dvigubą kryžių šiandėn garbiname kaip laisvės simbolį?? Ar viskas gerai su galvą tiems istorikams ir veikėjams katrie prastuminėja tokią valstybinę simboliką? Debilizmas kažkoks.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 metai ago

      Esate tyrinėjęs dvigubo kryžiaus ir Vyčio gelminę simboliką? Ar tik taip sau piktinatės kaip futbolo sirgalius?

      Atsakyti
      • Arktis says:
        6 metai ago

        Tai ne nesu…. Dar vienas pasakorius. Vadink kaip nori, Lotaringijos kryžius, Jogailaičių kryžius ir t.t. Jeigu iki krikšto buvo raitelio simbolis tai lenkai su Vytautu jį gražiai perdirbo, pritaikė, iškastravo o jus šiandien lenkų kastrata garbinate. Ak taip… Esu girdėjęs pasakorių katras aiškino jog tas dvigubas kryžius buvo dar iki krikčionybės ir reiškė ten kažką įspudingo. Net jeigu tikėti tokimis pritemptomis pasakomis, vaikų lygio.. idomu kas jas pritempinėja ar tik ne prolenkiškos asmenybės, mulkina kvailus lietuvius…….. Nu žodžiu. Net jeigu tiketi tokiomis pasakomis jog tas simbolis egzistavo iki krikščionybės, visgi…….. Oficialiai yra laikoma jog tas dvigubas kryžius herbe yra krikšto kryžius ir joks ten pagoniškas kryžius. Nu tai va. Tai va grižtame prie to jog tas simbolis šaiposi iš Lietuvos istorijos, o jūs esate arba kvaili arba esate prolenkiški agentai. Žodžiu Lietuva yra pražuvusi, jeigu ponai patriotai net nesusigaudo istorijoje ir Lietuvos simbolikoje. Lenkiškus, Romėniškus, Briuseliškus, Slaviškus ir dar kokius tik nori simbolius savais daro, o savų nežino. Ir kada atsipeikės ta Lietuva nuo lenkiško sapno, ar geriau į Latvija emigruoti, normaliems lietuviams.

        Atsakyti
  6. Kažin says:
    6 metai ago

    Gal visgi Karbauskio, Skvernelio valdžia, Nausėdai pritariant, nesuspės dar vieną Lietuvos priklausomybės ir tarnystės Lenkijai simbolį įbrukti…

    Atsakyti
  7. Julijonas says:
    6 metai ago

    Sveikiname labdaros fondą. AČIŪ UŽ DARBĄ LIETUVAI.Pasiduoti būtų baisi kvailystė, nes teisybė mūsų pusėje. Ar mes galim įsivaizduoti VYČIO dvasinę vertę? Taip, galim, žvelgdami kaip armijos iš padugnių kyla, kad sustabdyti Jo Žygį.Tai akivaizdus faktas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai
Kalba

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22
Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos
Kultūra

Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

2026 02 22
J. Vaitulevičiaus fotoarchyvo perdavimas
Istorija

Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus J. Vaitulevičiaus fotoarchyvas

2026 02 22
Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
Kalba

Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 02 22
Darbas
Lietuvoje

Daugiau nei 70 proc. darbuotojų Baltijos šalyse keistų darbą

2026 02 21
V. Adamkus
Gamta ir ekologija

Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas

2026 02 21
A. Svitojus: klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų
Lietuvoje

A. Svitojus: klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų

2026 02 21
Kleboniškių muziejuje Užgavėnių papročius primena kaukių paroda
Etninė kultūra

Kleboniškių muziejuje Užgavėnių papročius primena kaukių paroda

2026 02 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu
  • Nick Bryant, Mario Nawfal apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai stebi elektros suvartojimą, tačiau būdų sutaupyti dar yra
  • Dėl varveklių ir sniego nuošliaužų – tūkstantinės žalos
  • A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu
  • Ką svarbu įvertinti žiemą išsiruošus pėsčiomis

Kiti Straipsniai

Susitikimas Prezidentūoje

Prezidentūroje aptarti nacionalinio saugumo klausimai

2026 02 19
V. Nekrošius ir G. Nausėda

Prezidentas aptarė Lietuvos mokslų akademijos veiklos prioritetus

2026 02 18
Šuo, labradoras

Seime aptarti gyvūnų gerovės ir apsaugos iššūkiai

2026 02 18
Vasario 16-ąja Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai švietimo, mokslo ir sporto sričių atstovams

Vasario 16-ąja Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai švietimo, mokslo ir sporto sričių atstovams

2026 02 18
Konstitucinis Teismas

Seimo Pirmininkas teikia A. Drigoto kandidatūrą į KT teisėjus

2026 02 17
Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Piniginė, pinigai

Siūloma griežtinti poveikio priemones vengiantiems mokėti alimentus

2026 02 13
Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų

Pradedami rinkti parašai dėl T. Domarko pašalinimo iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto

2026 02 13
Lituanistika

Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

2026 02 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu
  • Nick Bryant, Mario Nawfal apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Ne visai apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rusnėje įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“

Rusnėje įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai