Žemdirbių savivalda – partneriai ar podukra?

Tik artėjančiais rinkimais į Seimą galėtume paaiškinti žemės ūkio ministro A. Palionio jautrumą LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) narių raginimams daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su socialiniais partneriais. LR ŽŪR organizacijos pasigenda tikro, o ne paradinio bendravimo, kurio viena iš pasekmių – informacijos vėlavimas apie COVID-19 karantino metu patirtų nuostolių kompensavimo projektus ne tik stambiesiems, bet ir smulkiesiems bei vidutiniams pieno gamybos ūkiams.

Socialinė bendrystė pagal „vingių jonus“

Daugelis žemdirbių prisimena garsųjį spektaklį pagal prieš 120 metų Žemaitės parašytą apsakymą „Marti“. Nors gyvenimas labai pasikeitė, tačiau vieną iš spektaklio veikėjų – Vingių Joną – vis dar sutinkame ir dabar. Šiais laikais „vingių jonai“ kitaip apsirengę, jų plaukuose nepamatysime styrančių šiaudų, jie vilki gražius kostiumus, švariai nusiskutę ir pasikvėpinę, tačiau ir anų laikų, ir dabartinių laikų „vingių jonus“ išduoda jų puikybė, nesiskaitymas su kitų nuomone. Argi gali turėti savo nuomonę socialinė partnerė vidutinio pieno ūkio savininkė Katrė ar koks nors smulkaus šeimos ūkio savininkas Poviliukas?  Pagal „vingių jonų“ taisykles, tokie turėtų tylėti kamputyje. Tokių šiuolaikinių, švelnesnių išore, tačiau tokio pat vidinio despotizmo vedamus „vingių jonus“ dažniausiai sutinkame valdžios koridoriuose, ir jie jeigu ne atvirai į akis, tai už akių, arba tiesiog akimis socialiniam partneriui tarsi sako: „Taigi, taipgi, kaipgis… Ką tu čia man pasiūlei, tai to jau tikrai nebus! Mouči (tylėk), daryk, kaip aš pasakiau, arba tuoj gausi į dantis!“

Taip „vingių jonai“ suvokia valstybės institucijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.

Priekaištai iš apačios

Oficialiai teigiama, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) savo sprendimus derina su socialiniais partneriais – žemdirbių organizacijomis. Klausimas – derina, ar turėtų derinti? Ir kada derina – ar prieš priimdama sprendimus, ar juos jau priėmusi? Štai šio mėnesio pradžioje smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai tiesiog apstulbo pirmiausia iš žiniasklaidos sužinoję apie tai, kad dėl koronaviruso karantino patirtus nuostolius valstybė ketina kompensuoti stambiesiems pieno gamybos ūkiams, turintiems daugiau kaip 150 pieninių veislių karvių, o apie paramą smulkiesiems nebuvo net užsiminta.

„Aš, šiek tiek turintis bendravimo su valdžia patirties, pamaniau, kad gal kažkas suklydo, maniau, palauksiu kelias dienas, gal kas paaiškės, tačiau pieno gamintojai tiesiog užplūdo su klausimais ir net priekaištais – kaip čia yra, kodėl taip yra ir kodėl tylime, kai žemės ūkio ministras su stambiaisiais pieno gamintojais šoka polką su ragučiais ir negirdi smulkiųjų ūkininkų bėdojimų? O man žmonių nusiskundimai yra šventas reikalas. Todėl nebelaukėme ministerijos paaiškinimų – nusiuntėme raštą ir abiem rankom pritarėme LR ŽŪR tarybos požiūriui – parama turi būti skirta ne tik stambiesiems, bet ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams. Po  šių veiksmų sulaukiau ministro A. Palionio telefono skambučio su priekaištais, kad neskaitome dokumentų…“, – pasakoja žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Pieno gėlė“ vadovaujantis LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.

Gal J. Kuzminskas apie ministro įsakymo projektą nežinojo, nes nenuvyko į pasitarimą Žemės ūkio ministerijoje?

„Tokio kvietimo nebuvo, kaip ir, mano žiniomis, nebuvo pasitarimo, taigi vadinamojo socialinio dialogo pritrūko. Jeigu būtų iš anksto paaiškinta, kas, kaip ir kodėl, tai nebūtų kilęs ir šis skandalas. Juk mes patys žmonėms būtume paaiškinę, nuraminę. Kita vertus, kuriems galams atskirais įsakymais numatyti paramos tvarką? Girdėjau, kad norima atšaukti abu projektus ir parengti vieną bendrą projektą. Garantuoju, kad mes, socialiniai partneriai, būtume iš karto siūlę būtent tokį variantą“, – aiškino J.Kuzminskas.

Taigi ŽŪM vadovai, užmiršę bendradarbiavimo su socialiniais partneriais pažadus, o gal ir apimti puikybės artėjant Seimo rinkimams, dar kartą užlipo ant to paties grėblio, patys užsidirbo guzą ir dabar ieško atpirkimo ožio. O reikėtų pažiūrėti į veidrodį.

„Negalėčiau dabartiniams ŽŪM vadovams tik priekaištauti, tačiau šalia gerų darbų padaryta ir klaidų. Jeigu aš suklystu, tai prisipažįstu ir einu į priekį. To ir linkiu dabartiniam ir būsimiems ministrams“, – palinkėjo J. Kuzminskas.

Siūlo pareikšti nepasitikėjimą

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis įsitikinęs, kad šis skandalas tėra ledkalnio viršūnė, o tikroji priežastis slypi giliau.

„Labai klysta manantys, kad ŽŪM netyčia išsuko iš kelio, kad ji labai stengiasi, bet kažkas jai trukdo. Priežastis – ne ši viena klaidelė, priežastis – ydinga sistema, apskritai nenoras tartis su socialiniais partneriais. Neoficialiai paklauskite bet kurio aukštas pareigas ministerijoje einančio valdininko ir jis pasakys, kad jiems dirbti labiausiai „trukdo“ smulkieji ir vidutiniai ūkininkai. Gal todėl jie ir stengiasi, kad smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių neliktų“, – su ironija aiškina V. Juodsnukis.

LŠŪS vadovas rėžia tiesiai šviesiai: „Reikėtų gerokai pakratyti atmintį, bet, regis, senokai neturėjome tokio žemės ūkio ministro, kuris taip atvirai ignoruotų tiek LŠŪS, tiek ir daugybę žemdirbių organizacijų, kurias jungia LR ŽŪR, nuomones. Kantrybės užtenka tik nuomones išklausyti, bet tik ir tiek. Todėl LR ŽŪR pirmininkui patariau į ministro puikybę reaguoti labai aiškiai ir griežtai – išreikšti nepasitikėjimą. Aš taip suprantu – ministras telkiasi į stambiuosius ūkius, o smulkiesiems – kiek lieka. Tokia kryptis nei mums, nei valstybei netinka. Nuo ko reikėtų pradėti? Ogi nuo ūkininkų konsultavimo sistemos keitimo. Kas jau kas, bet ministras gali ją pakeisti, juo labiau, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos akcininkė yra ir Žemės ūkio ministerija. Tik tokiu atveju galėtume kalbėti apie tikrą, o ne apsimestinę socialinę partnerystę“.

Partneriai – lygiaverčiai, o ne paklusnūs vykdytojai

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė ūkininkė Renata Vilimienė žino, kiek kainuoja valdininkų nenoras bendrauti su socialiniais partneriais.

„Mūsų asociacija yra tikrų ūkininkų asociacija. Mes neturime lėšų samdyti darbuotojus, kurie nuolat dalyvautų posėdžiuose. Nors mums labai trūksta laiko, tačiau surandame. Štai ir karantino metu nuotoliniu būdu dalyvaudavome Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, ŽŪM renginiuose, jeigu tik sulaukdavome kvietimų. Ir dalyvaudami juose supratome, kad reikia tai daryti, nes ne valdininkai, o mes geriausiai žinome, kas mums trukdo ir kas gali pagelbėti. Klausomės ir pateikiame savo pasiūlymus. Į kai kuriuos atsižvelgiama, o kai kurie ignoruojami“, – sakė R.Vilimienė.

Kaip prastą bendravimo su socialiniais partneriais pavyzdį R. Vilimienė paminėjo prieš savaitę kilusį skandalą dėl karantino metu patirtų nuostolių kompensavimo tvarkos.

„Manau, ŽŪM pati kalta, kad paskelbė vieną įsakymo projektą ir nutylėjo apie antrą projektą. Nejaugi buvo sunku paaiškinti? Kita vertus, kodėl nebuvo išklausyta socialinių partnerių nuomonė prieš jį paskelbiant? Juo labiau, kad antrasis projektas, skirtas mažesniems ūkiams, mums tinka“, – stebėjosi R.Vilimienė.

LVPŪA vadovė viliasi, kad ateis ta diena, kai valdininkai supras, kad jie padarys kur kas mažiau klaidų, jei socialinius partnerius laikys lygiaverčiais diskusijų dalyviais, o ne paklusniais jų nutarimų vykdytojais.

Kai partnerystę keičia rinkiminė vaidyba

Apie valdžios ir ūkininkų bendradarbiavimo būtinumą geriausiai išmano ilgai jo siekę. Tarp jų – prie LVPŪA ištakų stovėjusi šilutiškė Juzefa Tamavičienė ir Dzūkijoje ūkininkaujanti Audronė Miškinienė.

J. Tamavičienė sakė, kad pastaruoju metu konkretiems darbams labai trukdo artėjantys rinkimai į Seimą.

„Rinkiminės vaidybos vis daugiau, todėl vis dažniau pasigendu veiksmų nuoseklumo bei objektyvumo derantis dėl paramos skyrimo. Kartais pagalvoji – kodėl taip? Gal jiems, sėdintiems valdžios kabinetuose, kitaip atrodo, o gal jie ko nors nežino – tai žemdirbiai, jų organizacijų vadovai galėtų patarti“, – sakė J. Tamavičienė.

A. Miškinienė sakė, kad LVPŪA ragino ŽŪM nedelsti dėl karantino metu patirtų nuostolių kompensavimo.

„Tačiau ministerijos valdininkai mus ramino, tikino, kad procesas juda, kad viskas bus padaryta. O kas padaryta? Dabar matome rezultatą. Taip buvo ir dėl Pieno įstatymo – diskutavom, aiškinom, darbo grupės posėdžiuose žemės ūkio ministras mus palaikė, nors prie žaizdos dėk, o po to supratom, kad tai tikriausiai buvo rinkiminis žaidimas“, – prisiminė A. Miškinienė.

Pasak A. Miškinienės, visų nesėkmių priežastis ta pati – valdžios nenoras išklausyti, o po to ir atsižvelgti į socialinių partnerių pasiūlymus.

Siekiant rezultatų būtina diskusija tarp savivaldos ir valdžios institucijų

Žemės ūkio rūmai yra Žemės ūkio ministerijos socialiniai partneriai, tačiau ši partnerystė nėra tolygi. Ji priklauso nuo kiekvieno atėjusio ministro gebėjimų, įgūdžių, tolerancijos, o svarbiausia, nuo siekio ir noro dirbti ūkininkų ir kaimo žmonių labui, atsižvelgiant į socialinių partnerių patarimus, nes tik per išplėtotą savivaldą įmanoma įgyvendinti demokratiją.

Norėtume pasidžiaugti, kad po to, kai Žemės ūkio rūmai išsakė pastabas dėl to, kad ŽŪM pamiršo paremti pieno gamintojus, laikančius iki 149 karvių, vis tik buvo sureaguota ir savaitės laikotarpyje pranešta ir apie kitą paramą. Galbūt tai sutapimas, tačiau mes ministro planų nežinome, nes pastaruoju metu ŽŪR narius ministras ignoruoja. Vienaip ar kitaip, svarbiausia, kad smulkiesiems parama bus skirta ir tai įvyks mūsų bendru rūpesčiu.

http://zum.lrv.lt/lt/naujienos/zemes-ukio-ministerija-kviecia-socialinius-partnerius-elgtis-atsakingiau-ir-neuzsiimti-interpretacijomis-bei-zemdirbiu-kirsinimu.

Aukščiau pateiktoje nuorodoje Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje paviešintas tikriausiai paties ministro kvietimas – paauklėjimas Žemės ūkio rūmams parodo, kad ministras Žemės ūkio rūmų partneriais nelaiko, nes rengiamų dokumentų nemato reikalo derinti su daugiausiai, net 42 organizacijas vienijančia žemdirbių savivaldos institucija. Pastaruoju metu socialinis dialogas nevyksta. Ministerija nuleidžia kažkokią žemdirbiams nematytą naują tvarką ir jau po fakto kviečia „kreiptis ir aiškintis“ jei kas ne taip ir liepia „neskaldyti žemdirbių“. Šitaip neturi būti. Socialinę partnerystę mes suprantame ne kaip grūmojimą už išreikštą susirūpinimą ar kritiką, o kaip išankstinį veiksmų derinimą, drauge ieškant geriausių sprendimų.

Deja ministras, tikriausiai pažeisdamas ne tik savo duotą priesaiką Seime, bet ir Konstituciją, drįsta skambinti Žemės ūkio rūmų pirmininkui ir pakeltu tonu grasinti, kad uždarys ir sunaikins Žemės ūkio rūmus.

„Jau trisdešimt metų praėjo nuo sovietinės santvarkos, todėl toks, nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministro A. Palionio skambutis, su grasinimu susidoroti su didžiausia žemdirbių savivaldos organizacija, ne tik nustebino, bet ir išgąsdino – kur link mes einame, ką sau leidžia vienas iš vyriausybės kabineto vadovų? Tokiais veiksmais ministras kelia grėsmę ne tik mūsų organizacijai, bet ir demokratijai. Žemės ūkio rūmai yra nepolitinė organizacija, todėl tikrai nė vienam politikui čia nesudaroma patogi politinės agitacijos platforma. Vertiname gebėjimus, diskusijas ir siekiame geriausio rezultato ir suprantame, kad socialinę partnerystę reikia puoselėti lygiai taip pat, kaip ir javų lauką, nes pamiršus ilgesniam laikui, priželia nepasitikėjimo piktžolių, o siekiant rezultatų būtina diskusija tarp savivaldos ir valdžios institucijų. ŽŪR organizacijų lyderiai dėjo daug pastangų, kad susitikimai su ministru būtų reguliarūs, aptariant atskirų sektorių aktualijas, problemas ir ateities perspektyvas, tačiau ministras taip užsiėmęs, kad laiko diskusijoms niekaip nesurado“, – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Kol vyksta susirašinėjimas tarp ŽŪM ir ŽŪR, nes susėsti dialogui prie stalo ministras laiko taip ir nesuranda, ŽŪM skelbia vis naujus įsakymų dėl paramos pieno sektoriui projektus – liepos 17 d. teisės aktų projektų informacinėje sistemoje pateiktas derinimui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro „Dėl 2020 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ projektas. Tai jau trečiasis projektas pieno sektoriui, apie kurį žemdirbių organizacijos sužino ne iš ministerijos, bet iš teisės aktus skelbiančios sistemos puslapio.

Nuoroda į Projektą – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2d8a5b10c72911eab2168935922ac3ab.