Kai išgirstu skambant lietuvių liaudies dainą „Obelėlė“, visada galvoju apie baltagalvį maestro Juozą Karosą. Jį to meto muzikai pažinojo visi: balta galva, spindinčios akys, maloni šypsena, nuotaikingas žodis sudarė tokį derinį, kuris ilgam įstrigdavo atmintin. Nedvejodamas galėčiau sakyti, kad jį pažinojo, gerbė ir mylėjo visa Lietuva. Vaclovas Juodpusis.
„Obelėlė“, „Kur tas šaltinėlis“, „Augo kieme klevelis“, „Palaukėj, palaukėj“… Kas negirdėjo šių J. Karoso suderintų lietuvių liaudies dainų… Šiandien būtų sunku surasti chorą, kurio dainose jų nebūtų.
Savo kūrybinį kelią J. Karosas pradėjo lietuvių profesionaliajai muzikai žengiant pirmuosius žingsnius, todėl jam teko dirbti įvairiausius darbus, kokių reikalavo laikmetis – ilgą laiką derinti chorvedžio, vargonininko, kūrėjo, mokytojo, muzikos kritiko ir administratoriaus pareigas.
Jis daug metų dėstė muzikos mokyklose ir konservatorijoje, buvo Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokyklų direktorius, jo vadovaujami chorai (Rygoje, Kaune, Klaipėdoje) buvo geriausių to meto kolektyvų tarpe. Daugelis žymių Lietuvos muzikų už postūmį profesionaliosios muzikos pasaulio link yra dėkingi būtent neeiliniu mokytojo talentu apdovanotam J. Karosui.
Ir muziką jis kūrė tokią, kokios labiau trūko vienu ar kitu laikotarpiu: papildė lygių balsų, mišrių ir vaikų chorų dainas, kūrė stambių ir smulkių žanrų kūrinius orkestrui, instrumentams, kameriniams ansambliams.
Nuoširdumas, paprastumas, melodingumas, nacionalinės spalvos, liaudies dainos – visa tai būdinga ir pačiam kūrėjui, ir jo muzikai.
Pavasarį su muzikų grupe teko vykti svečiuosna į vieną kolūkį. Palyginti nuobodžią kelionę autobusu staiga praskaidrina iš galinio suolo pasigirdęs balsas: „Na, o kad taip, vyrai, dainą!“ Bematant kelionė įgavo giedrą nuotaiką, visų veidai praskaidrėjo, o viso to „kaltininkas“ buvo visada jaunas mūsų Karosas. Juozas Gaudrimas.
Rengiant šią parodą, labai norėta priminti šį kuklų, nuoširdų žmogų, jo švytintį veidą, kai diriguodavo tūkstantiniams dainų švenčių chorams. Jo maloni šypsena, nuotaikingas žodis išliko kiekvieno širdyje, kam teko jį sutikti savo gyvenimo kelyje, o jo nepažinojusiems, gal tai bus netikėtas atradimas.
Parodoje eksponuojama daug nuotraukų, atspindinčių įvairius J. Karoso gyvenimo laikotarpius, galima pamatyti jo muzikos kūrinių autografų, autorinių koncertų programų, parodą papildo paties kūrėjo bei jo amžininkų mintys.
Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Juozo Karoso, Juozo Gruodžio, Klemenso Griauzdės, Juozo Tallat-Kelpšos ir kituose fonduose saugomų dokumentų.
Virtualią parodą galima pamatyti čia: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kaip-balta-obelele/exh-188.
