Pavasarį pasaulį užklupęs koronavirusas buvo nemenkas išbandymas ir bibliotekoms, kurios turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos – virtualios realybės. Į internetinę erdvę persikėlę knygų pristatymai, parodos, skaitmeninio raštingumo mokymai jau atgavo „gyvą“ pavidalą, tačiau bibliotekų atstovai užtikrintai prabyla apie tai, kad karantinas buvo puiki veiklos perkėlimo į virtualią erdvę repeticija ir kad šis žingsnis – neišvengiamas.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko teigimu, bibliotekos turėtų persvarstyti savo paslaugas, adaptuoti jas atsižvelgdamos į naujas sąlygas ir stengtis dalį turinio ir veiklos perkelti į elektroninę erdvę.
„Kai kas sako, kad po karantino gyvenimas turi grįžti į senas vėžes. Manyčiau, kad bibliotekoms nė nereikėtų bandyti grįžti į buvusias vėžes. Daug prasmingiau būtų pasisemti patirties, išmokti krizės pamokas ir ateityje veikti jau patobulėjusiems ir prisitaikiusiems prie naujos virtualiosios realybės“, – sako prof. dr. R. Gudauskas.
Kultūros ministerijos duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo 2365 bibliotekos, kuriose per metus apsilankė daugiau kaip 21 mln. gyventojų.
Karantino iššūkiai paskatino atspausdinti apsauginį 3D veido skydelį
Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje karantino iššūkiai taip pat paskatino perėjimą į virtualią realybę. Skaitytojai naudojosi interaktyvia biblioteka, prenumeruojamomis duomenų bazėmis, virtualiu kultūros paveldo portalu, galėjo apžiūrėti į virtualią erdvę perkeltas bibliotekoje eksponuojamas parodas, dalyvauti tiesiogiai iš bibliotekos studijos transliuojamose paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, peržiūrėti pokalbius ir knygų pristatymus bibliotekos „Youtube“ kanale.
Panašių žingsnių ėmėsi ir kitos šalies bibliotekos. Be to, jos prisidėjo ir prie aktualių visuomeninių projektų. „Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, karantino pradžioje buvo jaučiamas apsaugos priemonių trūkumas. Kai Vilniuje susibūrę informatikos ekspertai, mokslininkai ir inžinieriai sukūrė apsauginio veido skydelio, mažinančio užkrato pavojų, 3D modelį, pagalbą atspausdinant juos 3D spausdintuvais pasiūlė 54 bibliotekos, o iniciatyvos kuratoriumi tapo mūsų bibliotekos kūrybinių dirbtuvių administratorius Donatas Kubilius. Per pirmąsias dvi karantino savaites buvo pagaminta per 3,5 tūkst. skydelių, kurių detales atspausdino bibliotekos“, – pasakoja prof. dr. R. Gudauskas.
Nacionalinės bibliotekos vadovas sako, kad karantinas tarp skaitytojų labai išpopuliarino elektronines knygas – jų skolinimasis padidėjo 2,4 karto. Gerokai išaugo ir bibliotekos „Youtube“ paskyros prenumeratorių skaičius.
Ir vis dėlto grįžimo į bibliotekas lankytojai laukė su nekantrumu. „Matome, kad lankytojai ir skaitytojai pasiilgo bibliotekos, ir taip yra visose šalies bibliotekose. Karantino metu vis sulaukdavome klausimų, kada biblioteka bus atidaryta, nes ne visada žmonėms užtenka vien elektroninių išteklių.
Sakyčiau, kad ši vasara bibliotekoms išskirtinė. Viena vertus, pasiilgtus ir pasiilgusius lankytojus bibliotekos pasitinka parengusios jiems įvairiausių renginių, o iš kitos pusės bibliotekos ruošiasi įveikti ateities iššūkius. Reikia numatyti ne tik planą A, bet turėti ir planus B bei C, kadangi situacija yra neapibrėžta ir galimi bent keli skirtingi ateities scenarijai“, – sako pašnekovas.
Gyvų renginių vasara bibliotekose ir skaitmeninės pamokos ateičiai
Nacionalinė biblioteka lankytojų vasaros antplūdžiui pasiruošusi: Palangoje veikia Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykla, kuri kviečia atostogaujančius pajūryje skaityti, kurti, lankyti parodas, žiūrėti filmus, dalyvauti renginiuose. Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje poilsiautojų visą vasarą lauks kūrybinės dirbtuvės, meno edukacijos, parodos, paskaitos, koncertai.
Renginių netrūks ir kitose šalies bibliotekose. Kauno apskrities viešoji biblioteka vasarą organizuoja pikniką-dirbtuves apie antropologinį požiūrį į maistą ir maisto švaistymą, šiaurietiško ėjimo treniruotes, piešimo ant akmenėlių dirbtuves. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje lankytojų lauks animacinių filmų peržiūros ir virtualūs kūrybinės psichologijos užsiėmimai. Į šiauliečių kiemus su žinomų žmonių diskusijų ir susitikimų projektu „Kiemai“ vasarą žengia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Į centrines šalies bibliotekas ir jų filialus nuo birželio mėn. sugrįžo ir didelio populiarumo sulaukę nemokami kelių pakopų skaitmeninio raštingumo mokymai gyventojams. Juose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. žmonių. Prie projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamų mokymų yra prisijungusios daugiau kaip pusė – 1254 šalies bibliotekos.
Projektą vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, karantinas labai aiškiai parodė skaitmeninių įgūdžių svarbą tiems žmonėms, kurie jų neturi arba turi nepakankamai. Karantino metu laiką leidžiant namuose, daugeliui stresą sukėlė negalėjimas bendrauti su išoriniu pasauliu. „Juk kai internetu vyko darbiniai susirinkimai, mokyklose pamokos, teko užsisakinėti maistą ir vaistus į namus, registruotis pas gydytoją, mokėti mokesčius internetu – gyvenimas nesustojo. O tiems, kas dar prieš karantiną neišdrįso pabandyti mokytis arba numojo ranka, neva jau ne tas amžius, tikrai kilo sunkumų“, – pasakoja L. Križinauskienė.
Karantino metu ir skaitmeninio raštingumo mokymai bibliotekose vyko nuotoliniu būdu. „Į virtualią erdvę pamažu persikelia ne tik dalis bibliotekų veiklų, bet ir viešosios bei komercinės paslaugos, asmeniniam bendravimui dažniau nei telefono skambutis pasirenkamos išmaniosios programėlės, virtualiai rengiamos parodos, koncertai, apsilankymai muziejuose. Todėl prie pasikeitusios šiuolaikinės realybės svarbu prisitaikyti, kad vėliau netektų jaustis tarsi atsidūrus skubančio gyvenimo ir nuolat „virtualėjančio“ pasaulio pariby“, – sako asociacijos direktorė.
Pasak prof. dr. R. Gudausko, nacionalinė biblioteka taip pat nuolat akcentuoja gyventojų skaitmeninės įtraukties didinimo, socialinės atskirties mažinimo, kritinio mąstymo ugdymo svarbą. „Bibliotekos turi pakankamai išteklių ir galimybių tuo užsiimti, tereikia įveiklinti tuos išteklius ir dabar tam – tinkamiausias metas. Esame pateikę siūlymų, kaip suskaitmenintas ar iš pat pradžių skaitmeninis (angl. born digital) kultūros paveldas galėtų būti plačiau naudojamas švietimo ir mokslo, kūrybinių industrijų, turizmo plėtros tikslais, valstybės, mokslo ir verslo institucijoms priimant sprendimus ar kuriant naujas paslaugas. Šių aspektų svarba ypač išryškėjo paskelbus šalyje karantiną, kai buvo suvokta, kad turime žvelgti į ateitį ir gebėti prisitaikyti prie staiga pasikeitusios realybės“, – kalba M. Mažvydo bibliotekos vadovas.
