Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio augalo ekstraktai taikomi įvairių ligų prevencijai ir gydymui.

„Europos Parlamentas ragina valstybes nares naudoti veiksmingas priemones, kurios pagerintų žmonių sveikatos apsaugą. Šiai problemai spręsti yra svarbūs vaistiniai augalai, juose besikaupiančios biologiškai veikliosios medžiagos ir jų augaliniai vaistiniai preparatai – patraukli įprastinio gydymo sintetiniais vaistiniais preparatais alternatyva.

Jie pasižymi farmakologinio veikimo įvairove ir tinkamai vartojami turi mažiau nepageidaujamų poveikių žmogaus organizmui nei sintetiniai vaistai, todėl yra gerai toleruojami“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.

Šiuo metu verta kalbėti apie dabar žydintį vaistinį augalą – siauralapį gaurometį (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) = Epilobium angustifolium (L.), kuris lietuviškai vadinamas ožkarože, siauralape ožkarože, gauromečiu, kazokais). Šis daugiametis žolinis nakvišinių (Onagraceae Juss.) šeimos augalas yra viena populiarių ir seniai naudojamų priemonių įvairioms ligoms gydyti.

„Siauralapis gaurometis paplitęs visoje Europoje, Azijoje, ypač Sibiro taigoje, Šiaurės Amerikoje, priklauso holarktinei florai, auga šviesiuose miškuose, vidutinio drėgnumo derlingame dirvožemyje, kur vyksta intensyvi nitrifikacija. Lietuvoje šis augalas dažnai sutinkamas, jo arealas platus: auga įvairiuose dirvožemiuose, dažniausiai – pažeistose vietose (iškirstuose ar išdegusiuose miškuose, pelkėse, nuošliaužose, upių vagų teritorijose, greitkelių bei geležinkelių šalikelėse, dirvonuojančiuose laukuose“, – pažymi vaistinių augalų ekspertė.

Anot mokslininkės, daugiau nei prieš šimtą metų siauralapis gaurometis buvo naudotas tik kaip arbatos surogatas, nes buvo dar neištirtos šio augalo teigiamos gydomosios savybės bei poveikis žmogaus organizmui.

Prieš 50–60 metų gauromečio genties augalų vaistinė žaliava pradėta vartoti liaudies medicinoje.

Prieš daugiau nei 20 metų Vokietijoje, Belgijoje pradėti pirmieji moksliniai tyrimai ir preparatų pritaikymas sutrikus prostatos funkcijai. Tuo metu Rusijoje ir Baltarusijoje buvo tiriamas gauromečių ekstraktų poveikis auglių vystymuisi slopinti. Iki šiol visame pasaulyje vykdomi išsamūs gauromečių moksliniai tyrimai ir jų ekstraktų taikymas gydant gerybinę prostatos hiperplaziją ar su šlapinimusi sijusias ligas. Šį poveikį apsprendžia elagotaninai (Oenothein B), slopindami 5-α-reduktazę ir aromatazę, kurios sukelia gerybinį prostatos išvešėjimą, o flavonoliai sinergistiškai sustiprina elagotaninų poveikį. Tyrimais nustatyti ir kiti gauromečių ekstraktų poveikiai žmogaus organizmui: analgetinis, antimikrobinis, antioksidacinis, priešuždegiminis ir antihiperandrogeninis, kurie teigiamai veikia ir visą organizmo homeostazę“, – su augalo poveikiu supažindino prof. habil. dr. O. Ragažinskienė.

Siauralapis gaurometis taip pat naudojamas bitininkystėje, maisto pramonėje, pašarams, gėlininkystėje, pluoštui, gydomajai patalynei (čiužiniai ir pagalvės pripildomi sėklų skristukais). Tai – priešerozinis augalas: smėlynus ir eroduojamus šlaitus sutvirtina šaknų sistema.

Moksliniai tyrimai Lietuvoje

Siauralapio gauromečio surinkti pavyzdžiai (formos) iš Lietuvos geografinių regionų natūralių augaviečių nuo 1981 m. introdukuojami Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vaistinių augalų kolekcijoje. Kompleksiniai tarpkryptiniai tarpdiscipliniai moksliniai tyrimai ir studijos tiriant siauralapio gauromečio vaistinės žaliavos kokybę ir kiekybę vykdomi su VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos Akademijos mokslininkais. 2011 m. Ovidijus Vyšniauskas apgynė farmacijos magistro baigiamąjį darbą „Auginamo ir natūraliai augančio siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) flavonolių kiekio kitimai vaistinėje augalinėje žaliavoje“ (moksliniai vadovai prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė ir akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška).

Lietuvos mokslininkai 2012–2015 m. sėkmingai įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų grupių projektą „Priešvėžinių gauromečių ekstraktų frakcijų išskyrimas ir jų molekuliniai ir biologiniai tyrimai“ Nr. MIP-084/2012 (projekto vadovas akademikas, prof. habil. dr. A. Maruška). Gauti rezultatai buvo publikuojami aukštų reitingų tarptautiniuose mokslo žurnaluose, tokiuose kaip „Analytical Chemistry“ (JAV chemikų draugija), „Phytochemistry”, „Advances in medical sciences“, „Natural product research: formerly natural product letters“, „Analytical Methods“ ir kituose. Kompleksiniai moksliniai tyrimai tęsiami bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS