Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

– Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl karantino ilgiau nei planuota pasilikus čia, mane stebina, mane liūdina, kas paskutinėmis dienomis įvyko ir darosi Lukiškių aikštėje. Jeigu Amerikoje būtų pamėginta kažką panašaus padaryti, kiltų riaušės. Lietuva – rami tauta.Tiek praeities, tiek skausmo lietuviai turėjo ir tiek karių žuvo. Yra dalykų, kurių negali paliesti. Apie viską, ką mačiau ir matau turiu apibūdinimą tik vieną – absurdo teatras. Man gėda, kad taip vyksta. Nežinau, ką Lietuva nori parodyti pasauliui su tokiu įvykiu, juk yra daug kitų gražių vietų, kur tinkama būtų įrengti pliažą. Popiežius sako, neužmirškite savo didingos istorijos, tai dabar didinga istorija, atmintina vieta yra paversta pliažu.

– Kaip regite Lietuvą dabar po 30 nepriklausomybės metų?

– Aš labai nustebęs pozityviai, kad lietuviai yra drausmingi, kad puikiai susitvarkė su pandemija. Man buvo gražu žiūrėti kaip žmonės laikosi taisyklių, kaip dirba medikai, kiek daug yra sąmoningo patriotinio jaunimo.

– Kaip valstybinės šventės yra švenčiamos už Atlanto?

– Švenčiamos jos įvairiai, bet svarbiausia ne tyliai susirinkus paminėti Lietuvai svarbią sukaktį, o, kad tos šventės atgarsiai matytųsi Amerikos žiniasklaidoje. Mano stiprybė visada buvo mokėjimas patekti ir būti Amerikos bendruomenėje, pristatyti lietuvišką tradiciją, papročius, mūsų tautos istoriją jiems, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą, kad būtume matomi Amerikos spaudoje.

– Ką šiuo metu veikiate viešėdamas Lietuvoje?

– Atvažiavau pradėti vystyti naujus sumanymus, dalyvauti parodos vykstančios įvairiose Lietuvos vietose „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose. Mano inicijuojamų projektų tikslas, kad būtų neužmiršta lietuvių išeivija, parodyti, kiek išeivija dėjo pastangų dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Labai nustebau, supykau, pamatęs, kas vyksta su mano Vyčiu, kurį sukūrėme 1985 metais. Matyti ženklus populiarius – malonus jausmas, tačiau skaudu, kad žmonės naudoja kito darbą, žinodami kieno jis, bet nenorėdami prisidėti finansiškai. Žmonės turi būti sąžiningi. Neprašau pinigų, tiesiog tuos žmones, kurie naudoja mano kurtą Vyčio simbolį, kviečiu prisidėti prie Vyčio fondo, kad galėtume įgyvendinti kitus tam tikrus projektus. Tas iki šiol neįvyko. Gaila.

– Kokie tai projektai?

– Visų pirma kuo skubiau reikia atvežti tam tikrus archyvus iš Amerikos, kol dar galima susekti, kur jie yra. Yra žmonės, kurie turi A. Smetonos raštus, kitų išeivijos lietuvių asmenybių svarbius Lietuvos istorijai pasakojimus.

Taip pat labai svarbu perleisti profesoriaus J. Galkaus knygą „Lietuvos vytis“, kuri pasakoja visą Vyčių istoriją. Tai tarsi Vyčių biblija. J. Galkaus knyga – tai reklama, reklama Lietuvos praeities, kaip egzistavo, kaip kūrėsi jos istorija.

Vienas svarbiausių šiuo metu mano tikslų – sukurti filmą apie iškilius išeivijos lietuvius, parodant, kiek išeivija dėjo pastangų, kad Lietuva būtų žinoma. Kol dar esu, kol turime tuos archyvus, reikia įamžinti tai, kas mūsų istorija. Aš nesu režisierius, bet turiu viziją, kaip ir Vyčio istorijoje.

Džiaugiuosi, kad jau įsibėgėjo spalvinimo knygos vaikams su lietuviškais simboliais projektas. Švietimo taryba prisijungė prie šios idėjos įgyvendinimo.

– Kaip kilo mintis įkurti kompaniją „Baltic Associates“ ?

– „Baltic Associates“ buvo sukurta tam, kad galėtume žmonėms suteikti lietuviškos produkcijos: muzikos, knygų, maisto ir t.t. Tais laikais nebuvo interneto, buvo tikslas padėti žmonėms palaikyti ryšį su savo tauta. „Baltic Associates“ kompanija buvo pirmas bandymas sujungti visus lietuvių menininkus išeivijoje į katalogą, kad žmogus gyvendamas bet kur galėtų matyti ir įsigyti ką kuria, ką daro lietuvių išeivija. Katalogas buvo anglų kalba, išėjęs 45 000 tiražu. Vežėme įvairius lietuviškus produktus, ženklus po visą Šiaurės ir Pietų Ameriką, Australiją. Darėme viską anglų kalba, kad galėtume pasiekti kuo daugiau nutautėjusių žmonių.

– Buvo sudėtinga tai daryti?

– Taip. Reikėjo viską mesti. Įsiskolinti. Mus išgelbėjo nutautėję Pensilvanijos lietuviai. Jiems buvo viskas įdomu. Jie atsidavė iš širdies visiems mūsų inicijuotiems judėjimams ir pinigų rinkimui.

– Kaip Jūsų šūkis atsidūrė Ronaldo Reigano rankose?

– Buvo lietuvių dienos. Tuometinis Kalifornijos gubernatorius Ronaldas Reiganas atvažiavo pasveikinti lietuvių bendruomenių. Žinojau, kad ateina R. Reiganas. Buvo keletas merginų mūsų komandoje, kurios vilkėjo tautinius rūbus, įteikiau joms „I LOVE LITHUANIANS“ ir katalogą.

R.Reiganas paėmė mūsų kurtą ženklą ir nuotrauka padaryta su šiuo ženklu netruko pasirodyti per visą Ameriką.

Čia aš vadinu reklama, kurios nenupirksi, nei „The New York Times“, nei kitur. Tai reklaminis, psichologinis dalykas, ypatingai buvęs reikalingas tais laikais iki Lietuvos nepriklausomybės.

– Koks buvo „Baltic Associates“ tikslas?

– Kompanijos tikslas buvo skleisti žinutę apie Lietuvą. Pasiekti Amerikos visuomenę per tautinius festivalius. Reklama Lietuvai apie 1975 – 1992 metus buvo labai svarbi. Žmonės pradėjo klausinėti, kur yra Lietuva. Tai buvo psichologinė kova su okupantais dėl Lietuvos už jos ribų, skleidžiant žinią, kad toks kraštas egzistuoja. Mūsų tikslas buvo tarp amerikiečių, ne tarp lietuvių, paskleisti žinią, kad yra Lietuva.

– Ką Jums reiškia Vytis? Kaip keitėsi Vytis?

– Aš užaugau matydamas Vyčius, skaitydamas Lietuvos istorijos knygas.Vytis buvo visą amžių, taip kaip Amerikoje erelis. Vytis yra tautos simbolis, dėl ko buvo kovojama. Kai supykau, kas vyksta Lietuvoje su mano kurtu Vyčiu ir pradėjau žiūrėti archyvus, tik tada supratau kiek ir ko buvo sukurta.

– Ką palinkėtumėte jaunimui, kuris dirba su patriotine tematika?

– Kai matau jaunimą puoselėjantį lietuvybę, noriai prisiliečiantį prie senų papročių, dainų man yra didžiausias džiaugsmas. Kraštas gražėja.

Linkiu, kad žmonės grįžtų į Lietuvą. Gražu matyti Vilniaus senamiestį pilną jaunimo. Norisi prieš išvykstant sukurti klipą. Pravažiuoti pro senamiestį ir kiekvieną skirtingą gatvę nufilmuoti. Mes Amerikoje to neturime. Lietuviai labai daug sugeba, labai darbšti tauta. Svarbiausia, kad visi dirbtų Lietuvos labui.