Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Š. Mišeliu. Pokalbis organizuotas aptarti liepos mėnesį numatyto EVT posėdžio darbotvarkei, susijusiai su derybomis dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento.
Š. Mišelio skambutis Lietuvos vadovui yra dalis jo pradėtų dvišalių konsultacijų su ES šalimis narėmis, siekiant sužinoti lyderių pozicijas dėl Europos gaivinimo fondo paskirstymo kriterijų.
Lietuvos vadovas pakartojo nuostatą, kad Lietuva tikisi teisingo ES daugiamečio biudžeto ir objektyviais, krizės padarinius atspindinčiais kriterijais paremto Europos ekonominiam atsigavimui skirto finansinio instrumento. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad naujasis finansinis instrumentas nebūtų kuriamas Daugiametės finansinės programos finansavimo sąskaita.
„Svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – sakė Prezidentas. Taip pat šalies vadovas pažymėjo, kad ES privalo laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos AE uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.
Prezidento nuomone, būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.
Pokalbio metu Prezidentas taip pat atkreipė EVT Pirmininko dėmesį į Rusijos pastangas perrašyti istoriją, reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir slaptuosius protokolus. „Bendromis pastangomis Europoje turime užkirsti kelią Rusijos bandymams suklaidinti Vakarų visuomenę ir kvestionuoti tarptautinės teisės pagrindus“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas ir EVT Pirmininkas aptarė branduolinės saugos klausimus ES kaimynystėje. Prezidentas pažymėjo, kad 2019 m. gruodį Europos vadovų sutartos išvados, jog visi trečiosiose šalyse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, privalo būti įgyvendintos, o elektra, pagaminta nesaugiose elektrinėse, neturi patekti į ES vidaus rinką. EVT Pirmininkas pabrėžė, kad branduolinės saugos klausimai yra itin svarbūs visai Europos Sąjungai, ir artimiausiu metu ketina šiais klausimais kreiptis į Baltarusijos Prezidentą.
O ar galima laikyti teisingai leidžiamas ES skirtas lėšas, kai greitojo “Rail Baltica” 250 km/val greičio vėžės maršrutas Lietuvoje nuo Panevėžio nevedamas tiesiog link Balstogės per Vilnių, Druskininkus, o ji vedama per Kauną, Kazlų Rūdą, Elką (Lenkijoje), t.y. apie 200 km ilgesniu keliu, kurio pailgėjimo didžioji dalis, t.y.padidėjusios pajamos už infrastruktūrą atitenka Lenkijai. Be to, tokiu atveju naudojimasis traukiniu iš Vilniaus būtų labai nepatogus, nes netgi į Panevėžį tektų važiuoti per Kauną. Tad pagrindinis Lietuvos keleivių srautas iš Vilniaus lieka už borto. Ir dar važiuojant į Vakarus Baltarusija tokiu atveju naudotųsi ne Vilniumi, o Baltstoge. Tai taip pat didelis pajamų praradimas. Taigi naudojant lėšas valstybės atžvilgiu einama ženkliai ne pačiu naudingiausiu keliu, tad lėšų leidimas negali būti laikomas teisingu. Ar rūpi Prezidentui tai…
Ar tuo keliu važiuos ir krovininiai sąstatai? Jei taip, tai buvo grindžiama tuo, kad čia LT vidurys, tad ir į visus kitus regionus iš čia patogiausia pristatyti krovinius. Klausimas tik, ar patiems į galvą atėjo, ar teta globėja primygtinai patarė.
Lietuvoje pagamintą produkciją (krovinius) vežti į Kauną kaip į kokį praeitame amžiuje esantį Lietuvos vidurį reikalo nėra. Pvz. iš aplink Marijampolę – vežk į Marijampolę, iš aplink Kėdainių – vežk į Kėdainius, iš aplink Radviliškio – vežk į Radviliškį, ir t.t. ir pan. O kam pvz, iš Utenos vežti į Kauną, jeigu arčiau yra Radviliškis ar Švenčionėliai. Taigi jokio reikalo vežti į Kauną produkciją iš kitų regionų nėra. Juolab, kad vežant į Kauną pasiimant krovinius iš jo automašinomis būtų papildomai teršiamas oras, ypač Kaune.
Kas pataria izoliuoti Vilnių, kam iš to nauda derėtų susidomėti STT, prokuratūrai, žinoma, savo ruožtu tai turi rūpėti ir Prezidentui. Pirmiausiai leidžiami šitokie pinigai ir nėra jokio viešumo kokia iš to nauda galėtų būti dar vienaip ir darant kitaip.
Būtent – ,,Kas pataria izoliuoti Vilnių, kam iš to nauda derėtų susidomėti STT, prokuratūrai, žinoma, savo ruožtu tai turi rūpėti ir Prezidentui. ”
Tokie projektai – ne mažos grupelės, vadovaujamos mūsų rūpestingosios auklėtojos, kompetencija. Turi būti įtrauktos kuo platesnės lenko korta neapdovanotų įv. šakų specialistų grupės. Pagaliau net ir keista būtų, jei ji ne savo, o mūsų šalies nauda labiau rūpintųsi. Taigi, reikia ateiti į derybas kaip reikiant pasikausčius, kad tavęs nemaustytų, lyg piemens.
Čia reikalinga žinoti ir teisinį dalyką, kad pajamomis už infrastruktūrą nuo Talino iki Lenkijos sienos bus dalinamasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos po lygiai nors Lietuvoje jos dydis maždaug 1/3 didesnis, o jeigu Vilnius su Kaunu būtų sujngtas ‘Rail Baltica” priklausančia infrastruktūra tokiu atveju po lygiai į tris dalis būtų dalinamasi pajamomis ir iš šios struktūros. Tokiu atveju pajamas į biudžetą Latviją ir Estija uždirbtų ir iš Lietuvos vidaus keleivių, kurios normaliu atveju priklausytų Lietuvos biudžetui. Kad šio nuolatinio praradimo Lietuvai išvengus vadinamą atšaką į Vilnių derėtų tiesti ne nuo Kauno, o iš Panevėžio, o tarp Kauno ir Vilniaus įsirengti greitąją vėžę už savo lėšas. Tai vis teisingo ES lėšų leidimo Lietuvoje klausimai.