Plungės rajone, Platelių dvaro parke auga daugiau kaip 200 metų skaičiuojantis storiausias Lietuvoje uosis – Raganos uosis. Per tiek metų septyniakamienis medis neteko dviejų savo kamienų – šie nulūžo per audras – tačiau išsaugojo ne vieną legendą, kodėl jam buvo suteiktas toks vardas.
Pasak Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kuprelytės, vargu, ar kas šiandien galėtų tiksliai pasakyti, kokia yra Raganos uosio vardo kilmė. Viena iš legendų teigia, jog uosio liemenyje yra įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį gaidžiui užgiedojus. Kitas padavimas – esą raganos šį uosį mėgstančios ir gūdžią naktį prie jo susirenkančios pasitarti.
Legendos apie uosį išlikusios ne tik susijusios su raganomis. Gyvos ir istorijos apie tai, kaip velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną, arba istorija, jog moteris skarele aprišo tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, o ant kamieno išliko skarelės mazgo žymė.
A. Kuprelytė teigia, kad kai kurios legendos nėra visiškai iš piršto laužtos – mat išties medžiai gali suaugti, jei žmogus susodina kelis stipriai surištus medžius. Visgi daugiakamienių medžių priežastis ir kilmė sunkiai nuspėjama ir įvairi. „Tai gali būti įvairios gamtos išdaigos: nulūžęs medelis ar kiti medžio pažeidimai, lemiantys neįprastą medžio augimą“, – sako specialistė.
Uosis – teisybės medis
Medžiai nuo senų senovės lietuviams buvo labai svarbūs: pasak etnologo Liberto Klimkos, medžio archetipas kadaise buvo suvokiamas kaip simbolinė pasaulio modelio ašis, per kurią malda pasiekia dievų pasaulį. Tai paaiškina, kodėl tiek daug legendų supa ir Raganos uosį.
Lietuvių mitologijoje uosis – šventas, išskirtinis teisingumo medis, kuris padeda suprasti mūsų paskirtį bei sužinoti ateitį. Remiantis etnologės Pranės Dundulienės raštais, lietuvių mitas apie uosį labai panašus į skandinavų mitą apie Pasaulio medį. Jame teigiama, jog labai seniai pajūryje gyvenęs žmogus Tiesius, į kurį lietuviai bet kuriuo reikalu kreipdavosi patarimų ir jo žodžiai visiems būdavo šventi. Kai nugyvenęs ilgą amžių jis mirė, dievai, atlygindami už dorybes, pavertė jį uosiu ir praminė Teisybės medžiu. Pasakojimas byloja, kad patys dievai, kai nužengdavo žemėn patikrinti, kaip čia gyvena žmonės, mėgdavo rinktis šio uosio paunksmę.
Viršijęs gamtinę brandą
Storiausio Lietuvos uosio apimtis 1,3 metro aukštyje – 0, 73 m, aukštis – 32 m, lajos aukštis – 14 m, lajos plotis – 27 m. Manoma, kad Raganos uosiui yra daugiau kaip 200 metų, tačiau tikslų amžių įvardyti sunku.
„Jei nėra žinoma pasodinimo data, kaip ir šiuo atveju, tuomet tikslus medžio amžius yra nustatomas jį nupjovus: pagal medžio rieves. Tačiau Raganos uosis yra išpuvęs, tad vargu, ar nustatytume tikslų amžių ir jį nupjovę“, – sako A. Kuprelytė.
Paprastųjų uosių (Fraxinus excelsior), koks yra ir Raganos uosis, didžiausias amžius – 250–300 metų, tačiau Lenkijoje neseniai buvo nupjautas 414 metų sulaukęs uosis.
Kiek ilgai dar žaliuos Raganos uosis, prognozuoti sunku, tačiau gamtinę brandą jau viršijęs medis pamažu netenka savo stiprybės: 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Po šio įvykio Raganos uosį apgenėjo ir sutvirtino garsus čekų arboristas (specialistas, atliekantis praktinę medžio priežiūrą ir siekiantis sudaryti augalo ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas) Martin Nemec.
Gamtos paminklas
Pašnekovė pasakoja, jog Raganos uosis, patenkantis į Žemaitijos Nacionalinio parko teritoriją, yra gausiai lankomas turistų. Prie jo žinomumo prisideda ir gamtos paminklo statusas, kuris uosiui suteiktas dar 1960 metais. Gamtos paminklo statusą paprastai gauna gyvosios ir negyvosios gamtos objektai, paskelbti saugomais dėl jų išskirtinės reikšmės mokslui, istorijai, švietimui, kultūrai, estetinėms kraštovaizdžio savybėms. Bendros gamtos paminklų kriterijų sistemos nėra, tačiau pasaulinės reikšmės paminklais galima laikyti tokius objektus kaip Niagaros krioklys, Kilimandžaro kalnas, Vezuvijaus ugnikalnis, Didysis kanjonas ir pan.
Tiesa, Lietuvoje daugiakamienių medžių, saugomų kaip gamtos paminklai, yra kur kas daugiau ir ne mažiau įspūdingesnių: pavyzdžiui, Akmenės rajone auganti Papilės penkiolikakamienė liepa (dabar likę 13 kamienų) ar Švenčionių rajone esantis Obelų Rago trylikamienis kadagys. Yra ir medžių, kurie dėl itin didelio kamienų skaičiaus vadinami tiesiog daugiakamieniais, pavyzdžiui Pagėgiuose esanti Raganų eglė ar Skuodo rajone esanti Paluobės daugiakamienė liepa.
Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.
Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. Projekto tikslas – didinti sakralinių kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.
