Birželio 17 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko popietė „Žolynų užkalbėtoja“. Joje buvo pasidalinta mintimis, prisiminimais apie iškilios asmenybės, garsios vaistinių augalų tyrėjos, sveikos gyvensenos nenuilstančios platintosjos habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbus ir jų išliekamąją vertę.
Renginį pradėjo Lietuvos Respublikos prezidento žmonos ponios Dianos Nausėdienės sveikinimo kalba, kurią visiems perskaitė Regina Statkuvienė. „Šiandien susirinkome paminėti šviesaus atminimo Eugenijos Šimkūnaitės 100-ųjų gimimo metinių. Leiskite pasveikinti Jus visus gražiausiu metų laiku, kai gamtoje viskas skleidžiasi, žydi, o mes kaupiame gyvybinę energiją visam ateinančiam metų ciklui. Tegul kiekviename iš mūsų auga begalinis gyvenimo troškimas, noras pažinti nuostabią Lietuvos gamtą, tausoti ir kūrybingai panaudoti jos turtus. Linkiu Jums sveikatos bei ilgų gražaus ir prasmingo gyvenimo metų“, – sakoma Dianos Nausėdienės sveikinime renginio dalyviams.
Popietėje dalyvavęs Seimo narys, gydytojas Antanas Vinkus pabrėžė, kad tauta, kuri moka deramai pagerbti išėjusius Anapilin, niekada neišnyks. O gausiai susirinkusieji į popietę tik dar kartą paliudijo, kad Eugenijos Šimkūnaitės mintys ir mokymas gyvas iki šių dienų, o jos asmenybės žavesys metams bėgant nei kiek nemažėja. Antanas Vinkus pabrėžė Eugenijos Šimkūnaitės talento įvairiapusiškumą –visi pažinojusieji garsiąją žolininkę paliudys, kad ji pasižymėjo originalia mąstysena, buvo šmaikšti, mokėjo bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. „Eugenija Šimkūnaitė laikėsi žolininkų principo, kad už ligonių gydymą negalima imti atlyginimo, nes sugebėjimas gydyti – tai Dievo dovana“, – sakė pašnekovas.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė pajuokavo, kad jaučiasi taip, lyg pakliuvusi į Eugenijos Šimkūnaitės fanų klubą. Specialistė citavo garsiąją žolininkę, kuri teigė, jog nėra žolynų, kurie negydo, tereikia juos atitinkamai parinkti. SAM kanclerė prisiminė ir Eugenijos Šimkūnaitės užkalbėjimus, kurių ji žinojo ne vieną ir čia pat visiems sėdintiems salėje pasiūlė garsiai sukalbėti vieną iš jų – užkalbėjimą, skirtą gerai nuotaikai.
Seimo narys, gydytojas kardiologas hab. dr. Algimantas Kirkutis savo kalboje pabrėžė Eugenijos Šimkūnaitės, kaip vaistininkės ir žolių specialistės, indėlį į žmonių sveikatinimą. Profesorius sakė, kad pats yra parašęs ir išleidęs knygą „Kaip išsigydyti be vaistų“, o Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą, tai yra, ekologinės gyvensenos svarbą.
Botanikė dr. Živilė Lazdauskaitė pasidalijo smagiais prisiminimais iš bendravimo su E.Šimkūnaite. Pasirodo, kad Eugenija Šimkūnaitė domėjosi archeologija ir kai kasinėjimų metu buvo randama augalų ar sėklų, ji padėdavo archeologams išsiaiškinti, kas tai yra. Širdies platumas ir gerumas – būtent šias dvi Eugenijos Šimkūnaitės savybes išskyrė pašnekovė.
Renginio vedėjas istorikas Linas Janulevičius pastebėjo, kad neatskiriamas lietuvio bruožas ir turtas yra jo tarmė. Eugenija Šimkūnaitė buvo tauragniškių šnektos atstovė.
Šia tarme popietėje prašneko Vilniaus Universiteto profesorius Bonifacas Sundžia. Netoli nuo Tauragnų kilęs akademikas sakė, kad jo tėvas Petras buvo Šimkūnaitės vienmetis, ne kartą pasakojęs apie jos tėvą Praną, gerbiamą Tauragnų vaistininką ir žolininką. Būdamas studentas Bonifacas Sundžia kartą pakvietė Eugeniją Šimkūnaitę į Vilniaus universiteto Ramuvos klubą. Tąkart susirinko pilnutėlė auditorija. Pasak profesoriaus, Eugenija Šimkūnaitė buvo puiki pašnekovė, sudomindavusi nuo mažo iki suaugusio.
Tam, kad E. Šimkūnaitės darbai iki šiol nepamiršti, o vardas perduodamas kartose iš lūpų į lūpas, didelį ačiū reikia tarti Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondui. Jis įkurtas 1997 metais, praėjus metams po daktarės mirties. Vykdant Eugenijos Šimkūnaitės testamentinę valią, jos buvusiame bute įrengta jos memorialinė ekspozicija, o darbus tęsia visas būrys bendraminčių, vadovaujamas fondo pirmininkės Birutės Karnickienės. Susirinkusieji į popietę pamatė ištrauką iš 1975 metais sukurto režisieriaus Henriko Šablevičiaus dokumentinio filmo „Žiniuonė“ (jį pamatyti galima čia). Paaiškėjo, kad šio filmo galėjo ir nebūti. Kaip pasakojo Eugenijos Šimkūnaitės paramos ir labdaros fondo pirmininkė Birutė Karnickienė, sužinojusi, kad režisierius nori kurti filmą apie ją, E.Šimkūnaitė nesutiko. Tik po to, kai režisierius patikino, jog filmas bus apie retus Lietuvos augalus, kuriuos ji parodys žiūrovams, Eugenija Šimkūnaitė sutiko. Pamačiusi galutinį filmo rezultatą supyko – režisierius ją apgavo! Visgi po kiek laiko atsileido ir taip filmas išvydo dienos šviesą.
Popietėje dalyvavo ir gydytoja Zofija Tikuišienė, Klaipėdos rajone puoselėjanti savo vaistažolių ūkį ir kurianti žolelių arbatas. „Tikiu, kad matydama, kiek žmonių susirinko jos pagerbti, Eugenija Šimkūnaitė šypsosi mums iš dangaus“, – sakė pašnekovė, kuri kvietė nepamiršti vaistingųjų augalų galių. Pasak jos, šiuo laikotarpiu reikėtų nepamiršti šeivamedžio gydomųjų savybių, kurios aktualios žmogaus organizmui kovojant su virusais.
Viso renginio metu kanklininkė, etnomuzikos ir papročių puoselėtoja Agota Zdanavičiūtė atliko dainas pagal E. Šimkūnaitės pasakas. Muzikines kompozicijas Agota kuria įkvėpta E.Šimkūnaitės pasakų iš knygų „Girios medeliai, žali žaliuonėliai“, „Gyvačių karalystė“ ir „Indraja – Saulės duktė“.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė pasidžiaugė, kad Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose vyksta tokie prasmingi renginiai apie neeilines Lietuvos asmenybes. „Esate visada laukiami bibliotekoje. Jeigu turite idėjų, kokius renginius galime rengti, kokius žmones paminėti, visada prašom“, – sakė bibliotekos direktorė.
SAM kanclerė įteikė bibliotekos direktorei padėkos raštą visam bibliotekos kolektyvui nuo Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kuriame dėkojama už Eugenijos Šimkūnaitės šimtmečio minėjimui skirtų renginių organizavimą.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai, visi buvo pakviesti į E. Šimkūnaitei skirtą parodą, kuri veikia bibliotekos Didžiojoje salėje. Paroda parengta bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės paramos ir labdaros fondu, čia galima išvysti garsiosios žolininkės asmeninius daiktus, knygas, dokumentus. Popietė baigėsi dr. E. Šimkūnaitės žolelių arbatų ragavimu.
Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos interneto svetainėje paskelbta virtuali paroda „Žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996)“.
Renginiai, skirti Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti bus tęsiami
Kaip žinia, 2020-ieji metai yra paskelbti habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojos, vienos garsiausių šalies žolininkių Eugenijos Šimkūnaitės metais. Nors koronaviruso užkrato epidemija sutrikdė E. Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių darbotvarkes, bet atslūgus viruso grėsmei ketinama šiuos renginius tęsti.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Vyriausybė yra pritarusi SAM, bendradarbiaujant su Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, parengtam veiklų planui, kuriuo numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, knygų, monografijų, straipsnių autorės atminimą.
E. Šimkūnaitės gyvenimo darbus numatyta pristatyti rengiant konferencijas, įvairius švietėjiškus renginius, taip pat rengiant laidas apie vaistažoles televizijoje, radijuje bei leidžiant įvaisius leidinius ir kartu skatinant Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais.
Be to, numatyta atnaujinti Tauragnų krašto muziejuje įrengtą E. Šimkūnaitės, išstudijavusios ir moksliškai aprašiusios daug vaistažolinių augalų, palyginusios lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį, vardo įamžinimui skirtą edukacinę erdvę ir pritaikyti ją lankytojų poreikiams. Taip pat Tauragnuose esančiame E. Šimkūnaitės Vyšnių sode planuojama įrengti 100-osioms gimimo metinėms skirtą suoliuką, o jos tėvų buvusių namų valdoje Tauragnuose – atminimo ženklą.
E. Šimkūnaite gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste, vaistininko ir medicinos sesers Olgos Lebedevos-Šimkūnienės šeimoje. Visą savo gyvenimą dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Domėjosi archeobotanika, talkindavo archeologams, nustatydama augalų rūšį ir amžių iš kasinėjimų metu rastų gaisravietėse suanglėjusių augalų liekanų. Parašė daugybę mokslinių straipsnių bei skaitė pranešimus mokslinėse farmacininkų ir botanikų konferencijose. Taip pat dažnai skaitė pranešimus visuomenei. Iš jos gyventojai mokėsi sveiko gyvenimo gudrybių, gamtos reiškinių pažinimo, liaudies medicinos išminties.
Parengta pagal A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos ir SAM pranešimus
Koks puikus draugiškas šaržas! Iš karto pažinau, nė neskaičius, jog tai JI!
Ir tai Jos antras apsilankymas bibliotekoje. Tik šį kartą kitu pavidalu.