Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektą ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama spręsti įsisenėjusias korupcijos problemas ir sukurti šalyje korupcijai atsparesnę aplinką.
Šalies vadovą inicijuoti Korupcijos prevencijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Vietos savivaldos ir Administracinių bylų teisenos įstatymų pakeitimus paskatino ilgą laiką nesikeičiantys nacionaliniai ir tarptautiniai Lietuvos korupcijos lygio įvertinimai, kurie rodo stagnaciją korupcijos prevencijos srityje ir išliekančią didelę žalą valstybės bei visuomenės gerovei.
Pasak Prezidento, skaidrus ir efektyvus valstybės lėšų panaudojimas dar aktualesnis tampa ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Siekiant proveržio šioje srityje, būtina valstybės lygmeniu formuoti korupcijos prevencijos strategiją, aiškiau apibrėžti atskirų korupcijos prevencijos subjektų vaidmenį ir pareigas bei sistemingai taikyti korupcijos prevencijos priemones.
Birželio 4 d. Prezidentūroje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo STT direktorius Žydrūnas Bartkus ir Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ričardas Juška, asociacijos „Investors’ Forum“ direktorė Rūta Skyrienė, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Vyriausybės kanceliarijos patarėjas Audrius Kasinskas ir viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius, buvo pristatyti Prezidento planai pertvarkyti korupcijos prevencijos sistemą.
Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektas, parengtas kartu su STT, išplečia viešojo sektoriaus subjektų, kurie taiko ir vykdo korupcijos prevencijos priemones, ratą. Taip pat skatinamas savanoriškas privataus sektoriaus subjektų įsitraukimas.
Remiantis tarptautiniais gerojo valdymo standartais parengtame korupcijos rizikos valdymo modelyje numatyta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o jų savininko teises ir pareigas vykdančios savarankiškos institucijos prižiūri ir prireikus aktyviai prisideda didinant atsparumą korupcijai. Pirmiausia tam tikros organizacijos vadovas turi pareigą ir atsakomybę pasirūpinti, kad būtų tinkamai identifikuojamos korupcinės rizikos, sudarytas jų prevencijos ir valdymo planas, numatyti atsakingi asmenys ir stebėsenos mechanizmai, kurie būtų reguliariai audituojami, patikrinant jų veikimo efektyvumą.
Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatyme taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektų veikla kuriant antikorupcinę aplinką turi būti matuojama, vertinama ir viešinama.
Esminis korupcijos prevencijos sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad ji būtų skaidresnė, atviresnė visuomenei ir prisidėtų gerinant administracinių bei viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Siekiant didesnio antikorupcinio sąmoningumo, numatyta daugiau dėmesio skirti minkštųjų korupcijos prevencijos priemonių taikymui – informavimui, mokymams, etikos ir elgesio taisyklėms.
Prezidentas tikisi, kad vieša konsultacija dėl naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projekto paskatins visuomenę įvertinti efektyvios korupcijos prevencijos sistemos svarbą bei aktyviai reikšti savo nuomonę dėl siūlomų permainų ar galimų alternatyvų.
Nuomones ir pasiūlymus galima teikti iki 2020 m. birželio 18 d., jas siunčiant el. pašto adresu [email protected].
Protestuoju prieš vienašališką požiūrį į korupciją ( pūdymą ). Kodėl tik Amerika smerkiama ( žiūrėti į foto ) , juk ir kitos valstybės vykdo politinį, ekonominį, finansinį tautinių valdžių supūdymą.
Ir: Kodėl vėl ir vėl vartojami svetimkūniai ? Juk ” Korupcija ” turi gražų lietuvišką atitikmenį – Supuvimas. Ar ne čia, visų pirmiausia, reikia gelbėti lietuvių kalbą ?