Pasakykite man nuoširdžiai – jūs tikrai galvojate, kad, jeigu mes visi išvažiuosime iš Lietuvos, Lietuvai bus geriau? Na, tiesiog – kuo toliau nuo jos nuvažiavęs gyveni, dedi vasaros nuotraukas žiemą ar žiemos vasarą, tuo visiems smagiau? Visi galvoja – vau, koks fainas ir geras žmogus, kiek daug mus visus pamoko, kaip mus visus praturtina!
Ar ne? Ir neišsisukinėkite minėdami visokias ten „užsienyje įgautas vertingas patirtis“ ar „kaip gerai, kad tu toli, nes taip mes labiau pasiilgstame“.
Klausimas grynai fizinis – kur tu moki mokesčius, kaip sako mano mėgstamas „jūtūberis“ X. Maestro. Kieno senelius išlaikai dirbdamas, kokios šalies ekonomiką keli pirkdamas kasdienę kavą ir bandeles? Kokios kultūros ir kalbos mokosi tavo vaikai? Kokią šalį susitinki rytais, išėjęs pro savo namų duris, ir kurią savo darbu turtini? Kad gali dirbti per atstumą iš Malaizijos Lietuvoje – gali, bet jeigu ten įsigysi namus, auginsi vaikus ar pirksi kavą – Malaizijai bus geriau nei Lietuvai. Lietuva tau moka, o pinigus tu išleidi Malaizijoje. Taip sako „jūtūberis“. Didelės tautos atstovas, kuriai dzin, kiek ispanų išvažiuoja į užsienius (nors jie nelinkę išvykti, tiesą pasakius).
Aš vis dėlto stebiuosi tuo nuolatiniu noru maišyti pasaulį ir noru pasirodyti – išvykau, žiūrėkite, iš Lietuvos! Valio, valio! Ir čia yra „nothing seriuos, nothing personal just business“ (nieko rimto, nieko asmeniško, tik biznis). Ir man gerai. Juk jeigu būtų geriau, kai savi žmonės išvyksta, šiandienos Burnių kaimelis tiesiog žydėtų be žmonių, bet ne, jis nunyko. Ir niekas per atstumą dirbdamas jo neprikelia. Jo tiesiog NEBĖRA. Keista, ar ne? Jo, jo, va taip paprastai, kaip mes dabar nebesugebame mąstyti – kaimo fiziškai nebėra, kai nebėra žmonių. Miesto irgi nebėra, kai nebėra žmonių. Šalies irgi nebėra, kai nebėra žmonių. Ir gali ten išgrįsti trinkelėmis, priinvestuoti į „kultūrą“ europinigo… Kad atvažiuos ukrainiečiai ir malaiziečiai? Aš, pavyzdžiui, galise nesijaučiu ir man kažkiek dzin čia jų reikalai, ir daug kartų teko išgirsti – išvažiavau ir galvos neskauda.
Kaip rašo Edas Vestas (Ed West) savo knygoje: „Kuo labiau susimaišo visuomenės, tuo svetimesni vieni kitiems jaučiasi jos žmonės. Tuo nesaugesnė, deja, aplinka. Niekas nebejaučia atsakomybės dėl tos žemės ateities, visi gyvena tik sau“..
Tik rašau, kad toji mada išvykti ir tuo didžiuotis pati savaime man neatrodo gera. Tiesiog tokia reklama manęs nežavi, nes ji parodo, kad nieko tokio, kad visi grįšim, kad nieko neatsitiko.
Daugelis negrįš. Ir mes nuo to, deja, skaudžiai nukenčiame. Kad išvykstam mokytis ir nereikia užsidaryti – ok, bet pripažinkime – nuo žmogaus išvykimo Burnių kaimas nukenčia, o ne laimi. Kad tam žmogui gerai? Ok. Bet kaimui blogai. Ir kitiems ten pasilikusiems blogai. Taigi – tik sakau, kad nepalaikau visokių viešų džiaugsmų ir reklamos, kaip mums „fainei“ Malibu gyvenasi. Džiaugiuosi, jeigu gerai, bet būkim sąžiningi – kitus išvykdami nuskriaudžiam. Tik nesinori pripažinti.
Kažkodėl taip šiandien mąstosi, nors tu ką. O pati juk sėdžiu karantine Ispanijoje.
Nuotrauka šita kažkiek juokinga. Bet labai man patinka vaikų požiūris – mūsų nebus instagramuose, nes mes patys renkamės, kur būti. Ir dauguma nepilnamečių vaikų, reklamuojančių visokius Montego bay, visai gal nenorėtų būti viešai „išstatyti“ aptarimui internetuose. Galite mane barti, kokia aš nemoderni motina, bet šiais berniukais didžiuojuosi. Nes jie abu grįš į Lietuvą, labai norėtųsi. Na, pasistengsiu ir bent jau nereklamuosiu, kaip faina, kad mes išvažiavom.
Aš čia pratęsiau temą apie liberalų A. Armonaitės rinkiminę kampaniją – apie „globalią Lietuvą“.
tikrai,labai tikslu ir nuoširdu.
Tiesioginės pastabos-atsakai apie išgyvenimą, na tiksliau armonaičių-širinskienių “tipažinio” būdo ir būvio atskleidimas pagal LKZ. LT – išgyvenimas su nugyvenimu žr:
(pasiskaityti pravartu ir aišku – LKŽ įrašai s u d ė t i, – tik KAIP pakeist tai, apvalyt savas erdves)
išgyvẽnimas sm. (1)
1. išgyventi: Kambariai brangūs – blogas bus išgyvenimas Vlkv.
2. išgyventi: Nerūpi šnapšviriuo (degtindariui) žemės išgyvenimas Šts. Grūdas nori išgyvenimo (išdirbtos žemės) Šts.
3. išgyventi: Ši poezijos rūšis išaugusi iš paties poeto sielos išgyvenimo V.Myk-Put. Reikia ugdyti vaikų sugebėjimą teisingai susivokti savo išgyvenimuose sp.
nugyvẽnimas sm. → nugyventi:
^ Ožka prie pragyvenimo, ožka prie nugyvenimo Sim.
refl.: Stūmė valstiečius į nusigyvenimą, nuskurdimą sp.
Taigi ar širinskieniški pramanai dėl asmeninio išgyvenimo (dar vis ant LTSR AT
paveldo plytrūmio, …verčiau kaip rašoma – spirito šnapsviryklą – tam bolševikyne, nuo KOVO 11 nepagarbiai Laisvės aukoms užlaikomo įsteigtume), ar armonaitiško “laisvėjimo blūdai” asmeniniam išgyvenimui a p r ū p i n t tik viščiukų cypsėjimas 🙂 ir net ne rudenį, o bele kada, bele kaip, ir bele kur.
KEIST tai KUO pabiručiai …neturime, baba??
Todėl; metas melst šventosios Mildos,
kad padėtų bent rytojui (2021-05-12)
Didžiulis dėkui Autorei už brandų, atsakingą, tikrovišką šio klausimo vertinimą!
Deja, PSEUDO liberalai asmens laisvės sampratą pavertė kažkuo išgamišku, kas paverčia žmogų parazituojančiu egoistu, kuris nieko nenori žinoti, su niekuo nenori skaitytis; kuris renkasi vien teises ir piktinasi, jei kas primena jo nevykdomas pareigas; kuriam nerūpi, kuo grės Tėvynei jo nepasotinamų įnorių tenkinimas; kuriam svarbu tik nepraleisti progos pasinaudoti viskuo, kas tik „čia ir dabar” įmanoma, ir keliauti, žvalgytis, kur dar geriausiai galima pasinaudoti kitų sukurtu geru. Pseudo liberalas niekada nesijaus kam nors skolingas, turintis pareigų kito atžvilgiu, tik labai skrupulingai seks, ar galima būtų dar iš ko nors „savo teisių” išsireikalauti. Būtent jiems labiausiai trukdo tradicijos, moralė, tautos patirtis, tvarka, drausmė, prieraišumas, pareigos, šeima, ir visa kita, ką jis „pažangiai” pavadina „jo kraują siurbiančiais praeities šešėliais” ir stengsis be pėdsakų sunaikinti. Tai savotiški laukiniai, gyvenantys pagal laukinių taisykles: jei ko nori – nors ir iš gerklės kitam išplėšk ir keliauk toliau. Jų „pažanga” būtent grįžimas tūkstančius amžių atgal, į rėksnių ir brutalių mušeikų, einančių per kitų galvas, laikus.