2020 m. balandžio 25 d. minime Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkūrimo 30-ąsias metines.
„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą. Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį išvakarėse.
„Rizikuoti savo gyvybe, savo šeima, artimaisiais buvo labai garbinga ir kilnu. Lietuvoje veikiant sovietinei kariuomenei, kuri nedvejojo naudoti jėgos prieš mūsų laisvės siekius ir veikiant kitoms sovietinėms represinėms struktūroms, kariuomenės kūrėjai elgėsi tvirtai ir ryžtingai. Dėkoju tiems žmonėms, bendražygiams, kurie valstybinius interesus iškėlė aukščiau ir pasiaukojo vardan Tėvynės Lietuvos“, – sako kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Lietuvos Respublikos Valstybės gynybinių arba karinių struktūrų užuomazga galima laikyti dar Sąjūdžio laikų žaliaraiščius, o 1990 balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Krašto apsaugos departamentas (KAD) tapo formaliąja Lietuvos kariuomenės ir visos krašto apsaugos sistemos atkūrimo pradžia. Svarbiausias departamentui iškeltas uždavinys – formuoti ir įgyvendinti krašto apsaugos koncepciją ir sukurti krašto apsaugos sistemą.
Įtvirtinti ką tik atkurtą valstybės nepriklausomybę – organizuoti ir kurti savą krašto apsaugą – teko sudėtingomis tiek vidaus, tiek išorės politikos sąlygomis: Lietuvos nepriklausomybės dar nebuvo pripažinusi nei viena pasaulio valstybė, šalyje tebebuvo įsitvirtinusi okupacinė kariuomenė, visi procesai buvo akylai stebimi KGB.
Krašto apsaugos departamento ir jo padalinių kūrimas vyko itin sparčiai. Per pirmuosius metus, atvirai negalint kurti ginkluotų struktūrų, buvo įkurtas Karinis-techninis ir sporto klubas, turėjęs rengti piliečius Lietuvos gynybai. Buvo įkurti septyni departamento skyriai Lietuvos regionuose, suformuotas Apsaugos būrys. Intensyviai rengtasi ir deryboms su Sovietų Sąjunga dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Tų pačių metų rudenį įkurta Pasienio apsaugos tarnyba, per nepaprastai trumpą laiką sugebėjusi perimti valstybės sienų kontrolę. Metų pabaigoje įsteigta Atskiroji apsaugos kuopa, Karininkų kursai, atgaivintas „Kario“ žurnalas.
1991 m. sausį atviros karinės agresijos metu ginant valstybės nepriklausomybę jėgas turėjo suremti visos tuo metu besikuriančios gynybinės struktūros – KAD, savanoriai, Šaulių sąjungos nariai. Sausio 17 d. oficialiai įsteigta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (šiandien: Krašto apsaugos savanorių pajėgos). 1991 m. vasario mėn. įkurtas Mokomasis junginys, lapkritį performuotas į Greitojo reagavimo brigadą. 1991 m. rudenį KAD, kaip įvykdęs savo užduotį, buvo likviduotas. Įkūrus Krašto apsaugos ministeriją, kariuomenės kūrimas nenutrūkstamai buvo tęsiamas toliau. Paskelbiamas pirmasis naujokų šaukimas į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę ir krašto apsaugos sistema toliau nuosekliai kuriama ir stiprinama.
Intensyviu darbu 2004 metais pasiekta Lietuvos narystė NATO. Užsitikrinusi patikimos sąjungininkės statusą, Lietuva jau dvidešimt šešti metai dalyvauja tarptautinėse operacijose Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne, taip prisidėdama prie bendrų Aljanso tikslų ir tuo pačiu didindama savo karių kovinę parengtį.
Lietuvoje NATO šalių tarpusavio pasitikėjimą ir solidarų bendradarbiavimą atspindi sąjungininkų integravimasis į nacionalinę krašto apsaugos sistemą: Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Aljanso karinį buvimą sustiprina Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas, o atvykstančioms NATO pajėgoms paramą teikia NATO pajėgų integravimo vienetas. Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.
Lietuvai, būnant Aljanso pasienio valstybe, ypač svarbu įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir pasiekti numatytus tikslus laiku ir numatyta apimtimi. Lietuva vysto dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo ir pajėgumų plėtros projektus su strateginėmis sąjungininkėmis, dalyvauja įvairiose tarptautiniuose projektuose, įgyvendina Baltijos valstybių projektus, kt.
Šiandien mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos per tris dešimtmečius išaugo iki dviejų brigadų, reikšmingai išaugo Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumai, sustiprėjo Karinių jūrų pajėgų flotilė, gimė naujos – Specialiųjų operacijų – pajėgos, išaugo ir profesinės karo tarnybos karių skaičius, sugražinta šauktinių tarnyba. Tai pasiekti leido ir nuolat augantis finansavimas gynybai. 2019 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, yra išlaikomas ir toliau, o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.
Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, Lietuva buvo tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryški pažanga matysis kasmet. Šiuo metu įgyvendinamas didžiausias nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektas – pėstininkų kovos mašinų „Vilkas/Boxer“ įsigijimas, diegiamos modernios savaeigės artilerijos sistemos, vykdomi šarvuotų visureigių JLTV įsigijimai ir kt. įsigijimai, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga. Siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą tuo rūpinasi nuo 2018 m. pradžios veikianti Gynybos resursų agentūra.
Tuo pačiu metu daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės padalinių parengties stiprinimui, užtikrinant reikiamą personalo struktūrų užpildymą, aprūpinimą ekipuote, kovinį rengimą.
Didelis dėmesys skiriamas ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai savo kariais ir technika bei ginkluote kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.
Viena iš naujausių Krašto apsaugos ministerijos atsakomybių – užtikrinti valstybės kibernetinį saugumą. Nuo 2015 m. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras koordinuoja valstybės informacinių išteklių, kibernetinės bei kibernetinio saugumo klausimus, rūpinasi visuomenės atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimu.
Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja ir dirba 23 tūkst. karių, karių savanorių ir civilių asmenų, dirba septintasis krašto apsaugos ministras ir tarnauja šeštasis Lietuvos kariuomenės vadas.
Šiandien krašto apsaugos sistema turi aukštą kaip niekad Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą, yra moderni, darniai veikianti ir gebanti užtikrinti tiek patikimą šalies gynybą, tiek būti stipriu pagalbininku kitoms šalies institucijoms krizės ir ekstremalių situacijų laikotarpiais. Tai pasiekta krašto apsaugos sistemai veikiant išvien su NATO, strateginiais sąjungininkais, Šaulių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir visa pilietine visuomene.
Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio sveikinimas:
Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Valdemaro Rupšio sveikinimas:
Audriaus Butkevičiaus sveikinimas:
Žmonijai jau turėtų būti gėda, kad ligi šiol reikalinga kariuomenė. Visų pirma, žinoma, toms šalims, jų visuomenėms, kurios puolamąją kariuomenę išlaiko. Būtent dėl jų kitoms šalims tenka išlaikyti gynybos pajėgas – ir tuo stipresnes, kuo „patikimesnė” kaimynė ar partnerė anapus tavo valstybės sienų.