Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar svarbiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį įveikti?
Ar esame prisijungę per dažnai?
67 proc.telefonų turėtojų juos nuolat tikrina nesvarbu, ar gavo pranešimą, ar ne, parodė dar prieš septynerius metus parodė „Pew Research Center“ tyrimas JAV. O jau pernai atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais, dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams.
„Baimė likti be telefono prasideda nuo neribojamo įpročio leisti laiką internete. Pernai atliktoje JAV gyventojų apklausoje 28 proc. respondentų pripažino internete praleidžiantys „beveik visą dieną. Akivaizdu, jog tai nėra sveikos vartosenos pavyzdys – palyginti galime su automobiliu, kuris, be abejo, palengvina mūsų gyvenimą, tačiau jei iš jo žmogus jau niekada nebeišlipa ir nebevaikšto nuosavomis kojomis, akivaizdu, kad įprotis virto žalingu“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.
Anot jo, būtent įpročių pasikeitimas sukuria pavojingą ratą – dažnai telefoną ar socialinius tinklus tikriname tik iš reflekso. Tuomet imti naudotis telefonu rečiau tampa gerokai sudėtingiau, nes elgsena jau nebėra sąmoninga.
Nevaldomas vartojimas virsta liga
Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų savijautai. 2015-aisiais Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, jog itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu – ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi.
Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių – šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.
O štai 2019-ųjų Amerikos kardiologijos koledžo atliktas tyrimas ne tik susiejo pernelyg dažną telefono naudojimą su žala sveikatai, bet ir paskaičiavo, kad naudojant telefoną kasdien daugiau kaip 5 valandas, nutukimo rizika padidėja 43 procentais.
„Esminis pavojaus ženklas matyti tada, jei telefonas tampa žmogui svarbesniu už darbą ar santykius su artimaisiais. Išties problematiška, jei užuot padėjęs lengviau bendrauti ir ieškoti informacijos, telefonas užkemša mūsų dieną beprasmiu naršymu ir socialinių tinklų tikrinimu. Vis tik gerai tai, kad daugelyje tyrimų pabrėžiamas tik trumpalaikis neigiamas poveikis – pakeitus įpročius jo nesunku visiškai atsikratyti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
Patarimai, kaip telefonu naudotis sveikiau
„Apie piktnaudžiavimą telefonu kalbama retai, nes technologijos suteikia šimtus būdų gyvenimą pagerinti –lengvai rasti informaciją, lengviau bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, rasti gyvenimo partnerį ir netgi taupyti kurą, programėlei parenkant optimalų kelionės maršrutą automobiliu. Vis tik kaip ir su bet kuriuo naudingu išradimu, svarbu nusistatyti tam tikras taisykles, kurios leistų pasiimti naudą neprisiimant rizikų – technologijos turi padėti mūsų socialiniam gyvenimui, ne jam trukdyti“, – sako G. Butėnas.
Viena apklausa skaičiuoja, jog 58 proc. žmonių teigia bandę sumažinti prie telefono praleidžiamą laiką, tačiau tik 41 proc. jų tas pavyko. Daugeliui net ir labai norint atsisakyti telefono tai gana sudėtinga būtent todėl, jog įprotis jį tikrinti jau tapo tarsi nauju refleksu, atliekamu nesąmoningai.
„Jei telefonu naudojatės kone visą dieną ir nepraeina nė valandos, kad su juo kažko neveiktumėte, pirmiausia norint pakeisti įpročius reiktų apsibrėžti laiką ir vietą, kur telefonu nesinaudosite. Šis principas ypač pravartus šiandien, kuomet darbas ir namai yra virtę ta pačia vieta. Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti duokite savo organizmui laiko nuo įrenginių pailsėti, o vos atsikėlę – nepulkite tikrinti, ar gavote naujų žinučių. Na, o susitikę su draugais ar šeima, telefonus palikite nuošalyje ir neleiskite sau jų tikrinti net suvibravus, nes šis laikas skirtas tik gyvam pokalbiui“, – pataria vienas „Bitės“ vadovų.
Pasitikrinkite: kurie nomofobijos simptomai būdingi jums?
Nomofobija – tokia paplitusi, kad dalį jos simptomų jaučia nemaža visuomenės dalis. Visam laikui atsikratytų visų šių bruožų – ne itin realistiškas siekis. Vis tik, jei teigiamai atsakote į daugiau kaip pusę šių klausimų, metas sunerimti, ar telefono naudojimas dar neperaugo į švelnią priklausomybę:
- Ar kartais negalite atlikti darbų, nes nepajėgiate susikaupti ir ar tuomet griebiatės telefono?
- Ar kalbėdami su draugais bei šeimos nariais be jokios priežasties imate naudotis telefonu?
- Ar negalėdami naudotis telefonu jaučiatės kažką praleidžiantys?
- Ar ilgesni tarpai be telefono jums kelia nerimą ir erzulį?
- Ar miegate kartu su telefonu ir jį į rankas paimate per pirmąsias dvi minutes po atsibudimo?
- Ar imate jaudintis, kai matote, jog telefono baterija netrukus išsikraus?
- Ar negalėdami prisijungti prie ryšio arba matydami, kad pašnekovas negavo jūsų žinutės, negalite nurimti ir nuolat perkraunate puslapį?
- Ar būdami be telefono imate jaudintis, kad su jumis negali susisiekti artimieji?
- Ar likę be telefono nežinote, kuo užsiimti ir ką veikti?
