Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, taip pat į Seimo narius, ragindamas išsireikalauti, kad būtų patenkintas Prienų, Birštono, Alytaus, Kauno rajonų ir Alytaus miesto savivaldybių merų prašymas suteikti magistralinio kelio statusą keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus. Šis krašto kelias, pagal skelbiamus 2019 m. valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo duomenis, yra šeštasis Lietuvoje, kurį pagal intensyvumą lenkia tik penki magistraliniai keliai, iš kurių trims suteiktas automagistralių statusas.
„Priminsiu, kad tai bene trečios iš eilės kadencijų (nuo 2011 m.) abiejų Regionų merų bendras kreipimasis į Susisiekimo ministeriją dėl vieno intensyviausių kelio būklės Lietuvoje ir investicijų būtinybės jame. Parlamentinės kontrolės metu Seimo Ekonomikos komitete jau treti metai įrodinėju Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovams, kad atsainiai numatyta 2033 m. perspektyva šiam keliui (pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus numatyta šio kelio 20 km ruožo rekonstrukcija vyktų tik 2031–2033 m.) regionų gyventojams absoliučiai nepriimtina“, – teigia A. Kupčinskas.
Seimo nario A. Kupčinsko nuomone, dabartiniu metu dėl būsimo ekonomikos nuosmukio itin svarbios tampa valstybės investicijos ir pagalba įvairiems verslo sektoriams. Todėl Vyriausybei kalbant apie ekonomikos gaivinimą, reikia orientuotis ne tik į daugiabučių namų renovacijos spartinimą, bet ir į kelių infrastruktūros plėtrą, LAKD lėšų „atšildymą“ ir didesnį dėmesį regionų kelių sektoriui.
Šiam keliui būtų tikslinga suteikti ne krašto magistralės, o net “Via Baltica” atšakos nuo Kauno statusą, ji nuo Lazdiįų praeidama Lenkijoje tarp Augustavo ir Balstogės įsijungtų į pagrindinį “Via Baltica” kelią. Taip sprendžiant, rastųsi galimybė šiam keliui naudoti ES lėšas.
Ne šiaip, ne šiaip, o kažkieno gilių interesų dėka to kelio statyba anekdotu virsta, su nac. stadionu sabotažo tempais lenktyniauja.
Ar apčiuopiamas pajamas teikia vilkinimas? Ko gero nemažas, jei į tai ir kaimynės politikai įsivėlę, o ES štai į tokį dalyką ligi šiol nesikišo, nerado būdų priversti sabotuotojus liautis. Juk tokie keliai (ar automobilių, ar geležinkelio) – taip, mums naudingi – bet jie tarnaus ne mūsų vienų, o visos ES interesams, visos ES naudai tarnautų (net jei ši subyrėtų!). Kaip ir elektros jungtys.
Kam Briuselyje taip suinteresuotai nerūpi STRATEGINIAI ES interesai?