Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi (pridėtas gale teksto) autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.
Kreipimesi įvardinti konkretūs siūlymai pajamų adekvatumui užtikrinti ir efektyvesniam socialinių paslaugų organizavimui: pakankamas lėšų numatymas socialinei apsaugai, nedarbo draudimo išmokų prailginimas, socialinių paslaugų nepertraukiamumas.
„Niekam nebekyla abejonių, kad COVID-19 pandemija reikšmingai pakeis viso pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, tačiau daugiausia dėmesio šiandien valstybė skiria ekonomikos gelbėjimui. Tai yra labai svarbu, tačiau negalime pamiršti žmonių, kurie nepatenka po šiomis priemonėmis: tai dėl karantino darbo netekę žmonės, negalią turintys žmonės, senjorai, šeimos su vaikais, smurtą artimoje aplinkoje kenčiantys vaikai ir moterys“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
2008 m. dėl finansų krizės išaugus nedarbui, skurdui, o valstybei neužtikrinus adekvačių pajamų bei viešųjų paslaugų, per penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc. Menka valstybės pagalba pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms dešimtadaliu padinio absoliutų vaikų skurdą, kuris 2010 m. pasiekė 27,9 proc.
Šiuo metu Lietuvos bankas prognozuoja, kad pandemijos pasekmės ekonomikai pagal blogiausią scenarijų gali būti didesnės nei prieš dešimtmetį įvykusios finansų krizės ir BVP gali susitraukti 20,8 proc. arba maždaug 5 proc. punktais daugiau nei 2008-2009 m.
„Būtina imtis konkrečių veiksmų, kad išvengtume anos krizės klaidų ir užtikrintume adekvačią pajamų apsaugą, ypač labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tokios priemonės turi apimti ženkliai sustiprintą apsaugą nuo nedarbo, platesnes galimybes šeimoms gauti papildomą išmoką vaikui bei priklausantį nemokamą maitinimą, padidintą valstybės remiamų pajamų adekvatumą, stabilias pensijas ir kitas priemones“, – sako Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros atstovė dr. Jekaterina Navickė.
Nevyriausybininkai bei mokslininkai ragina mažinti krizės pasekmes užtikrinant ir tvarų finansavimą nevyriausybiniam sektoriui, kuris teikia paslaugas įvairioms visuomenės grupėms.
„Būdami arčiausiai žmonių, teikdami viešąsias paslaugas – vaikams, jaunimui, pensininkams, neįgaliesiems ir kitiems, kuriems šiuo laikotarpiu pagalba yra labai reikalinga, nevyriausybinės organizacijos yra geriausiai įsigilinusios į žmonėms ir bendruomenėms pandemijos metu kylančius iššūkius, rūpesčius bei problemas. Todėl būtina užtikrinti finansinį šių teikiamų viešųjų paslaugų tvarumą bei nepertraukiamumą“, – sako Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė.
Kreipimosi autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu socialinių paslaugų teikėjai turi perorientuoti savo paslaugas, o tai kelia nemažai iššūkių tiek socialiniams darbuotojams, tiek jų klientams. Tiesiogiai teikiamos tik būtiniausios socialinės paslaugos – pesininkai, negalią turintys asmenys, negalintys pasirūpinti savimi, gauna maisto organizavimo, aprūpinimo vaistais, asmens higienos paslaugas. Negalėjimas užtikrinti tam tikrų kontaktinių paslaugų lemia jų fragmentaciją ir turės neigiamus socialinius padarinius.
„Didelį susirūpinimą kelia sustojusios kompleksinės paslaugos šeimoms, pagalba smurto aukoms, priklausomybių turinčių asmenų konsultavimas, prekyba žmonėmis ir kitos sudėtingos socialinės situacijos. Neturime nuotolio socialinio darbo rekomendacijų, neturime technologijų, kurios užtikrintų nuotolinių paslaugų konfidencialumą. Darbuotojai, dirbantys su socialinėje rizikoje esančiomis šeimomis, lanko šeimas net ir neturėdami apsaugos priemonių. Neturime jokių rekomendacijų kaip elgtis, jeigu vienas iš šeimos narių turi COVID-19 simptomų“, – sako Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Tarybos narė dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė.
Kreipimąsi pasirašė Nacionalinė NVO koalicija, vienijanti 13 nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijantis 51 nevyriausybinę organizaciją, Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienija 14 nacionaliniu mastu veikiančias negalios nevyriausybines organizacijas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 12 organizacijų, NVO koalicija „Už vaiko teises“, vienijanti 15 organizacijų, NVO vaikams konfederacija, vienijanti 67 organizacijas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, vienijantis 10 organizacijų, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, vienijanti 9 organizacijas, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, vienijanti 1436 vietos bendruomenes, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai.
