Antradienis, 6 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pėsčiųjų sauga yra pačių pėsčiųjų reikalas?

www.alkas.lt
2020-04-06 11:25:41
0
Pėsčiųjų sauga yra pačių pėsčiųjų reikalas?

pixabay.com nuotr.

pixabay.com nuotr.
pixabay.com nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad nuo 2006 metų Lietuvoje balandžio 6-oji minima kaip Saugaus eismo diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į eismo saugumą bei didinti žmonių sąmoningumą. Eismo sauga yra viena iš labiausiai viešinamų su sveikata susijusių temų Lietuvoje. Jau seniai kalbama apie eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių statistiką ir pirmavimą Europos Sąjungoje pagal žuvusiųjų skaičių. Minint šią dieną kviečiame aptarti eismo saugos situaciją.

Lietuvoje per praėjusius 2019 metus iš viso užregistruoti 3 289 eismo įvykiai (2018 m. – 2 926), kurių metu buvo sužeista 3 908 (2018 m. – 3 391) žmonės, žuvo 184 žmonės (2018 m. – 173). Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai didžioji dalis žuvusiųjų – automobilio vairuotojai (59 žmonės), pėstieji (58 žmonės). Pastebėtina, kad 59 proc. pėsčiųjų žūsta tamsiu paros metu.

Pagal 2019 metų Lietuvos kelių policijos duomenis, didžioji dalis (35 proc.) eismo įvykių įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ir leistino greičio viršijimo. Antroji pagal dažnumą priežastis – pėsčiųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių atsitinka eismo įvykiai (21 proc). Retesnės priežastys – kai vairuotojai pėsčiųjų nepraleidžia pėsčiųjų perėjose ir nevykdo vairuotojų pareigų pėstiesiems (12 proc.), nesilaiko saugaus atstumo (9 proc.), nesilaiko reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (9 proc.), įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžia lenkimo taisykles (3 proc.).

Pėstieji yra didžiausia eismo dalyvių grupė – ne kiekvienas iš mūsų yra vairuotojas, bet kiekvienas – pėsčiasis. Dėl to, kad jų nesaugo transporto priemonės konstrukcijos, asmens apsaugos priemonės, ši eismo dalyvių grupė kartu yra ir pažeidžiamiausia. Taigi ką kiekvienas kaip pėsčiasis gali padaryti dėl savo ir kitų saugos?

Visų pirmiausia – elgtis nuspėjamai, t. y. vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Taip nesudarysite sąlygų atsitikti eismo įvykiui. Eikite tik šaligatviais, o jeigu jų nėra – prieš eismo judėjimo kryptį kuo arčiau kelkraščio. Važiuojamąją kelio dalį galima kirsti tik tam skirtose vietose – pėsčiųjų perėjose, reguliuojamose sankryžose, požeminėse perėjose, jeigu jų nėra – tai daryti tik įsitikinus, kad yra saugu. Svarbu neblaškyti dėmesio – nesinaudoti mobiliaisiais telefonais ir kitais elektroniniais įrenginiais. Vadovaukitės prielaida, kad vairuotojas nebūtinai jus mato. Derėtų būti matomu – dėvėti šviesių, ryškių spalvų drabužius, naktį – turėti šviesą atspindinčius elementus ar žibintus. Reikėtų prisiminti ir tai, kad alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas veikia reakciją ir mąstymo įgūdžius, dėl to pėsčiasis gali sukelti pavojų sau ir kitiems.

Vairuotojai taip pat turėtų nepamiršti, kad jie yra ne vieninteliai eismo dalyviai. Dalyvaujant eisme, reikėtų išlikti budriam, ypač tamsiuoju paros metu, esant blogoms eismo sąlygoms. Artėjant prie pėsčiųjų perėjų – sumažinti greitį. Sustoti reikėtų šiek tiek toliau nuo pėsčiųjų perėjos, kad kitos transporto priemonės galėtų matyti pėsčiuosius, einančius per perėją. Niekada nevairuoti pavartojus alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbu neviršyti leistino greičio. Papildomas dėmesys reikalingas ir važiuojant atbuline eiga, kad pastebėtumėte pėsčiuosius.    

Nors aukų eismo įvykiuose vis dar yra nemažai, tačiau pažvelgus į ankstesnių metų duomenis, yra kuo pasidžiaugti. Lietuvoje duomenys apie mirusiųjų eismo įvykiuose skaičių kaupiami nuo 1980 metų. Iki 2007 m. imtinai kasmet eismo įvykiuose žūdavo vidutiniškai 760 žmonių. Daugiausia aukų buvo 1989–1991 m. laikotarpiu: kasmet žūdavo daugiau nei 1 tūkst. žmonių. Nuo 2008 m. mirčių eismo įvykiuose skaičius ėmė staigiai kristi: per metus užregistruotos 499 mirtys (2007 m. – 740). Džiugu, kad nuo 2016 m. aukų skaičius nesiekia 200 per metus. Taigi per visą Nepriklausomybės laikotarpį eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičių pavyko sumažinti daugiau nei 5 kartus. Be abejonės, tokios priemonės kaip kelių rekonstrukcijos ir atnaujinimas, alkoholio vartojimo ir leistino greičio ribojimas ir kontrolė bei kitos priemonės davė teigiamus rezultatus.

Apskritai sužalojimas yra sveikatos sutrikimas, kurio galima išvengti imantis vienokių ar kitokių prevencijos priemonių. Ne veltui šių metų kovo mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Nors suprantama, kad daugėjant transporto priemonių, senėjant visuomenei (ir dėl to daugėjant vyresnio amžiaus vairuotojų), atsirandant vis naujų eismo dalyvių (pvz., neseniai įgijusių teisę vairuoti ir neturinčių patirties) pasiekti visiško sužalojimų ir mirčių eismo įvykiuose nebuvimo neįmanoma, tačiau gerėjantis eismo organizavimas, inžinerinių ir techninių priemonių diegimas, tobulėjantis vairuotojų rengimas ir kitos priemonės leis sumažinti mirčių ir sužalojimų skaičių keliuose. Tačiau svarbiausia – kiekvienam eismo dalyviui prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei laikytis saugaus eismo kultūros keliuose. Juk saugumas keliuose yra visų mūsų atsakomybė.  

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

2023 06 05
Eismas | pixabay.com nuotr.

Vairavimo kultūra pamažu gerėja

2023 06 03
Darbai kelyje „Via Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.

Tvarkomas ilgiausias „Via Balticos“ ruožas

2023 06 02
Kelio ženklai | palanga.lt nuotr.

Palangoje paspirtukais „pralėksite“ ne visur

2023 06 02
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt

Pavojai, pasitaikantys tvarkomuose keliuose

2023 06 01
5G ryšys | lrv.lt nuotr.

Spartinama 5G ryšio plėtra keliuose ir miestuose

2023 06 01
Draudžiamasis ženklas | vilnius.lt nuotr.

Vilniuje atsiras gatvių be paspirtukų

2023 05 31
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.

Įspėjimas vairuotojams: vyksta gyvūnų migracija

2023 05 30
Mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Kurortuose dirbs daugiau pareigūnų

2023 05 30
Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas driekiasi vaizdingu maršrutu iki pat Kačerginės

Dviračių takai. Kaip išvengti susidūrimų?

2023 05 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa

2023 06 06
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

Seimas pritarė kailių fermų draudimui

2023 06 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Seimas linkęs pritarti išmokų didinimui

2023 06 06
Zaporižės AE | Energoatom nuotr.
Lietuvoje

Dėl padėties Ukrainoje radiacinio pavojaus nėra

2023 06 06
Miško gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ugniagesiai: miškuose didėja gaisrų pavojus

2023 06 06
Svorio metimas, dieta | pixabay.com, mojzagrebinfo nuotr.
Gamta ir žmogus

Nutukimas tampa vis opesne sveikatos bėda

2023 06 06
Triukšmas | pixabay.com, Ezequiel Octaviano nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma didinti baudas už triukšmą

2023 06 06
„Oro navigacija“ | „Oro navigacijos“ nuotr.
Lietuvoje

Investicijos supaprastins bepiločių naudojimą

2023 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žeberklas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Juozas apie Įregistruota piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl referendumo kartelės mažinimo nuo 300 iki 50 tūkstančių
  • Raimundas Eimontas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Mickūnas. Puslaidininkių fizikos instituto ir LMA prezidiumo bendravimas dėl persitvarkymo Lietuvoje
  • Stebima didelė žievėgraužių tipografų gausa
  • Seimas pritarė kailių fermų draudimui
  • Seimas linkęs pritarti išmokų didinimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

by Ditė Česėkaitė
2023 06 05
0
Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcija praneša, jog birželio 5 d., nuo 20 val. iki birželio 6 d. 4 val. ryto, laikinai...

Skaityti toliau

Vairavimo kultūra pamažu gerėja

by Ditė Česėkaitė
2023 06 03
0
Eismas | pixabay.com nuotr.

Statistika ir ekspertai liudija, kad Lietuvos gyventojų vairavimo kultūra gerėja – tragiškai pasibaigusių įvykių skaičius Lietuvos keliuose per dešimt metų...

Skaityti toliau

Tvarkomas ilgiausias „Via Balticos“ ruožas

by Ditė Česėkaitė
2023 06 02
0
Darbai kelyje „Via Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.

Tęsiant „Via Baltica“ atkarpos tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos atnaujinimą, pradedamas tvarkyti šios magistralės kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas nuo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žeberklas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Juozas apie Įregistruota piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl referendumo kartelės mažinimo nuo 300 iki 50 tūkstančių
  • Raimundas Eimontas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Romas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
Kitas straipsnis
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai