Baimindamiesi koronaviruso Lietuvos gyventojai tuština maisto lentynas, ne išimtis – ir duona. Tačiau, priešingai nei kruopų ar makaronų, duonos gaminių galiojimo laikas – itin trumpas, todėl atsargų ilgam neprikaupsite. Kepyklų atstovai skatina atsakingai vartoti ir pataria – kaip duoną laikyti ir kokią rinktis, kad šios nereikėtų išmesti.
„Gardėsio“ duonos gaminių vystymo vadovas Tadas Aleknavičius tikina, kad šiuo metu kepyklai – tikras darbymetis, mat duonos paklausa žymiai išaugo. Tačiau žinovas ragina atsakingai planuoti suvartojamus duonos kiekius, o įsigijus – tinkamai ją laikyti, taip sumažinant riziką išmesti.
Rankų plovimas – saugo ne tik nuo virusų
Nešvariomis, neplautomis rankomis pernešame ne tik virusus, bet ir galimus duonos pelėsio sukėlėjus. Todėl ruošiant maistą rankų higiena – itin svarbi.
„Praėjusių metų pabaigoje didžiulio dėmesio internete sulaukė dviejų ugdymo specialisčių iš „Discovery Elementary“ mokyklos bandymas, kuriuo vaikus buvo mokoma apie rankų higienos svarbą. Bandymui buvo pasitelkta duona – vaikai jos riekeles čiupinėjo nešvariomis rankomis, plautomis muilu, taip pat dezinfekuotomis antibakteriniu skysčiu. Šios skirtingos riekelės buvo uždarytos plastikiniuose maišeliuose ir stebima jų būklė. Po kurio laiko ant duonos riekelės, kuri buvo liesta švariai muilu plautomis rankomis – jokių pelėsio žymių praktiškai nesimatė. O štai nešvariomis rankomis liesta duona buvo visiškai sugedusi. Tai puikiai įrodo, kaip svarbu yra tinkama rankų higiena“, – tikina žinovas.
Palaikykite švarą namuose
Tačiau svarbi ne tik rankų, bet ir bendra aplinkos ir virtuvės paviršių higiena.
„Pelėsis – tai gyvas organizmas, kuris auga ir dauginasi, jeigu jam sukuriamos palankios aplinkos sąlygos. Todėl geriausia – jų tiesiog nesukurti. Virtuvės paviršius nuolat valykite, kad neužsiliktų maisto likučių ir senų gaminių, kurie gali skatinti pelėsio ir jo sporų augimą. Taip pat visi paviršiai, ant kurių laikomas maistas, turėtų būti sausi. Pasirūpinkite tinkama ventiliacija savo virtuvėje ar vietoje, kurioje laikote duoną. Tai neleis kauptis drėgmei, o tuo pat metu – ir pelėsiui“, – tikina „Gardėsio“ duonos atstovas.
Žinovas priduria, kad duonos laikymo vietą, jeigu ši yra uždara, patariama kartais dezinfekuoti, ypač jeigu anksčiau ten jau būta pelėsio.
„Jeigu jūsų duonos laikymo vietoje jau kažkada buvo laikoma supelijusi duona, tikėtina, kad pelėsis iš ten niekur nedingo. Tokiu atveju patariama duoninę, spintelę ar stalčių dezinfekuoti, tam tiks, pavyzdžiui, acto tirpalas“, – sako T. Aleknavičius.
Rinkitės mažiau pelijančius duonos gaminius
Skirtingų duonos gaminių šviežumo laikas gali skirtis, o svarbiausias dalykas, kuris tam daro įtaką – rūgštingumas.
„Dažniausiai pelėsiui atsparesnė yra ruginė duona. Tačiau taip yra visai ne dėl ruginių miltų, o dėl raugo, kuris dažniau naudojamas ruginiuose gaminiuose. Jis suteikia ne tik išskirtinių skoninių savybių, bet ir leidžia ilgiau išlaikyti gaminį šviežią. Rūgštis veikia kaip natūralus konservantas, todėl kuo duona rūgštesnė, tuo ilgiau ji išsilaikys nesupelijusi“, – tikina žinovas.
Kur laikyti duoną?
Geriausias būdas laikyti duoną – sandariai uždarytoje pakuotėje, uždaroje dėžutėje, duoninėje ar kitoje uždaroje spintelėje, stalčiuje.
„Laikydami duoną tam skirtoje duoninėje būsite tikri, kad ten nepatenka ore esančios bakterijos ir mikrobai, kurie ir sąlygoja pelėsį. Uždaroje dėžutėje ar spintelėje duona bus apsaugoma nuo išorinio temperatūros ir drėgmės poveikio“, – sako T. Aleknavičius.
Duoną visada laikykite sandariai, jos pakuotėje, kuri apsaugo šią nuo užterštumo ir neleidžia duonai sudžiūti.
„Taip pat nepatariu duonos laikyti ant mikrobangų krosnelės ar šaldytuvo, nes šie paviršiai įšyla ir duonos pakelyje pradeda kauptis drėgmė, susidaro kondensatas ir taip atsiranda tinkama terpė pelėsiui. Siūlau nelaikyti duonos šalia vaisių ir daržovių, kur vyksta spartus nokimas ir mikrobai gali greičiau persinešti nuo vienų produktų ant kitų“, – tikina žinovas.
Šaldyti ar nešaldyti – štai kur klausimas
Daugeliui lietuvių įprasta praktika – laikyti duoną šaldytuve. Tačiau kepyklos atstovas tikina, kad tai iš esmės pakeičia duonos skonines savybes.
„Šaldytuve laikoma duona išties supelis ne taip greitai: ten esanti 4–5 laipsnių temperatūra visiškai nesustabdo, bet labai apriboja visus biocheminius ir mikrobiologinius procesus. Tačiau jeigu mes duoną vertiname dėl jos drėgmės ir minkštumo, šaldytuve šių savybių paprasčiausiai netenkame. Tokiomis sąlygomis duona tampa kietesnė, keičiasi jos tekstūra, ji praranda turimą skonį ir greičiau išdžiūsta“, – sako „Gardėsio“ duonos specialistas.
Jeigu matote, kad nespėsite duonos suvartoti per penkias dienas, galite dėti ją į šaldiklį, kur duona tarsi užkonservuojama ir biocheminiai procesai vyksta labai lėtai. Tačiau atitirpstant šaldytai duonai jos sandara kažkiek pakinta dėl duonoje esančio vandens ir todėl savo savybėmis ji neprilygs šviežiai duonai. Kuo ilgiau duoną laikome šaldiklyje, tuo ji tampa sausesnė ir kietesnė atšildžius. Tokiu atveju atitirpintą šaldytą duoną galima rinktis skrudinimui ar kepiniams.
Ar tikrai pasibaigus galiojimui – negalima vartoti?
Anot T. Aleknavičiaus, vidutinis duonos galiojimo terminas – penkios dienos. Tačiau tinkamai ją laikant, ši šviežia turėtų išlikti ilgiau.
„Dauguma žmonių nesupranta ant duonos etiketės esančio „geriausias iki“ ženklinimo. Įprasta manyti, kad praėjus šiam terminui maistas tampa nevalgomas ir jį reikia išmesti. Tačiau iš tiesų ši data labiau atspindi geriausias duonos savybes, šviežumą ir pagaminimo datą. Kiekvienu konkrečiu atveju duona gali būti vartojama ir ilgiau – viskas priklauso nuo jos laikymo sąlygų“, – tikina T. Aleknavičius.
Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų duona vis dar yra šviežia, jūs turėtumėte ją atidžiai apžiūrėti. Jeigu pastebėjote pelėsį – duonos jokių būdu nevalgykite. Tačiau jeigu duona neskleidžia nemalonaus kvapo, nėra supelijusi, ją nesudėtingai galite prikelti antram gyvenimui. Jeigu duona apdžiūvo, gaminkite ne tik sumuštinius, bet ir džiūvėsėlius, prancūziškus skrebučius ar krutonus – pasirinkimų daugybė.
Jei tik galima rinktis, neperku raikytos duonos. Ne tik todėl, kad ją pjausto neapžiojamomis riekėmis, bet ir todėl, kad dažniausiai ją neataušusią į maišelius įkalina. Tokia ilgai nelaikys. Tačiau nereiks laukti, kol pradės pelyti – jos skonis dar kepykloje sugadintas.
Nusipirktą kepalą visų pirma išimti iš maišelio ir leisti bent parą apdžiūti. Taip apdžiuvusi, oru laisvai pakvėpavusi, ji įgauna visai kitą, brandų skonį. Apdžiuvusią padedu atgal į maišelį, bet neužsegu, neužsandarinu, pasirūpinu, kad ir ten turėtų kiek daugiau oro, negu jo įleidžia kelios maišeliuose išmušamos skylutės. Ir kas kelios dienos patikrinu, ar koks šonas nepradėjo drėkti – tada dar padžiovinu. O dar laikau ją taip, kad kuo mažesniu, siauresniu paviršiumi būtų prisispaudusi prie duoninės dugno, spintelės paviršiaus ar kt.
Kai pirkdavau iš karto porą kepalų, vieną suraikydavau ir išdžiovindavau. Tokia garantuotai nesupelys, jei tinkamai laikoma, o panaudoti gali visaip – tinka „triušiams” prie TV, ar kai „nervas ima” triaukšti ir į kūną neina. Tokį džiūvėsį galima bet kada virš garų trumpai ar ilgiau palaikyti (žiūrint, ko nori). Trumpai palaikius, galima sumuštinį pasidaryti. Ypač skanu tiems, kas mėgsta kietoko pakramtyti. Ilgiau virš garų puodo garintą jau dėsime į lėkštę ir valgysime vietoje garnyro, bulvės ar įprastos duonos riekės. Pagardinsime, kuo į galvą šaus – kas sviestu, kas garstyčiomis ar krienais, o kas jau į garpuodį dės su sūrio riekele, ir sūris išsileis ant duonos riekės. Juodos duonos riekes galima ir sumalti, gaminti tortus – ir kaip antrą patiekalą, ir saldžius. Galima jos dar karštą trintą masę panaudoti įv. patiekalams ruošti.
O kur dar NAMINĖ DUONOS GIRA iš juodos ruginės džiūvėsių?
Visa tai, ką čia rašau, dariau iš Ukmergės duonos kepalų (Vilniuje ji deficitas, lyg sovietmečiu mėsa mėsos parduotuvėje) . Kodėl dabar ne kiekvienoje ja prekiaujančioje parduotuvėje įmanoma visą, nepjaustytą kepalą nusipirkti?
Krosnelę neseniai labai gerą turiu, tai ir šiuo klausimu ji man labai praverčia. Namus apšildo, maistą irgi. Viską ko tik panorėsi, o dar ir rado sūnus neblogų čia, tai ir pirkom