A. Juozaitis. Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas – ekonominės griūties pradžia

Kodėl buvo sukelta žmonėms koronaviruso (COVID-19) grėsmė ir kas tuo pasinaudos – laikas ir būsimi įvykiai vėliau ar anksčiau tai parodys. Šiandien šią sukeltą grėsmę suvaldyti įmanoma tik, elgiantis pilietiškai ir atsakingai, besąlygiškai paklūstant ir vykdant Vyriausybės, savivaldybių vadovų ir medikų nurodymus.

Tačiau, tikrai neprivalome demonstruoti „avinėlių tylėjimo“, kai matome smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymą, darbo vietų naikinimą , tuo darant akivaizdžią žalą mūsų valstybės ekonomikai ir finansams.

Kovo mėn. 14 d. Vyriausybė, siekdama apriboti žmonių susibūrimus masiniuose renginiuose, prekybos centruose ir įvairias paslaugas teikiančiose mažose įmonėse, drastiškai nuspaudė stabdį ekonomikoje ir finansuose ir kurio laiku neatleidus, labai abejotina ar pavyks praradimus kompensuoti priemonėmis, kurios buvo numatytos kovo  17 d. skubos tvarka Seimo priimtuose įstatymų pakeitimuose?

Seimo leidimas padidinti skolinimosi limitą iki 5,4 mlrd. eurų, derintas su stambaus verslo asocijuotomis struktūromis ir tenkinantis išskirtinai finansų sektoriaus bei bankų interesus bei numatyta 60 procentų MMA kompensacija trims mėnesiams – 300 mln. eurų, bus „mirusiam žvakė“ , kai bus nulaužta šaka ant kurios „sėdi“ virš 88 tūkst. įmonių ir kuriose dirba apie 700 tūkst. dirbančiųjų ir beveik 100 tūkst., dirbančių su verslo liudijimais. Neužmirškim, kad būtent Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės į valstybės biudžetą generuoja apie 3 mlrd. eurų pajamų, kurios sudaro apie 70 proc. nuo visų iš verslo surenkamų mokesčių.

Teigiantys, kad SVV generuojamų pajamų dalis biudžetui ne tokia reikšminga, palyginus su gaunamomis įplaukomis nuo vartojimo (PVM ir akcizai sudaro apie 2/3 viso biudžeto pajamų), arba sąmoningai vykdo savo, o ne valstybei ir žmonėms reikalingą politiką. Yra kaip tik priešingai. Apribojus smulkaus verslo veiklą, vartojimas ir mokesčiai į biudžetą pastebimai sumažės.

O tarp pageidaujančių šią šaką nulaužti rikiuojasi ne tik stambūs prekybos centrai, pareiškę, kad nėra linkę vykdyti įsipareigojimus mažiesiems paslaugų teikėjams, bet ir tie patys bankai, nei prieš šiuos sprendimus, nei po jų, neprisiėmę jokių įsipareigojimų palengvinti kreditavimo smulkaus verslo subjektams.

 Daugelis Vakarų šalių skiria ypatingą dėmesį SVV įmonių gyvybingumo užtikrinimui, nes suvokia jų reikšmę,  socialinių-ekonominių problemų sprendimui ir  prasmingam žmonių užimtumui, skatinant kūrybiškumą ir įvairias iniciatyvas. Deja, Lietuvoje, girdėdami tik žodžiais deklaruojamą paramą, stebime gana atsainius veiksmus smulkaus verslo atžvilgiu. 

Virtualius savo įrankius panaudos antstoliai ir kiti mokesčių administratoriai, lyg ir deklaruodami šiokį tokį jautrumą fiziniam asmeniui, bet jei nebus laiku Vyriausybės nutarimu sustabdyti, jausis vykdantys kilnią misiją, išieškodami skolas ir nepriemokas.

Sunku teigti, kad ką nors įtikino Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio atsakymas Seimo nariams kovo 17 d. Seimo posėdyje: „Ver­slui ša­lia ši­tų prie­mo­nių yra su­da­ro­mos ir ki­tos pa­gal­bos prie­mo­nės: mo­kes­čių ati­dė­ji­mas, tiek dar­bo mo­kes­čio, tiek ki­tų mo­kes­čių ati­dė­ji­mas, tiek pa­sko­lų ati­dė­ji­mas, tiek ga­li­my­bė im­tis leng­va­ti­nes pa­sko­las su vals­ty­bės ga­ran­ti­jo­mis.“? Nematant poįstatyminių aktų, nebus ir pasitikėjimo.

Teisingumo ministerijos teikiamas siūlymas Vyriausybei karantino laikotarpiu sustabdyti skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio gal kiek apsaugos fizinius asmenis. „Dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvedus būtinus įvairių veiklų apribojimus, žmonėms reikalingas kiekvienas euras. Todėl siūlome, kad šiuo sunkiu laiku antstoliai nebevykdytų išieškojimo valstybės naudai iš skolininku atlyginimų ir joms prilygintų pajamų, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Šiuo metu svarbu, kad gyventojai galėtų apsirūpinti būtiniausiais produktais, medicinos prekėmis, vaistais“.

Tačiau ar kas bent pabandė pamodeliuoti, kaip susiklostys padėtis ir kuo tai baigsis, kai bus keliami ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo tarp juridinių asmenų? Jei Vyriausybė artimiausiu metu nepriims konkrečių nutarimų apriboti mokesčių administratorių ir antstolių veiksmus, išieškant įsiskolinimus, tai 60 proc. kompensacijos ar kol kas tik teorinė galimybė tapti banko skolininku su Vyriausybės garantija, liks nepasiekiama smulkiems ūkio subjektams.

Sunku pasakyti ar suvokė savo atsakomybę Lietuvos valstybei Seimo nariai, nusprendę saviizoliuotis iki kovo mėnesio pabaigos, nepareikalavę iš Vyriausybės konkretesnės pasekmių analizės ir vertinimo, lengva ranka palaiminę lemtingas įstatymų pataisas,. Negi tikisi, kad jie dar bus kam nors reikalingi, kai pradės byrėti finansų rinkos, šalies ekonomika ir Lietuvai grės finansinis-ekonominis kolapsas?

„SVV tarybos nariai nekviečiami ir su jais net nesitariama, svarstant galimus paramos verslui modelius, siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio Lietuvos ūkiui“, – teigia SVV tarybos narys, prof. Dalius Serafinas.

Kol tarp SVV įmonių neįsivyravo chaosas ir yra galimybė sustabdyti neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir finansams, kreipiamės į Lietuvos Respublikos  Prezidentą, Premjerą ir Seimą imtis neatidėliotinų veiksmų ir priemonių padėčiai normalizuoti:

1. Karantino sąlygos visiems ūkio subjektams (bankams ir didiesiems prekybos tinklams, ir SVV prekybos, gamybos, paslaugų  verslo sektoriui,  ir šeimos ūkininkų ūkiams) privalo galioti  Bandymas iš 88 tūkst. įmonių išskirti tik dalį įmonių (VMI duomenimis – 32 tūkst. įmonių), pripažįstant nukentėjusiomis dėl karantino sąlygų, yra ydinga praktika, kuri neatkurs normalių finansinių-ekonominių santykių nei tarp ūkio subjektų, nei normalizuos santykius su mokesčių administratoriais;

2. Prašome peržiūrėti galimybes ir sąlygas SVV įmonėms vykdyti bent dalinę veiklą, prisilaikant būtinų sanitarinės saugos reikalavimų, apribojant tiesioginį kontaktą su paslaugų ar prekių gavėjais;

3. Verslo kreditavimas su Valstybės garantija privalo vykti pagal aiškius ir viešai deklaruotus kriterijus, atsisakant iki šiol vyravusios praktikos, kai Lietuvoje veikiantys bankai vengė skolinti pinigus SVV įmonėms; 

4. Prašome artimiausiu metu duoti oficialų teisinį išaiškinimą ar COVID-19 yra Lietuvos teritorijoje pripažįstama nenugalima jėga (force majeure), kuri suteikia teisę nevykdyti ne tik sutartinių įsipareigojimų tarp ūkio subjektų, bet ir prievolių valstybei;

5. Įpareigoti Lietuvos Banką, Finansų ministeriją ir FNTT ypatingą dėmesį skirti įmonių tarpusavio atsiskaitymams, numatant atitinkamas sankcijas už vėlavimus, atsiskaitant su kitais ūkio subjektais arba užfiksavus atsisakymus apmokėti už suteiktas paslaugas arba prekes. Nesuvaldžius šios situacijos, prasidės masiniai SVV bankrotai;

6. Kritiniu SVV įmonėms metu, būtina garantuoti ir sparčiau atsiskaityti:

• per vieną mėnesį nuo darbų priėmimo akto pasirašymo, teikiantiems paslaugas valstybės ir savivaldybių įmonėms bei viešajam sektoriui;
• ūkininkams, deklaravusiems savo pasėlius ir naudmenas, tiesiogines išmokas pervesti iki einamųjų metų gruodžio mėn. 1 d.;

7. Valstybinio komercinio banko sukūrimas, optimizuotų valstybinių institucijų ir įstaigų finansinius atsiskaitymus ir palengvintų SVV įmonių kreditavimą.