Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė ekspertų diskusijų ciklą dėl šalies viešųjų paslaugų adekvataus finansavimo, mokestinių pokyčių disciplinos, šešėlio mažinimo, įmonių dalinimosi pelnu su darbuotojais ir produktyvumo didinimo. Vasario 3 d., pirmojoje diskusijoje, skirtoje mokesčių sistemos teisingumui ir aiškumui aptarti, prie vieno stalo susėdo daugiau nei 20 aukšto lygio Lietuvos ekspertų ir didžiausių šalies partijų atstovų.
Pasak valstybės vadovo, nepakankama viešųjų finansų apimtis lemia lėšų nepriteklių daugelyje viešųjų paslaugų sričių, ypač socialinės apsaugos. Lietuvoje daug metų kalbama apie šešėlinės ekonomikos mažinimą ir efektyvesnį biudžeto panaudojimą. Todėl, Prezidento teigimu, svarbu pagreitinti pokyčių tempą, nes nemažai potencialių įstatymais grįstų sprendimų svarstomi Seime.
Šios dienos diskusijos dalyvių teigimu, pačioje mokesčių sistemoje yra daug neteisingumo. Diskutuojant apie mokesčių pokyčius įprastai nėra aiškiai įvardinama, dėl ko jie keičiami. Nauji mokesčiai arba esamų mokesčių didinimas turi būti susiję su konkrečios srities finansavimo poreikiu ir šalies gyventojų problemos sprendimu. Anot Prezidento, skuboti ir deramai neišdiskutuoti mokestiniai pokyčiai nedidina pasitikėjimo mokesčių sistema.
Prezidento nuomone, pirmasis žingsnis link teisingos mokesčių sistemos – sumažinti pajamų apmokestinimo netolygumus, į kuriuos dėmesį praėjusią savaitę atkreipė Europos Komisija. Antra galima mokesčių sistemos pokyčių kryptis – siekis sumažinti asmeninių poreikių tenkinimą per įmones. Trečia pokyčių kryptimi, dėl kurios Prezidentas Seimo pavasario sesijos metu teiks naują įstatymo iniciatyvą, bus siekiama apriboti skubotų mokestinių pasikeitimų įsigaliojimą.
Balandį Prezidentūroje vyks antroji finansų srities tobulinimui Lietuvoje skirta ekspertų diskusija. Šių diskusijų tikslas – aptarti svarbiausias viešosios ekonomikos kryptis, identifikuoti tikslus, dėl kurių šalies ekspertai iš esmės sutaria, taip pat inicijuoti arba paskatinti reikiamus konkrečius žingsnius.
1. Samdomų darbuotojų pajamos apmokestinamos, tartum jos būtų jiems iš dangaus už nieką nukritusios.
Individualiai dirbančių (kartais net ir labai kenksmingą darbą!) – irgi. Nors jų pajamos turėtų būti įplaukomis laikomos, nes jie neturi neliečiamos algos – bet kuriuo metu gali ne tik nė cento tų įplaukų nelikti, bet dar ir prasiskolinti tekti, jei kas atsitiko su jo darbo priemonėmis, ir reikia staigiai, bet kokia kaina rasti, kuo jas pakeisti…
2. Biudžetinėse įstaigose net ir už mažiausias algas dirbantiems turi būti garantuota senatvės pensija tokia pat, kaip vidutinę biudžetininko algą gavusiems. T. y., kol dirba, gauna algą, kokią valstybė pajėgi išmokėti, kokią profsąjungos iškovojo. O pensijoje buvę valstybės/savivaldybės tarnautojai neturi skursti! Tai valstybės gėda! Ir tai turi galioti ne nuo įstatymo priėmimo dienos, o visiems – už visus laikus ir visą darbo už grašius biudžetinėse įstaigose laiką. – Ši garantija bent tuo paskatins dirbti valstybei, kad negąsdins skurdi senatvė, kai skurdas toks, kad uždaro žmogų namuose, nes… bijo, kad batai beeinant galutinai nuplyš.