Leistino turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą, o vartotojams netrukus nebeatrodys normalu didžiuotis savo sugebėjimais apeiti draudimus.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba atliko tyrimą, kuriame palygino piratavimo mastus 2017 ir 2018 metais. Šis tyrimas atskleidė, kad piratavimas visoje Europos Sąjungoje mažėja, įskaitant ir Lietuvą. 28-iose ES šalyse piratavimas sumažėjo 15 proc. Nelegalus vartojimas labiausiai sumažėjo muzikos kūrinių srityje (32 proc.), kiek mažiau – filmų (19 proc.).

Tačiau Lietuva kartu su Latvija yra šio tyrimo „lyderės“ – suskaičiuota, kad vidutinis interneto vartotojas šiose šalyse jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekia 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui.

Vaikai ima auklėti savo tėvus

Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija (LATGA) nuo 2017 m. kiekvieną pavasarį, artėjant Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai, kartu su žinomais įvairių sričių autoriais rengia mokomųjų pamokų ciklą „PIN diena mokyklose“. Šių pamokų metu kūrėjai pasakoja vaikams apie piratavimo daromą žalą.

„Įdomu tai, kad vaikai žinomiems muzikos ir filmų autoriams prisipažindavo puikiai suprantantys, kad piratavimas yra problema, tačiau neslėpė, kad tai daro dėl pinigų trūkumo. Jeigu tėvai moka už abonementą muzikos ar filmų platformose, jie mielai jomis naudojasi. Jeigu to nedaro, tuomet turinio ieško piratinėse svetainėse. Peršasi išvada, kad gerėjant ekonominei padėčiai, mažės ir piratavimas, nes jauni žmonės jau yra pakankamai sąmoningi. Tikime, kad ilgainiui šie vaikai išauklės ir savo tėvus įteigdami jiems, kad už intelektinį turinį reikia mokėti, nes laikai, kai menas priklausė liaudžiai, o autorius buvo beteisis, jau seniai praėjo“, – pasakoja LATGA viešųjų ryšių specialistė ir edukacinių projektų koordinatorė Jurgita Kviliūnaitė.

LATGA atstovė tikina, kad šis ir kiti panašūs švietėjiški projektai pagaliau duoda savo vaisius, tačiau siekiant geresnių rezultatų ne mažiau svarbus yra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsitraukimas. Jei vaikai pagrindus apie autorių teises sužinotų dar mokykloje, anot pašnekovės, intelektinės nuosavybės vagysčių mastas imtų mažėti sparčiau.

„Prisijungusi Lietuva“ – vienas iš mokomųjų projektų, kurio metu visi šalies gyventojai turi galimybę daugiau sužinoti apie piratavimo žalą, kaip atpažinti nelegalaus turinio svetaines ir kur rasti legalias muzikos bei filmų platformas. Šie nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai vyksta visose šalies viešosiose bibliotekose – juose jau dalyvavo daugiau kaip 43 tūkst. žmonių.

Kvilūnaitė neabejoja, kad reikšmingą įtaką piratavimo mažinimui turėjo ir LATGA laimėta vadinamoji „Linkomanijos“ byla. „Nepaisant to, kad mūsų šalies visuomenė labai išprususi technologijų srityje ir sugeba apeiti draudimus bei prisijungti prie blokuojamų piratinių svetainių, didžiausias laimėjimas šioje byloje – fakto, kad piratavimas mūsų valstybėje nebėra pateisinamas, nustatymas. O kur dar didžiulis žiniasklaidos dėmesys, padėjęs visuomenei atverti akis – daugelis tik šios bylos dėka sužinojo, jog naudodamiesi piratinėmis svetainėmis jie padeda susikrauti pinigus nusikaltėliams, apvagiantiems tiek autorius, tiek pačią valstybę. Ši byla prisidėjo ir keičiant įstatymą, kuris dabar leidžia su piratinėmis svetainėmis kovoti veiksmingiau. Nelegalų turinį siūlančių svetainių blokavimu nuo praėjusių metų užsiimanti Lietuvos radijo ir televizijos komisija praėjusių metų pabaigoje informavo, kad blokuotų svetainių lankomumas sumažėjo daugiau nei 30 proc.“, – dėmesį atkreipia LATGA atstovė.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų piratauja

Praėjusiais metais Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) atliktame tyrime net 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad naudojasi piratinėmis svetainėmis. „Tikrasis skaičius yra dar didesnis nei 40 proc., nes natūralu, kad dalis žmonių nenori prisipažinti, jog naudojasi piratinėmis svetainėmis. Be to, neretai žmonės net nesupranta, jog jų mėgstamos filmų peržiūros svetainės yra nelegalios, todėl piratavimo problema tebėra opi. Piratavimu užsiima įvairaus amžiaus gyventojai, tiesa, vyresnio amžiaus – šiek tiek mažiau. Tačiau iš patirties pastebime, kad vyresniems žmonėms yra sunkiau atskirti, ar interneto svetainė yra piratinė. Pagrindiniai piratinės filmų svetainės bruožai: filmai yra įgarsinti mėgėjiškai, filmus galima žiūrėti už „taškus“, kuriuos reikia pirkti, svetainės adreso galūnė yra neįprasta – ne com, lt ar eu“, – sako AGATA Muzikos licencijų skyriaus vyresnysis specialistas Linas Ežerinis.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė pastebi, kad į skaitmeninio raštingumo mokymų pradedančiųjų grupę ateinantys vyresnio amžiaus žmonės iš tiesų dažnai nesupranta patekę į piratinę svetainę. Siųsdamiesi failus iš nelegalių svetainių, jie neretai užkrečia savo kompiuterius įvairiausiais virusais, todėl nuo pat pirmųjų žingsnių internetinėje erdvėje vyresni mokymų dalyviai yra supažindinami ir su galimomis grėsmėmis.

Ežerinis taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad piratinėje svetainėje naršančio vartotojo asmens duomenys gali nukeliauti į netinkamas rankas, mat tokių svetainių savininkai nesilaiko asmens duomenų apsaugos reglamento.

„Pirataujančiam asmeniui Lietuvoje gresia administracinė ir galimai civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos kūrinių teisių turėtojams. Pas mus nėra įsigalėjusi praktika bausti paprastus vartotojus, labiau stengiamasi kovoti su piratinių svetainių valdytojais. Vokietijoje – kita situacija. Vien „uTorrent“ programos turėjimas kompiuteryje gali užtraukti kelių šimtų eurų baudą“, – apie baudas už piratavimą pasakoja AGATA specialistas.

Vartotojai atranda legalaus turinio platformas

Prie piratavimo mažinimo taip pat prisideda ir legalių muzikos („Pakartot.lt“, „Spotify“) bei filmų platformų („Kino fondas“, „Netflix“) populiarumo augimas. Anot L. Ežerinio, jos yra veiksmingas vaistas prieš piratavimą.

Asociacija AGATA yra sukūrusi didžiausią lietuviškos muzikos klausymosi platformą „Pakartot.lt“, kuri, kaip ir kitos legalios prieigos, turi teigiamos įtakos kovoje prieš piratavimą. Asociacijos teigimu, praėjusiais metais ši svetainė per mėnesį vidutiniškai sulaukdavo 70 tūkst. unikalių vartotojų.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA) prieš penkerius metus sukūrė pirmąją legalią kino platformą Lietuvoje – „Kino fondą“. Turinys apima Lietuvos kino klasikos bei šių dienų naujausius Lietuvos ir užsienio kūrėjų filmus, tiek ilgametražius, tiek trumpametražius. Pasak platformos autorių, nuo jos sukūrimo sulaukta daugiau nei 170 tūkst. lankytojų, o kas mėnesį joje apsilanko apie 10 tūkst. vartotojų. Aktyviausia „Kino fondo“ auditorija – 18-34 m. gyventojai.

„Idėja sukurti šią platformą kilo iš vartotojiško poreikio gauti legalų kino turinį, nes tuo metu Lietuvoje dar nebuvo legaliai veikiančių kino platformų. Mums buvo svarbu įtraukti ir kino kūrėjus sudarant jiems galimybę pratęsti savo filmo gyvavimo laikotarpį. „Kino fondas“ nuolat pildomas įtraukiant ne tik lietuvišką turinį – startavome su 108 filmais, o dabar jų turime apie 500. Legalaus turinio paklausos augimas matomas ir iš didėjančio žiūrovų skaičiaus, ir iš kūrėjų rodomo didesnio pasitikėjimo tokiomis platformomis. Pastebėjome, kad visuomenė tampa sąmoningesnė – apie piratavimą kalbama daug, todėl vis daugiau žmonių ima suprasti, kad kūrėjai turi teisę gauti atlyginimą už viešą jų kūrinių naudojimą. Tačiau esminė problema, skatinanti piratauti, vis dar išlieka – tai vartotojams svarbaus turinio pasiekiamumas“, – sako AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.