Sulaukti politinės paramos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) stabdymo tikimasi iš žaliųjų Europoje. Lietuvos žaliųjų partijos atstovai oficialiai kreipėsi į Europos žaliųjų partijos lyderius ir žaliųjų frakciją Europos Parlamente prašydami išreikšti oficialų nepritarimą dėl Baltarusijoje statomos AE paleidimo ir taip sustiprinti Lietuvos balsą tarptautiniu lygiu.
„Astravo atominės elektrinės klausimas yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problema, nes įvykus incidentui poveikis gali pasklisti tūkstančio kilometrų ar net didesniu atstumu. Tai reiškia, kad pasekmės skaudžiai paliestų dešimtis valstybių, sostines nuo Rygos iki Stokholmo ar Berlyno. Tad tarptautinė Europos žaliųjų pozicija galėtų tapti lemiamu veiksniu stabdant nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros importą į ES arasocijuotąsias šalis“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.
Politikas pastebi, kad Europos Parlamente žaliųjų frakciją sudaro 68 nariai iš 15 šalių, todėl viešai išreikšta jų pozicija prieš Astravo AE būtų didelis laimėjimas Lietuvai ir svarus ginklas tolimesnėse derybose tiek dėl projekto stabdymo, tiek dėl šioje elektrinėje pagamintos elektros importo draudimo bei spartesnės sinchronizacijos su kontitentine Europa.
„Nors pasigirsta kritikų, teigiančių, kad šaukštai jau po pietų ir sustabdyti netrukus pradėsiančio veikti „atominio monstro“ jau nėra jokių šansų, turime suprasti, kad sėdėjimas sudėjus rankas reikštų susitaikymą ir pritarimą didžiulei grėsmei ir politiniam ginklui valstybės pašonėje. Tad turime imtis visų įmanomų priemonių, kad tai sustabdytume“, – sako R. Lapinskas.
Sąjūdžio prieš Astravo AE steigėjos bei partijos pirmininko pavaduotojos Ievos Budraitės teigimu, branduolinė energetika nėra suderinama su ekologiniais šio laikmečio reikalavimais ir bendra ES pozicija, kurią sutvirtino neseniai priimtas Europos žaliasis kursas.
„Visų pirma, atominė energetika naudoja baigtinį ir labai ribotą išteklių – uraną, o jo sodrinimo ir perdirbimo procese dalyvaujantiems žmonėms nuolat kyla rizika patirti padidintą radiacijos kiekį. Antra, atominių elektrinių veikimui reikalingi dideli vandens resursai, be to, į vandens telkinius po reaktorių aušinimo grąžinamas panaudotas vanduo gali būti net iki 25 laipsnių šiltesnis nei prieš tai. Toks temperatūrų kontrastas kenksmingas žuvims ir vandens augalams, o ką jau kalbėti apie galimą kitokią netikėto incidento žalą“, – sako I. Budraitė.
Anot jos, mitas, kad atominė energija yra švari. Vertinant visą jos išgavimo proceso grandinę – nuo urano gavybos, sodrinimo, perdirbimo, iki pačios elektrinės statymo, atliekų tvarkymo ir vėliau uždarymo, skaičiuojama, kad atominės elektrinės viršija atsinaujinančios energetikos sukeliamas emisijas daugiau nei 10 kartų, tad vietoje atominės energetikos valstybės, nesvarbu ES narės ar ne, turėtų vystyti švarią ir saugią atsinaujinančią energetiką iš saulės, vėjo ar kitų šaltinių.
