Daugiau nei tūkstantis žmonių žygiavo kasmetinėse tautinio jaunimo eitynėse su deglais Vilniuje (video, nuotraukos)

Vasario 16 d., minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, daugiau nei tūkstantis žmonių žygiavo kasmetinėse tautinio jaunimo eitynėse Vilniuje.

Eitynių dalyviai rinkosi prie Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki diplomato bei karininko Kazio Škirpos alėjos, kurią pernai sostinės savivaldybė pervadino į Trispalvės alėją. Eitynių dalyvių rankose nešėsi deglus, vėliavas, plakatus su Kazio Škirpos bei Antano Smetonos atvaizdais, su įrašu : „Tauta savo didvyrius žino“, dainavo tautines dainas, skandavo „Lietuva, Lietuva“, „Škirpa, Noreika – Lietuvos didvyriai“ ir kt.

Deglų eisenos „Liepsnų maršas“ dalyviai taip pat nešėsi Lietuvos trispalves, Vyčio bei Ukrainos, Latvijos, Estijos  ir kitas vėliavas. Eisenos priekyje buvo nešamas kelių metrų ilgio Lietuvos trispalvės spalvų plakatas su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią!“.

Atkeliavę iki buvusios K. Škirpos alėjos, eitynių dalyviai skandavo: „Škirpa ir Noreika – Lietuvos dydvyriai!“,„Mes be Škirpos nenurimsim“ ir „Šimašių lauk!“.

Vienas iš eisenos organizatorių, jaunimo sambūrio „Kryptis“ vadovas Tomas Skorupskis susirinkusiems eisenos dalyviams sakė: „Škirpa Vilniuje bus, nežinau, ar bus Šimašius, bet Škirpa bus. Jei reikės – Europos aikštėje. Kova dar nebaigta“.

K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė pervadino pernai liepos pabaigoje. Sostinės valdžia tvirtino, kad taip nuspręsta dėl viešai K. Škirpos deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Šis sprendimas dar rudenį sulaukė protestų, o sausio pradžioje grupė aktyvistų ant Lietuvos nacionalinio muziejaus pastato sienos kelias dienas klijavo lipdukus su ankstesniu K. Škirpos alėjos pavadinimu, atsinešė jo portretą, degė žvakes.

K. Škirpos atminimo įamžinimo gynėjai primena jo svarbų prisidėjimą prie valstybingumo kūrimo ir gynimo – jis 1919 metais sausio 1-ąją kartu su kitais Lietuvos savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę, ėjo svarbias diplomatines pareigas tarpukariu ir priešinosi sovietų okupacijai.

„Neseniai Marius Ivaškevičius pareiškė, kad Lietuva turėtų atsisakyti Vasario 16-osios šventės, esą gana ir Kovo 11-osios. Tai absurdiškas istorijos perrašymas. Kovo 11-ąją ne kūrėme naują valstybę, o atkūrėme Vasario 16-ąją sukurtą valstybę. Tarptautinės teisės požiūriu tai pagrindinis argumentas, leidęs atkurti nepriklausomybę. 1918 metais sukurta valstybė buvo ir išlieka pavyzdys, iš kurio turime mokytis ir į kurį verta lygiuotis.“ – sakė Vytautas Sinica.

Pirmosios eitynės su deglais – tradicijos pradžia prieš 30 metų – eisena Gedimino prospektu 1990 vasario 16 dieną buvo surengta Tautininkų sąjungos. Iki Kovo 11-osios buvo likusios 23 dienos.