Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.
„Tirdami nestabilias medžiagas dėvime veido apsaugas, specialias pirštines ir odines striukes. Atrodome kaip motociklininkai su pilna uniforma“, – sako Vilniaus universiteto doktorantas Dominykas Juknelevičius. Profesionalai kruopščiai rūpinasi saugumu, net jeigu gamina vos dešimtadalį gramo sprogstamosios medžiagos. Jie žino, kad įvykus nelaimingam atsitikimui pasekmės gali būti tragiškos.
Video:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 12.30 val. per LRT Plius.
