Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą, kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas… „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“
Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva išskirtinai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų.
Tačiau prieš akis iškyla du baisūs skaičiai: virš 1 000 000 emigravusių ir iš likusių apie 600 000 gyvenančių ant skurdo ribos. Praktiškai kas 5 tautietis. Suprantama šventinėse kalbose apie tai nekalbės. Negi tepsi šventę „paprastų žmogelių“ purvinais vargais. O be to turtuoliai ir juos aptarnaujantys, o tokių nemaža armija susidaro, rėš be jokios gėdos. Jei blogai gyveni pats kaltas. Arba kitas gelžbetoninis argumentas – jūs tik mokate atimti ir padalinti. Mes taip sunkiai dirbome, kad net nepastebėjome, kaip tapome milijardieriais. Mane gali koneveikti, kai kurie, mano kolegos su kuriais kūrėme Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kad užsistoju tinginius, norinčius gyventi iš pašalpų. Atmetu bet kokias spekuliacijas. Visų pirma šią organizaciją, kurios idėją pagimdžiau pats asmeniškai, kūrėme dar sovietiniais laikais nuo 1987m. o įteisinome 1989m. Ji gan aktyviai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo ir naujos ekonomikos pagrindų klojimo demontuojant sovietinę administracinę – komandinę ekonominę sistemą. Peržiūrėdamas savo tuometinius pasisakymus ir straipsnius, kurių buvo apstu, nes buvau jaunas mokslų daktaras ir šios organizacijos vadovas, neturiu pagrindo raudonuoti, arba teisintis. Taip pasisakiau ir dabar – pasisakau už privačią iniciatyvą ir prieš nereikalingą biurokratinę naštą. Gal tik dėl vieno apmaudu, mes naiviai tikėjome vakarais. Deja, jie labai greitai atsiskleidė, kad jie čia matė tik galimybę greitai pralobti. Ir tuo pasinaudojo, kol mes žioplinėjome.
Tačiau nemaža mūsų dalis, kaip ir „Sąjūdžio“ žmonės, o dauguma buvome ir ten ir ten, net nesapnavome, kad nauja atkurta valstybė bus tik turtuoliams, o teisingiau tik gobšuoliams ir prisitaikėliams. Mes ne tik įsivaizdavome, bet dauguma iš mūsų aktyviai to ir siekė, bei siekia, kad nauja valstybė būtų teisingesnė, gerbtų bet kokio socialinio sluoksnio žmogų su sąlyga, jeigu jis darbštus ir padoriai elgiasi, o ne stengiasi pralobti ar gyventi kitų sąskaita. Deja gyvenime atsitiko viskas atvirkščiai. Išmintingi ir dori, o tai dažniausiai ir kuklūs, buvo nustumti. Į jų vietą versle ir į valstybės valdymą prasibrovė grobuonys su gana vidutiniais gabumais. Nors teisybės dėlei reikia pripažinti, jie buvo gabūs tam tikrose srityse. Gabūs bet kokia kaina, bet kokiomis priemonėmis, dažnai net kriminalinėmis, lobti kitų sąskaita. Aplink juos netruko susiformuoti ne tokių gabių, bet mėgstančių gerai gyventi patarnautojų armija. Būtent jie patys arba pirmųjų padedami ir prasibrovė į valstybinės valdžios reikalų tvarkymą. Patvarkė taip, kad gobšuoliai gerokai suįžūlėjo, dalį net reikėjo stabdyti pasinaudojant valstybės jėgos struktūras, kitaip galėjo įsižiebti pilietinis karas, ne politiniu, o turto dalybų pagrindu.
Per šį brutalų buvusio bendro valstybinio turto išvogimą, o dalies sunaikinimą, valdžios iškilmingai vadinamo privatizavimu, o liaudies taikliai „prichvatizavimu“, buvo sukurta pirmoji prielaida dabartiniam skurdui ir masinei emigracijai. Brutaliai naikinant pramonės įmones ir griaunant infrastruktūrą bei sukeliant chaosą kaime, su neapgalvotu diktatorišku kolūkių panaikinimu per vieną dieną, vietoj jų nieko neįkuriant, buvo dirbtinai sukeltas masinis nedarbas. Taip vadinama šoko terapija, kuria naivuoliai iš valdžios labai gyrėsi, leido valstybės ekonomikoje ne tik įsišaknyti kriminalui, bet ir sukurti masinį nedarbą. Tai buvo antras Lietuvos žmonių nuskurdinimo faktorius. Suprantama, prie to prisidėjo ir žmonių indėlių dirbtinis nuvertinimas, ką įtakojo per naktį paleistos kainos bei „dekretinių pinigų“ įvedimas. Realiai popierėlių, tautos taikliai pramintų „vagnorkėmis“, pagal tuomečio premjero, G. Vagnoriaus pavardę. Prie to dar nevykęs čekinis privatizavimas ir kiti faktoriai. Išvada labai akivaizdi: dabartinio didelės dalies žmonių skurdo ir milžiniškos emigracijos priežastys slypi nusikalstamoje, nemokšiškoje privatizacijoje ir dirbtinio nedarbo sukėlime, bei žmonių santaupų nuvertinime.
Masinis nedarbas sudarė galimybę susikurti naujai dirbančiųjų išnaudojimo formai, masinio mažų atlyginimų mokėjimo bumui, kuris tęsiasi per visą 30-metį. Ką bekalbėtų pseudo instituto, pseudo laisvos rinkos apologetai iš taip vadinamo Laisvos rinkos instituto, beje remiamo turtuolių ir „pinigų žiniasklaidos“, jie begėdiškai jums meluoja, kad darbo užmokestį teisingai nustato rinka. Teisybė slypi tame, kad rinka moka tikrą atlyginimą tik tuo atveju, jei nėra bedarbystės. Deja, per visus šiuos 30 metų, šalyje beveik visada buvo gana didelė bedarbystė. Darbščių, bet ne apsukrių, o padorių žmonių dalią dar pablogino ne tik ribotas darbo vietų skaičius, bet ir beveik 15-17 m.m. (iš 30 metų) atimta galimybė legaliai emigruoti į užsienį.
Suprantama, jei tokia galimybė būtų buvusi, emigracijos mastas būtų dar didesnis. Žmonės bėgo į užsienį ne laimės ieškoti, o prispausti vargo ir negalėdami net savo vaikų normaliai pamaitinti. Prie nedarbo problemų prisidėjo ir minimalaus atlyginimų užšaldymas, trukęs virš dešimtmečio. Paradoksas, kad šio amoralaus veiksmo vykdytojos buvo, tautos mylimos, tuometė finansų ministrė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir socialinio aprūpinimo ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Taip pat ilgus metus nebuvo didinamos senatvės pensijos. O žmonėms, kurių pagrindinis darbo stažas buvo uždirbtas sovietmečiu, dėl pinigų keitimų ir suktų būdų, pensijos išvis tapo ubagiškos. Taip, kad dar vienas dabartinio skurdo faktorius yra sumažintos ar nusavintos dabartinių pensininkų pensijos. Ir tai vyko tada, kai šalyje kaip ant mielių augo milijonieriai ir net milijardieriai, kas kitose šalyse įvykdavo per kelias kartas, Lietuvoje per kelis metus.
Neteisūs tie verslininkai bei neoliberalai, kurie aiškina, kad Lietuvoje mokesčiai per dideli, o valdžia tik nori atimti ir padalinti tinginiams. Ponai, mandagiai pasakysiu, jūs nesakote tiesos. Ne mokesčiai per dideli, bet neteisinga mūsų mokesčių sistema. O valdžios visos be išimties kaltos, kad tos sistemos nesutvarko bei dažnai paskubomis, tam nepasiruošę, įveda vieną ar kitą neapmąstytą mokestinį pakeitimą, kurių nauda dažnai būna abejotina.
Be to, niekas Lietuvoje nekalba, kad pats neteisingiausias mokestis yra PVM. Jį moka vienodai turtuolis ir vargšas, nes jis surenkamas perkant prekes ir paslaugas. Pavyzdžiui jei pensininkas gauna 350€ pensiją, jis susimoka 73,5€ PVM, taip jo pensija tampa tik 276,5€. O PVM sudaro net 2/3 Lietuvos biudžeto. Įdomi detalė: šį mokestį kažkada įvedė Prancūzijos socialistų vyriausybė, o Lietuvoje jį išaugino iki 21% TS-LKD (konservatoriai) naktinės reformos metu. Kad mūsų politinė sistema ir politikai aptarnauja turtuolius, akivaizdžiai įrodo ir skirtumo tarp didžiųjų verslų ir mažųjų šalies verslininkų nebuvimas. Praktiškai, milijonines apyvartas turintis verslas ir nedidelis šeimos verslas moka tuos pačius mokesčius. Tai, kas padaryta dėl mažųjų verslų, vėlgi, daugiau imitacija, o ne naudinga tikrovė. Visos mokestinės lengvatos Lietuvoje daugiausia būdavo pritaikomos bankiniam arba didžiajam kapitalui. O jis, savo ruožtu, už tai ne tik mažiausias algas ES moka, bet dar ir dergia gamtą su „grigeo“ vamzdžiais arba Alytaus padangomis. Būtent ši iškreipta sistema, kai gobšuoliams leidžiama daryti su valstybe ir jos žmonėmis ką jie nori, jokiu būdu negali vadintis socialiai teisinga ar teisine. Tai daugiau XXI amžiaus rafinuota vergovės forma.
Daugelis mane kritikuos, kad rašau apie praeitį, kuri jau parėjo. Tačiau norint kurti ateitį, privalome išsiaiškinti priežastis, kodėl taip įvyko. Ką mes šiuo trumpu ekskursu ir padarėme. Mes aiškiai matome, kad dabartinių turtuolių turtai, deja, ne vien jų prakaitu uždirbti, o pasinaudojant valdžios apsileidimu, daugeliu atvejų – apvagiant savo įmonių dirbančiuosius, t. y. nesumokant jiems adekvačių atlyginimų. O kur dar gana ženkli dalis nesumokėtų mokesčių. Tuo tarpu, naudojantis sau ir savo verslui bendra valstybės infrastruktūra, daugeliu atvejų – veltui arba už nežymų mokestį.
Išvada peršasi pati savaime: norint Lietuvoje sumažinti socialinę atskirtį, ką mano kolegos spausdamos vyriausybę, po truputį pradėjo daryti jau šiame Seime, vis tik turime ryžtis esminei pertvarkai. Pirmiausiai, sutvarkyti mokesčių sistemą, kuri mažą šeimos verslą visai atleistų nuo mokesčių, išskyrus įmokas pensijoms. Vidutiniam verslui įvesti objektyvius mokesčius, suderinant juos su atlyginimais ir pelnu. O didžiajam verslui, mokesčius padaryti optimaliai didesnius ir ypač nekuriančiam o perskirstančiam verslui, kaip pvz. bankams. Antra, būtina drastiškai padidinti minimalų atlyginimą. Arba, jeigu didieji verslininkai ir toliau siekia dirbančiųjų sąskaita pirktis malūnsparnius, jachtas ir dvarus, tada tegul valstybė didžiuosius verslus skelbia monopolininkais ir įveda ypatingą jų veiklos kontrolę. Nors tai jau neišvengiamai reikia daryti, nes taip, kaip elgiasi dalis mūsų didžiųjų prekybos tinklų, ne tik su darbuotojais, bet net su gaminių tiekėjais, yra laukiniai vakarai ir tai nepateisinama.
Pirmiausiai, būtina apsispręsti, ar mūsų valstybė yra, tik nedidelės gyventojų dalies – turtingųjų, aptarnavimo įstaiga. Ar demokratinė laisvų žmonių bendrija, gerbianti vienas kito teises, taip pat teises į orų gyvenimą ir senatvę, nepriklausomai nuo turtinės padėties. Jeigu tauta nusprendžia, kad nori būtent tokios valstybės, kas, tarp kitko, ir surašyta veikiančioje LR Konstitucijoje, tada būtina atsisakyti laisvos rinkos garbinimo, kaip apvagiančio ir nuskurdinančio dirbančius žmones. Įteisinti mišrią privačią ir valstybinę ekonominę sistemą. Sustiprinti valstybės institucijų organizacinį, iniciatyvinį vaidmenį buriant visuomenę, atsisakant individualizmo, bet puoselėjant bendruomeniškumą ir bendrą gėrį. Valstybės galias nukreipti į veiksmingesnį 4.0 pramonės revoliucijos suteikiamų galimybių panaudojimą gerovės visiems kūrimui ir socialinės atskirties mažinimui. Nors svarbiausia, ko siekiu šiuo straipsniu, tai atviro dialogo, išsiaiškinant mūsų atsilikimo priežastis ir bendro veikimo, susitariant, kad tai būtina keisti ir kaip tai daryti.
Autorius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės prezidentas, politikos ir verslo ekspertas
Geras straipsnis. Ir komentarų nėra, matyt – “nei pridėt, nei atimt”…
Šis straipsnis man dar kartą priminė Aristotelio mintis apie demokratiją. Jis išskyrė dvi demokratijos formas:
– kai hienos valdo asilus
– piliety ja
Gal jau laikas būtų pereiti prie antrosios?
sutinku, bent ruoštis tikrai reikia
straipsnis geras. tinkamai ir nuosekliai sopuliai sudelioti… kas is turinciu galia spresti isgirs????
štai čia problema, kad jie išgirsta, tik išvadų nedaro
Siūlyčiau pasiskaityti ir straipsnio autoriui…
https://infa.lt/41212/nikas-hanaueris-purvina-kapitalizmo-paslaptis-ir-nauja-vystymosi-kryptis/comment-page-1/#comment-16945
būtinai, jau dabar vakarų spaudoje kalba apie kapitalizmo mirtį keičiant jį ne socializmu, o postkapitalizmu, kur bendruomeniškumas būtų aukščiau už individualizmą ir bendras gėris svarbiau už grobuonį vartotoją
Perskaičiau šią nuorodą. Taip, neoliberalizmas yra klaida, kaip klaida yra vėžinis auglys. Tik pradžioje jis auga, bujoja (viso organizmo sąskaita), bet tai visą organizmą (kartu su augliu) veda į krachą.
geras, teisingas straispnis, kaip ir visi Matulevičiaus pasisakymai ar rašiniai. Sakičiau jo knygą ,,Valstybės valdymo užkulisiai” daug kas galėtų pasimokyti.
straipsnis geras, kaip ir mano matytas filmas, dar internete yra, apie Algimanto nuveiktus darbus kai jis buvo Seimo NSGK pirmininku ,,Tyrimas sudrebinęs klaną” .Pažūrėkite verta, susirasite yootubej
Kaip prekyba šlamštu (kai prekybos įmonės neįpareigojamos į prekių atranką įtraukti prekių žinovus (= medžiagų+technologijų žinovus), kai vadovaujamasi tik „mažiausiomis sąnaudomis didžiausią pelną” principu (tikslas – milijonieriumi tapti per savaitę) – virsta viena iš efektyviausių skurdo „gamybos” priežasčių.
„Perpetuum mobile” užsuka MMA: neįpirkdamas geros kokybės prekių, žmogus perka, ką įperka. Na, o prekybos centrai užsako iš gamintojo patį tikriausią šlamštą, tokį, kokį kaip nors įpirks (kaip kažkada aiškino kinų gamintoja – už kokią kainą užsakai prekę pagaminti, už tokią ir gaminame). Kadangi mūsų pc nejaudina įmonės geras vardas, o tik kasos aparato „apsukos”, jie iš gamintojo užsako ir atveža tai, kas žmogui netarnaus ilgai (galima sakyti, vienkartinius daiktus), ir tai juos tenkina – nes pirkėjas bus priverstas labai greitai vėl tą patį pirkti.
Kadangi prekė labai greitai tampa netinkama ir nepataisoma, žmogus nespėja sutaupyti ilgiau tarnaujančiai, geresnei, ir vėl perka tą patį šlamštą – batus su staigiai prayrančia kulno siūle, prasižiojančiu padu; neilgai trukus sugendantį el. arbatinį ar kokį kitą būtiną buities prietaisą, ir t.t. Taip ir sukasi užburtas skurdo ratas. Nes… mūsų „kontrolės” tarnybos rūpestingai saugo broko importuotojų ramybę, rūpinasi jų pelnų augimu.
Net ir brangus, lyg ir gerą vardą turinčios įmonės dulkių siurblys pačioje judriausioje vietoje turi popieriaus plonumo ir trapumo movą, jungiančią šepečio žarną su siurbliu, pagamintą iš labai greitai įtrūksiančio plastiko – ten, kur turi būti bent jau metalizuota plastmasė, jei ne metalas! Jei įmonė neturi galimybės labiausiai eksploatuojamų prietaiso detalių pagaminti iš tinkamos tokiai paskirčiai medžiagos, prekė turėtų būti komplektuojama su net keliomis atsarginėmis silpnomis detalėmis, kad pirkėjui dėl smulkios detalės netektų pirkti viso naujo siurblio! Tačiau atsarginių dalių pc neužsako – neduok, Dieve, siurblys per ilgai tarnaus!
Gamybos broku prekiaujantys pc labai juntamai prisideda prie to, kad skurdas šalyje nenyksta, kad žmonės negali iš savo algos susitaupyti geresniam, bent porą dešimtmečių tarnausiančiam lygintuvui, radijo aparatui, ar pan. Dirbtinai į skurdą varo ir naujos kompiuterių programos, perkraunamos nebūtinai reikalingais „pribambasais” (pasak kompiuterių meistrų), apsunkinančiais komp-rių darbą, bet ne kažin ką pagerinantys pagrindinėse tau reikalingose programose. Tačiau nenupirkęs naujo kom-rio su nauja „Langu” tu jau būsi atskirtas nuo daugelio interneto programų bei svetainių. Taigi, tai dar vienas 24 val. per parą veikiantis tavo uždarbio siurblys. O vartotojų „gynėjai” net nesivargina įpareigoti MS kurti tiltus tarp praeitų bei naujų programų, tad vieni apskritai atskiriami nuo interneto, nes neįperka vis naujinamų programų, o dar įperkantys didina sąvartynus ir perka naują komp-rį vietoje vos porą metą tarnavusio; naują vietoj vos pusmetį veikusio lygintuvą, ar kt. daiktą.
Taip keletas prietaisų, avalynės ir dar šio bei to iš jau tapusių būtinomis, kad nepatirtum atskirties, „prekių krepšelio” gamintojų tampa besočiais nasrais, kuriuose dingsta ne tik šeimos tėvo, bet jau ir motinos algos, ir dirbančios(!!!) šeimos neišbrenda iš skurdo! Tad nė nesvajok, tėveli, jog, kol būtiniausi buities prietaisai negenda, kol batai sveiki, tu sutaupysi pinigėlį savo vaikui fortepijonui, ar kažkam kitam, kas jo ateičiai naudinga.
Kada ir kaip atsitiko, kad doras darbštus tėvas jau nebėra šeimos gerovės garantas; kad toli gražu neskalsiam gyvenimui būtina dar ir motinai įsidarbinti, o vaikus, tarsi benamius našlaičius kačiukus, gatvė „ugdo”, nes net ir mokykla „negali” jais pasirūpinti, kol tėveliai darbe?
Kodėl net ir tie, kas nei aukso veršiui, nei daiktų dievui nesimeldžia, priversti dirbti daugiau, negu tai sveika ir iš tiesų reikia; kam reikia, kad visi būtų įtraukti į broko gamybą, jo pirkimą, ir į sąvartyno auginimo varžybas? Kas, kada ir kaip užsuko tą nesustabdomą blogio ratą?
Ar tam pradžią davė gamtos tvarką pamynęs feminizmas, kuriuo netruko pasinaudoti verslo gudručiai? O gal kita priežastis?
O-ho! Perskaicius pasijutau kaip kokiam komjaunimo susirinkime jaunysteje pabuvojus…..
Nieko labai konkretaus o tik demagogija ir nuvalkiotas ubavimas del emigracijos…. Nu nera to milijono “pabegusiu nuo skurdo”, nors tu ka! Taip, daugeliui emigracija buvo budas ISGYVENTI ir sociai pamaitinti vaikus bei duoti jiems gera issilavinima &ect. ir, galau gale, apsirupinti savo senatve uzsidirbus pensijas ir soc. garantijas civilizuotose valstybese. Sakiau ir sakysiu kad emigracija yra kaip savotiskas universitetas padedantis zmonems lavintis, igyti patirties ir suprasti geriau kas is tiesu vyksta pasaulyje Juk 70% emigravusiu bego nuo “svogeriu” siautejimo ir nezabotos korupcijos, neteisybes ir melo kuri sejo (ir tebepuoseleja!) seni “ismeginti ” komunistiniai “kadrai” ir ju metodai kuriu pasekmes dabar ir turime Lietuvoje….. Mano nuomone, Lietuvos svietimo problemos turetu buti prilyginamos sabotazui……
Ne PVM apiplesineja Lietuvos zmones o nebaudziamas banku ir “krautuviniku” bei perdirbeju &ect. lupikavimas. Pavyzdziui, Danijoje PVM yra 25% bet tai netrukdo danu gerovei. Britanijoje 20% ir niekas del to neasaroja….
Patarciau sio rasinio autoriui paciam bent 10 metu pagyventi emigracijoje bent keliose senos demokratijos valstybese kad pamatyti ne tik kaip teisingai tvarkomasi bet ir i Lietuva zvilgteleti is salies. Siuolaikiniai emigranatai labai greitai pamato ka per paskutines okupacijos 50 metu prarado Lietuva bei ju tevai ir seneliai…..
Matosi, kad ta ,,močiutė” iš konservatorių partijos. Jūs giedokite savo mylimūjų vadukų giesmeles, o man neėrodysite, kad tokia masinė emigracija yra tragedija mažai tautai. Bet ką jums aiškinti. Jeigu aš apie problemą o jūs apie konservus…
nusiraminkit, Algimantai, esu nepartine kadangi man , bent jau kol kas, zaidimas Lietuvoje pavadinimu “Partijos” sypsena kelia……. Ypac tos kurios kepamos kaip blynai…… Inspiruojamos is salies su “gelbetojais” – svetimkuniais , vienakadencines , revansines, kuomet “parteigenosse” susirieja kaip sunys ir iesko kur vel susimesti “ant durniaus” kad vel “partija” vadintis ir i seima ilysti…….
Jokio reikalavimo parlamento nariu issilavinimui, moraline kartele daugumai – zemiau kulniuku todel yra kaip yra…..
Is tiesu, vienintele solidi (taciau per 26 metus galejo ir solidesne tapti!) yra Tevynes sajunga – Lietuvos konservatoriai kur visai be reikalo dar ir krikdemai makaruojasi ir, ko gero, todel konservatoriams taip ilgai nepavyksta issigryninti savo ideologijos ir itvirtinti konservatizmo pagrindus Lietuvoje. As pati konservatizmo pagrindus ir ideologija gerai perpratau tik gyvendama Britanijoje. Nusiraminkite,niekas mane nesugebejo priversti traukti okupantu “odes” ir “castuskas” tai tuo labiau dabar ir dar mano amziuje as gerbiu tik tuos kurie to nusipelne. Jokiu ” svetimu giesmeliu” netraukiu ir traukti nesiruosiu….. Teko stebeti parlamento ir valdzios darba Danijoje, dabar jau du desimtmecius matau kas ir kaip vyksta Britanijoje, stebiu ir kitu Vaklaru valstybiu ivykius, ypac Vokietijos todel leidziu sau daryti savo pastebejimus ir tai ka matau Lietuvoje.
O juk is salies visuomet geriau matosi. Ypac kai yra su kuo palyginti
Vilciu teikia ir “usuotu bebru” atsikraciusi Lietuvos socialdemokratu (Palucko) partija
p.s Airija atsitiese po 2000-uju kuomet i Airija sugryze emigrantai ivede savo tvarka. O juk airiu darbus, pavyzdziui UK, pereme atvyke is Lietuvos, Latvijos Lenkijos&ect – tik kad va dabartine Lietuvos valdzia kaip velnias kryziaus bijo emigrantu sugryzimo……
“O gal kita priežastis?” – na čia išdėstytos tik pasekmės. Esmė tame, jog tai daryti – apsimoka, jei apsimoka tai ko nedaryti, jeigu – pelnas svarbiausia… Kodėl Grigeo leido nevalytą vandenį slaptu vamzdžiu? Todėl, kad tai apsimoka. Kodėl gaminiai vis prastesnės kokybės – todėl, kad tai apsimoka. Kodėl maisto parduotuvėse didžioji dalis maisto sudaro nesveikas maistas? Todėl, kad tai apsimoka. Kodėl gydomos ligų pasekmės, o ne priežastys ir vis brangesniais vaistais? Todėl, kad tai apsimoka. Kodėl vykstą ginklavimosi varžybos – todėl, kad tai pasimoka. Ir taip jau susidėliojo, jog šiuo metu žmonija nusirito iki “durnių planetos” lygio, nes beveik visi daro nesąmones ir tai “apsimoka”. 2010 metais buvo daug labai svarbių įvykių kurie liko nepastebėti – mokslininkai atrado, kad žmogus per paskutinius 10 tūkstančių metų prarado 1/10 savo smegenų… 2010 metais baigėsi 30 metų trukęs JAV ir Didžiosios Britanijos mokslinis tyrimas kai įvairiose žemės vietose buvo stebima 10 tūkstančių žmonių vartojančių mėsą ir nevartojančių, galutinė išvada vienu sakiniu – vegetarizmas sveikatai nekenkią, didina atsparumą ligoms. Šio tyrimo pagrindu PSO 2015 metais paskelbė pareiškimą, jog mėsos vartojimas didina riziką susirgti vėžiu… 2010 metais Butano Karalius, kuris beje turi gerą vakarietišką išsilavinimą, kai jis pas save tvarkosi jau nebe kapitalistiškai, o gal jau net ir ne socialistiškai, šiek tiek pažangiau, kreipėsi į visų didžiųjų valstybių vadovus su siūlymu susirinkti ir spręsti žmonijos civilizacijos likimą, nes dabartinis kelias vedą į susinaikinimą… Na ar dar neaišku apie ką kalba eina??? Kapitalizmas šiai dienai atgyvena, kuri vedą žmoniją į susinaikinimą. Bet jei pasakysiu tik tiek, liksiu “Paleckio” vietoje… Žmonija, kai jau tapo civilizacija, ūkininkavimą pradėjo nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos, toliau perėjo į vergovinį “ūkininkavimo” būdą, vėliau feodalizmas, kapitalizmas ir kas toliau? Kapitalizmas kaip “kažkada Leninas” – atėjo visiems laikams? Taip norima pateikti, nors kapitalizmas iš tikrųjų ir buvo pažangiausias ūkininkavimo būdas šioje sekoje kol 20 amžiuje, po II pasaulinio karo padėtis ekonomikoje pasikeitė iš esmės – atsirado galimybė panaikinti nepriteklių visiems žemės gyventojams. Ekonomistai šios labai svarbios datos “nepastebėjo” – pelnas svarbiausia… Ir šiai dienai jei kur dar yra nepriteklius, o jo dar visur labai nemažai, tai priežastys tik iškreiptoje ekonomikoje, bet ne gamybiniuose pajėgumuose. Ir nuo to 20 a. vidurio viskas apsivertė – žmonės pradėjo dirbti ekonomikai, bet ne ekonomika žmogui… Skatinti vartojimą, nes ekonomika sustos – na kvailiau ir nesugalvosi. Apsimoka sunaikinti perprodukciją, bet jos neišdalinti… Pelnas visos ekonomikos pagrindinis rodiklis? Vėl gi kvailiau nesugalvosi. Jei išversti ką reiškią pelnas į paprastą žmonių kalbą, tai pelnas yra – beprasmis darbas, beprasmiškai išnaudoti žemės ištekliai, beprasmiškai išnaudoti energetiniai ištekliai, kenčianti gamta ir beprasmis turtėjimas jau tik kelių išsigimėlių žemėje. Per paskutinius 35 metus turto koncentracija padidėjo 10 kartų. Anūkai, jei niekas nebesikeis, gali sulaukti ir tokių laikų, kai vienas bus turtingesnis už visus likusius žemės gyventojus. Dabar 10 turtingiausiųjų, turtingesni už 4 milijardus šios žemės neturtingiausiųjų… Gal prieš dešimtmetį, gal ir daugiau nugirdau kaip Maldeikienė leptelėjo – bent kiek mąstantis ekonomistas supranta, kad dabartinė ekonomika gilioje krizėje ir taip tęstis jau nebegali, bet niekas nepasiūlo, o kas toliau? Na ir ką gi čia siūlysi žmogau ,jei pelnas svarbiausia? Gerai, jog Matulevičius paminėjo 4 pramonės revoliuciją, žiūri į ateitį. Ne už kalnų ir 5 pramonės revoliucija kai stovės pilnai robotizuotos gamyklos kurios galės dirbti kada reikią, kiek reikią ir gamins tiek kiek reikią, čia ateitis, bet labai svarbu jau dabar išsiaiškinti – kas tai valdys ir ką daryti? Išeitis nepelno ekonomika, nes pelno ekonomika yra antiekonomika… Dabarties ekonomika turi būti be pinigų, su energetiniu kreditu kiekvienam gyventojui, be galimybės kaupti… Visos ekonominės formacijos, išskyrus pirmykštę bendruomeninę, rėmėsi instinktyviąją žmogaus prigimtimi – baimė ir dominavimas, atėjo laikas pereiti į sąmoningąjį savo ūkio, savo gyvenimo tvarkymąsi. Jei to nepadarysime – susinaikinimas…
Rimtesni ekonomistai jau puse lūpų, labai atsargiai kalba – kapitalizmas atgyvena, taip tęstis nebegali. Neberandu tiesos.lt buvo geras ekonoimisto, Nobelio premijos laureato Shillerio straipsnis kapitalizmo grimasos ar iškrypimai… Dar paminėsiu vieną svarbų dalyką, jog žmonija socializmo sąlygomis dar negyveno, taip, kad labai nesibaidykite to socializmo, nors jei kam bus ramiau galima tai vadinti – patobulintu kapitalizmu ar bet kaip kitaip…. Tai kas buvo sovietų Rusijoje vadinosi – proletariato diktatūra prieš stambųjį kapitalą, kuri vėliau peraugo į CK ir KGB diktatūrą. Pats tautos mentalitetas Rusijoje neleidžią pakilti aukščiau feodalizmo. Dabartinis Rusijos kapitalizmas tai tik patvirtina… Arčiausiai socializmo ar kito kapitalizmo atmainos – Danija, Skandinavija, gal Šveicarija kažkiek… Butanas tai jau gerokai pralenkęs visus likusius visuomenine pažanga, nors ir labai atsilieka ekonominiais pajėgumais….
Toje duotoje nuorodoje aiškiai pasakyta ne konkurencija, bet bendradarbiavimas yra ekonomikos pagrindas, o mums ir jums vis meluojama – konkurencija, konkurencija….
Pritariu Kęstučiui visu 100%.
Klausimas kuria kryptimi ieškoti išsigelbėjimo. Turbūt visiems matoma ir pripažįstama sveikos gyvensenos BANGA. Paskui ją kyla ir kita, galbūt mažiau matoma, bet dar labiau keičianti gyvenimo prasmės prioritetus, tai dvasingumo (be religijos) BANGA. Vis daugiau pasaulyje nušvitusių žmonių, vis daugiau to siekiančių.
Sveika gyvensena vienas žingsnis atsikratant nesąmonių. Sąmonėjimas – atsikratymas nesąmonių, per sveiką gyvenseną lengviausia save stebėti ir suprasti… Sąmoningi žmonės dar sugebėtų pakeisti žmonijos ateitį, nes kol kas žmonija, žmonės daugumoje gyvena “autopilotu”, o programuotojai ne jie patys…