Žinomo lietuvių architekto Gyčio Ramunio 70-osios sukaktuvės bus paminėtos prisimenant jo darbus (nuotraukos)

Vasario 2-ąją Nacionalinės premijos laimėtojui architektui Gyčiui Ramuniui (1950–1999) būtų sukakę 70 metų. Bendražyviai rengiasi paminėti šias neeilines sukaktuves,  prisiminti iškilius jo darbus bei asmenybę.

Gytis Ramunis gimė 1950 m. vasario 2 d. senųjų Vilniaus inteligentų – architekto Simono Ramunio ir prancūzų kalbos dėstytojos Ramutės Iešmantaitės-Ramunienės šeimoje. Gyčio tėvas Simonas Ramunis, praktikuojantis architektas, dėstydamas anuomečiame Dailės institute (dabar Dailės akademija) išugdė pirmąją pokario Lietuvos architektų kartą – tikrą kūrėjų žvaigždyną: V. E. Čekanauską, V. Brėdikį, A. Sprindį, V. Dičių, E. Chlomauską, Z. Landzbergį, J. Šeiboką ir daugelį kitų. Gyčio motina, baigusi prancūzų kalbos studijas Grenoblyje (Prancūzija), kur tuo metu mokėsi ir J. Aistis-Aleksandravičius bei A. Julius Greimas, tapo mylima Dailės akademijos studentų dėstytoja. 1997 m. Prancūzijos vyriausybė už indėlį verčiant iškiliausius prancūzų literatūros veikalus, suteikė R. Iešmantaitei-Ramunienei Garbės Legiono kavalieriaus ordiną.

Kultūringos inteligentų šeimos aplinka padėjo formuotis savitai sūnaus asmenybei. Gytis Ramunis – ketvirtosios kartos inteligentų šeimos atstovas, todėl nestebino jo rafinuotas meninis skonis, tolerantiškas požiūris į aplinkinius, malonus bendravimas su kolegomis, nepaprastai subtilus humoro jausmas.

1967 m. baigęs 15-ąją vidurinę mokyklą Žvėryne, G. Ramunis įstojo į anuometį Dailės institutą studijuoti architektūros. Jis turėjo puikius mokytojus – A. Mačiulį, V. Čekanauską, V. Nasvytį, E. Budreiką, T. Baginską, G. Baravyką.

Nuo 1972 m. jaunasis architektas pradėjo dirbti Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje, G. Baravyko vadovaujamoje grupėje, kur buvo sukurtas ir pirmasis bendras jų darbas – Salomėjos Nėries paminklas Vilniaus gatvėje (1972–74 m., skulptorius Vladas Vildžiūnas). Kitas svarbus architektų grupės projektas – Vilniaus pedagoginio universiteto rūmai Ševčenkos gatvėje (1973-77 m.).

1974 m. susikuria Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės kūrybinis duetas, nors dar keletą metų architektai dirbo visi trys su Gediminu Baravyku kartu. Tuo metu sukuriamas konkursinis projektas „Monumentas mokslui“ Charkove (skulptoriai S. Šarapovas ir E. Stanelis), pradedamas didžiulis darbas vystant Šeškinės visuomeninį prekybinį centrą Vilniuje.

Šeškinės visuomeninis prekybos centras buvo naujovė formuojant universalius polifunkcinius centrus, viešąsias erdves. 1984 m. Maskvoje vykusioje sąjunginėje architektūros parodoje-konkurse projektas įvertintas kaip geriausias, o 1986 m. už šį darbą grupei autorių (G. Baravykas, K. Pempė, G. Ramunis, G. Dindienė) ir statytojų paskirta SSRS Ministrų tarybos premija.

1982–85 m. architektai K. Pempė ir G. Ramunis sukuria vieną reikšmingiausių savo darbų – tikrą postmodernizmo architektūros grynuolį – Valstybinės automobilių inspekcijos pastatą Giraitės gatvėje (vėliau pervadinta Kelių policija). 1986 m. šio objekto realizacija sąjunginiame konkurse vėl pripažinta geriausia. Deja Nepriklausomoje Lietuvoje prekybos tinklo LIDL iniciatyva, miesto savivaldybės, KPD abejingumo dėka šis neeilinis architektūros pastatas buvo ciniškai nugriautas.

1986 m. G. Ramunis kartu su K.Pempe laimėjo Arklio muziejaus Niūronių kaime architektūros konkursą, o 1988–89m. (drauge su K. Kisieliumi) – ir respublikinį konkursą naujam Kauno dramos teatrui.

1988–89 m. parengtas 800 sklypų gyvenamojo rajono (dabar Balsiai) prie Žaliųjų ežerų išplanavimo projektas. 1990 m. G. Ramunis, K. Pempė ir K. Kisielius parengia poilsio ir rekreacijos centro „Poilsis“ Trakų rajone projektą, tais pačiais metais pradeda rengti Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios Alytuje projektą (1990 m. laimėtas respublikinis konkursas).

1992–95 m. G. Ramunis kartu su K. Pempe suprojektuoja ir realizuoja „Hermio“ banko pastatą Jogailos g. Vilniuje. Tuo pačiu laikotarpiu kartu su K. Pempe, K. Kisieliumi, A. Asausku projektuoja ir Verslo centrą bei viešbutį „Centrum“ Vytenio g. 1995 m. kartu su kolegomis K. Pempe, K. Kisieliumi parengia paminklo „Lietuvai“ projektą Druskininkuose (skulptorius M. Aučyna realizavo žinomo išeivijos skulptoriaus V. Kašubos sukurtą karaliaus Mindaugo paminklą).

1995–1997m. G. Ramunis projektavo skandinavų koncerno „Statoil“ degalines, o kartu su K. Pempe, A. Grigaravičiumi, D. Pauliukoniene parengė „Kredyt Bank SA“ skyriaus Liejyklos g. 3/1 rekonstrukcijos projektą.

1997 m. žurnalas „Archiforma“ pripažino Verslo centrą ir viešbutį „Centrum“ geriausiu metų objektu. 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė G. Ramuniui ir K. Pempei paskyrė premiją už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus.

1998–1999 m. kartu su K. Pempe ir A. Pliuču bei Suomijos inžinieriais sukuria „Tamro“ vaistų paskirstymo centrą Kaune, o kartu su K. Pempe ir V. Lukoševičiumi – administracinį gyvenamąjį pastatą K. Kalinausko g. Vilniuje.

Vienas paskutiniųjų G. Ramunio darbų – kartu su K. Pempe ir A. Pliuču parengtas viešbučio „Radisson SAS-Astorija“ Didžiojoje gatvėje Vilniuje rekonstrukcijos projektas.

1999 m. G. Ramuniui ir K. Pempei suteikti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų vardai. G. Ramunis šios premijos laureatu tapo jau po mirties. Architektas mirė 1999-ųjų vasario 27-ąją.

Gytis Ramunis pelnė didžiulį autoritetą tarp kolegų: 1991–1996 m. jis buvo Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas, Vilniaus skyriaus pirmininkas, ekspertų tarybos narys, 1992-1999 m. UAB „Vilniaus architektūros studija“ steigėjas, projektų vadovas, UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ projektų vadovas, direktorių valdybos narys.