Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

Abiturientų kryžkelė: besirenkant studijų programą, universiteto vieta yra svarbiausia?

www.alkas.lt
2020-02-01 06:00:47
0
Aukštasis mokslas | smm.lt nuotr.

Aukštasis mokslas | smm.lt nuotr.

smm.lt nuotr.
Aukštasis mokslas | smm.lt nuotr.

Dauguma šalies jaunuolių, svarstančių, kur mokytis – Lietuvos ar užsienio universitete, vis dar renkasi ne pagal studijų programos turinį, o universiteto vietą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diplomo „kilmės šalis“ darbo vietos negarantuoja ir, pirmiausia, reiktų savęs paklausti – ar tikrai žinau, ką noriu studijuoti ir ką su įgytu diplomu veiksiu ateityje?

Renkantis, kur studijuoti, jaunuolius užgriūva didžiulis pasirinkimų sąrašas. Lietuvoje galima rinktis iš 40 skirtingų aukštųjų mokyklų ir 60 profesinio ugdymo įstaigų, o pridėjus užsienio universitetus, pasirinkimų galimybės išauga dar kelis šimtus kartų.

„Sėkmę darbe nulemia tikrai ne universiteto diplomas ar jo „kilmės šalis“. Pagrindinis studijų tikslas yra specifinių žinių įgijimas ir tai, kaip jos pritaikomos darbo rinkoje, ar įgyta profesija yra svarbi, ar žmogus jaučia jai aistrą. Tačiau nemaža dalis būsimų studentų profesiją renkasi ne pagal studijų programų turinį. Pasirinkimą nulemia siekis „likti Lietuvoje“ arba atvirkščiai – „mokytis užsienyje“, nes norisi patirti kažką naujo, susipažinti su kita kultūra, išmokti užsienio kalbą, užmegzti naujų ryšių“, – sako Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės KALBA kūrėjas ir profesionalus patarėjas karjeros klausimais.

Kaip pasirinkti studijų programą?

Vienas pagrindinių kriterijų renkantis, ką studijuoti, jo teigimu, yra savo gebėjimų suvokimas, o tik po to spręsti apie specialybės svarbą, perspektyvumą ir šalį studijoms. Populiariausių užsienio studijų programų sąraše šiuo metu rikiuojasi biomedicina, biochemija, verslo studijų programos, informacinės technologijos, psichologija bei įvairiausių sričių inžinerija.

„Nors Lietuvoje ruošiami net 65 proc. visų pasaulio profesijų specialistai, natūralu, kad negalime būti visų kompetencijų centru ir išsilavinimą galima rinktis iš viso pasaulio universitetų. Vasario 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ patarsime jaunuoliams, kaip sąmoningai pasirinkti sau tinkamą studijų programą. Taip pat šioje parodoje kartu su Vusterio universitetu (angl. University of Worcester) rengsime krepšinio turnyrą. Sieksime atkreipti būsimų studentų dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Lietuva yra krepšinio šalis, daug Lietuvos moksleivių studijuoti sporto vadybos vis tiek keliauja į Jungtinę Karalystę“, – sako R Jurkėnas.

Pasak jo, šiandien Lietuvos universitetai skiria didelį dėmesį studentams, siūlo naujoviškas laboratorijas ar pažangias mokslines duomenų bazes. Taigi atsakymas, ką rinktis, studijas Lietuvoje ar užsienyje yra labai individualus sprendimas, priklausantis būtent nuo paties jaunuolio ir jo norimos studijų programos

Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės KALBA kūrėjas ir profesionalus patarėjas karjeros klausimais | Asmeninio albumo nuotr.
Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės KALBA kūrėjas ir profesionalus patarėjas karjeros klausimais | Asmeninio albumo nuotr.

Studijos užsienyje – vis dar iššūkis tėvų kišenei?

Jeigu dažnas jaunuolis studijas užsienyje renkasi dėl socialinės aplinkos, akiračio praplėtimo, tai tėvus kamuojančios mintys yra labiau susijusios su maistu ir gyvenimo sąlygomis. Tačiau, R. Jurkėno teigimu, tokie buitiniai klausimai yra greitai išsprendžiami.

„Tai, kad studijos užsienyje yra prabanga – stereotipas. Netgi turime nemažai pavyzdžių, kai tėvai neturi galimybės savo vaikams padėti finansiškai, todėl jaunuoliai renkasi studijas užsienyje tam, kad tuo pačiu metu galėtų ir studijuoti, ir dirbti bei taip save išlaikyti. Studijuojant užsienyje per mėnesį pragyvenimui reiktų skirti apie 700-800 svarų (800-900 Eur), o studijuojant Lietuvoje pakanka perpus mažiau – apie 400 eurų, tačiau Lietuvoje susirasti darbą šiuo metu yra kur kas sunkiau, o atlyginimai kur kas žemesni. Pavyzdžiui minimalus valandinis atlyginimas Anglijoje yra vidutiniškai 7,5 svarų (~9 Eur) už valandą“, – pasakoja karjeros konsultantas.

Anot R. Jurkėno, Lietuvos studentai gali mokytis daugelyje Europos šalių – Jungtinės Karalystės, Olandijos, Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos universitetuose. Norint mokytis Vokietijoje ar Prancūzijoje reikia mokėti šalies kalbą, nes studijų programų skaičius anglų kalba yra ribotas. Dauguma jų yra su verslu ir vadyba susijusios sritys. Studijoms Anglijoje dauguma studentų gauna finansavimą, o kai kuriose šalyse studijos gali būti nemokamos arba atsieiti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Vyresnių klasių moksleivius ir jų tėvus, mokyklų vadovus bei mokytojus paroda „Studijos 2020“ šiais metais kvies ir į nemokamas karjeros modeliavimo dirbtuves, kurių metu iš profesionalaus karjeros patarėjo R. Jurkėno bus galima gauti patarimų dėl studijų krypties pasirinkimo bei sėkmingos karjeros paieškų.

Ar diplomo „kilmės šalį“ vertina darbdaviai?

„CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, darbdaviams diplomo „kilmės šalis“ nėra tokia svarbi kaip kandidato darbinė patirtis.

„Žvelgiant į darbo skelbimus galima pastebėti, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas tampa nebe toks svarbus. Jeigu darbo vieta nėra susijusi su tiksliaisiais mokslais ar medicina, tai įmonės kartais apskritai nenurodo, kad darbo vietai yra būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pavyzdžiui, anksčiau darbo skelbimas buvo neįsivaizduojamas be darbo vietai reikalingos konkrečios specialybės ar net pageidaujamo konkretaus universiteto. Šiandien kriterijai, taikomi darbo vietoms, keičiasi, nes darbdaviai taikosi prie darbo rinkos, technologijų, darbo rengimo būdų. Darbdaviams vienu svarbiausių požymių tampa darbuotojų gebėjimas greitai išmokti naujų dalykų“, – sako R. Karavaitienė.

Anot jos, žmogus, pasirinkęs studijas užsienyje, yra tarsi įmetamas į naują aplinką ir turi galimybę lavinti daugybę sričių: stiprinti užsienio kalbos įgūdžius, ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, užmegzti daugybę ryšių, ugdyti savarankiškumą, nes sprendimus nuo šiol jaunuolis turi priimti pats.

„Švietimo srityje Skandinavijos šalys yra laikomos vienomis pažangiausių, nes į mokymosi eigą nuolat diegia naujus mokymosi būdus, moksleiviams suteikiama daug laisvės, jie gali atskleisti savo kūrybines galias. Apskritai, Skandinavijos šalyse mokymosi eiga yra prilyginama asmens tobulėjimui. Štai Jungtinėje Karalystėje švietimas yra kur kas konservatyvesnis, tačiau ten mokslas pasižymi įvairove: tiek nišinėmis studijų programomis, tiek klasikinėmis“, – sako R. Karavaitienė.

Ji pastebi, kad studijas užsienyje baigę jaunuoliai ateityje susiduria su kur kas mažiau sunkumų įsidarbinus tarptautinėse įmonėse bei dirbant su skirtingais žmonėmis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nauja VDU studijų programa rengs Skandinavijos kultūrų ir kalbų specialistus
  2. Seimas svarstys studijų prieinamumą gerinančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
  3. Abiturientų mažėja, o norinčių patekti į žemės ūkio studijas daugėja
  4. Vilniaus universitete nuo rudens pradedamos dvi pedagogikos studijų programos
  5. Valstybės kontrolė: studijų programos turi būti rengiamos ir vertinamos atsakingiau
  6. Išrinkta Vilniaus universiteto taryba
  7. Tarptautiniame reitinge – VU pažanga ir pirmavimas daugelyje studijų krypčių
  8. Universitetai ir kolegijos siūlys aukštesnės kokybės studijų programas
  9. Paroda „Išsilavinimas ir karjera 2014“ pristatys studijų užsienyje galimybes!
  10. Paskelbtas studijų geriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo konkursas
  11. Tyrimas atskleidė, kas lemia jaunuolių studijų pasirinkimą ir pasitenkinimą jomis
  12. Moksleiviai verslininkai pristatys savo sumanynus „Litexpo“ studijų parodoje
  13. Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700
  14. Mokslo ir studijų įstaigoms finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į studentų skaičių ir mokslinę veiklą
  15. Pažangiausiems Vilniaus universiteto studentams Baltic Amadeus įsteigė vardinę stipendiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

2025 06 05
Studentai | smsm.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas

2025 06 02
Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitetas siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas | VU nuotr.

Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas

2025 06 02
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU pernai išdalijo rekordinį skaičių specialių stipendijų – kviečia teikti paraiškas ir šiais metais

2025 05 30
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prof. Žilvinas Dambrauskas | Rengėjų nuotr.

Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai