Sausio 9 d. Krašto apsaugos ministerijoje sudaryti 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai – į juos įtraukti 38427 jaunuoliai, kuriems 18–23 m. (įskaitytinai). Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti 3828 karo prievolininkai.
„Nuolatinė privalomoji karo tarnyba ir toliau išlieka vienu sėkmingiausių kariuomenės stiprinimo projektų – į kariuomenę įliejamas šviežias kraujas, auginamas pilietiškumas bei stiprinamas visuomenės ir kariuomenės ryšys, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Skaičiai kalba patys už save: šauktiniai sudaro net 73 proc. profesinės karo tarnybos naujokų, ir tai geriausias tarnybos patrauklumo įrodymas“.
Siekiant išlaikyti tarnybos patrauklumą, šiemet įvestos naujovės – sumažintas šaukimo amžius ir studentų įtraukimas į sąrašus.
Siekiant daryti tarnybą patogesne, taip pat paskatinti jaunuolius atlikti pilietinę pareigą pabaigus mokyklas, prieš karjeros pradžią ar šeimos kūrimą, šaukimo amžius Seimo sprendimu sumažintas nuo 19–26 iki 18–23 metų. Tikimasi, jog tai taip pat sumažins karo tarnybos vengimo atvejų.
Naujovė – į sąrašus taip pat buvo įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių NPPKT, arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT, arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas bus pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas – jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Kaip ir pernai, gerai atlikę tarnybą šauktiniai, pasirinkę ją atlikti savo noru, iš viso galės gauti didesnę nei 3100 eurų išmoką.
Sąrašų sudarymo pradžią stebėjo krašto apsaugos ministras R. Karoblis, juos sudarant dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas, kiti kariuomenės atstovai, o siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai. Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovo Juliaus Kornelijaus Vaičiako, sąrašų sudarymas vyko sklandžiai, stebėtojai buvo patenkinti procesu, o į kilusius klausimus buvo atsakyta.
Planuojama, sudaryti sąrašai bus paskelbti iki sausio 16 d. https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.
Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2020 m. metinį šaukimo planą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks 19 kariuomenės dalinių. Dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmuosius du tarnybos mėnesius išeis bazinį karinį rengimą, o likusius septynis mėnesius tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.
Pirmieji 2020 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės kovo viduryje, paskutinieji – lapkričio pabaigoje. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais bus didžiausia šaukimo banga, per kurią į įvairius dalinius atvyks per 2700 karių.
Į sąrašus galėjo patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos. Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
Įsąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nėra siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Šauktinių kariuomenė turi būti panaikinta, nes tikrai demokratiškoje, žmogaus teises gerbiančioje šalyje gali būti tik profesionali kariuomenė.
Patarimas visiems – kitąmet rinkdami Seimą balsuokite atsakingai. O kandidatų požiūris į prievartinę karinę tarnybą turėtų tapti priešrinkiminių diskusijų dalimi. Rinkėjai balsuodami turėtų į tai atsižvelgti.
Vakarų demokratijos atsisako atgyvenusios šauktinių kariuomenės, kuria modernias profesionalias kariuomenes. Kurį laiką Lietuva taip pat judėjo ta linkme. Deja, nekuriems mūsų valdžios atstovams galva susisuko ir jie žengė žingsnį atgal. Ar galima tai toleruoti? Visada mieliau, kai judama į priekį, o ne atgal.
Be to, turi būti kuriama GALINGA FEDERALINĖ ES KARIUOMENĖ, kuri taptų pilnaverčių JAV ir kitų demokratijų partneriu NATO sistemoje (čia ir amerikiečiai nebelinksniuotų mūsų, kad skiriame per mažai dėmesio karinės galios didinimui). O nacionalinių kariuomenių palaipsniui (kuriant federalinę ES kariuomenę, kuri būtinai būtų NATO nare) reiktų atsisakyti. O apie visokias karines prievoles net nekalbu – tokių reiškinių moderniose demokratijose iš viso likti neturėtų. Lygiai kaip ir lyčių lygybės principų pažeidinėjimų.
Už vieną ačiū sovietui – už universitete gautą platų 6 semestrų civilinės saugos kursą, už įv. dalykų teorines bei praktines žinias karo atvejui (gautas žinoma, kovinės pratybos teko vyrukams). Todėl ir Sąjūdžio metais, jei tektų, visos buvusios mūsų srauto studentės žinotų, kuo gali prisidėti ir padėtų vyrams. Jei dar rimčiau įvykiai klostytųsi – visos mes tada galėjome rimtai pasirūpinti užnugariu – žmonių evakuacija į slėptuves ar traukiantis, ryšiais, aprūpinimu, ligoninėse padėtume.
O dabar nieko nereikia – nei chemijos, nei matematikos, fizikos, nei karinės parengties – nieko!
Jei emigracijos priežastis buvo karinė prievolė – ačiū Dievui, kad tokie emigravo.
Kažin, ar ne tokie energingiausiai mažiausiai 2 pilietybių sau reikalauja? Kad turėtų kur sprukti iš tos šalies, kuri pakviestų ją ginti?
Beje, jaunimas į tokius neatsakingus valdžios sprendimus atsakė išaugusia emigracija.
Neunku tai įrodyti – nuo 2015 m. kovo, kai buvo ji įvesta, emigracija beveik padvigubėjo ir nuo to laiko jau nemažėjo.
Taig ką, Lietuvos vyrus keičiame į ukrainiečius (imigrantų tarpe aiškiai dominuoja vyrai ukraiiečiai).