Šiuo metu švenčiame žiemos šventes. Bet Kūčios yra ypatingos ir astronominiu požiūriu – Lietuvoje ilgesnės nakties metuose nebūna.
Žiemos mėnesiai, su ilgomis naktimis, į Lietuvą atneša ir šalčius. Nors Saulę matome kaip niekada arti horizonto ir savo namų, šilumos ji stokoja. Tokie skirtingi sezonai nėra būdingi visoms planetoms. Žemėje jie yra išties ryškūs, tačiau ne pražūtingi.
Video:
Kodėl šie ir panašūs sezoniniai pokyčiai atsiranda Žemėje, ir kaip juos atspindi Saulės laikrodžiai, iš kurių dalis yra dar ir Saulės kalendoriai, sužinosite šioje rubrikoje.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 12:30 val. per LRT Plius, o išalkus dar – www.mokslosriuba.lt
Seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra ATRASTI TREČIASIS bei KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI! Pasirodo, kad Žemė pastoviai VERČIASI PER AŠIGALIUS!
Periodas – 3000, 6000, 24 000, 48 000, 96 000 metų!
Šių periodų laike, įvyksta ne tiktai ŽEMĖS AŠIGALIŲ KAITA, bet ir KLIMATO kaita, ir net LEDYNŲ TRANSFORMACIJA iš vieno ŽEMĖS AŠIGALIO Į KITĄ!
Dėl šios priežasties, Žemėje, 300 metrų ribose, kinta ir VANDENS lygis bei LAIKO sąvoka, apie ką mums praneša inkų įrašai akmeninėse stelose! Juose pranešama, kad BŪNA ŽEMĖJE LAIKOTARPIŲ, kai PARA Trunka – 36 valandas! Būna, kad – 24, ar net 18-16 valandų! Ir t.t.
Va, va, o ar neatrodo garbiai publikai, jog kažkas kėsinasi į mūsų lietuviškus metų laikus?
Kur mūsų pokario žiemos, kai tvoros pyškėdavo, o sniego iki pat tvorų viršaus prisnigdavo?!! Kai sausį pasigirsdavo toks skaidrus zylučių „Ti ti taa; ti, ti, taa”?
Kur mūsų vasaros, kai saulutė visą kūną glostydavo, lepindavo, o nenuorama vėjas pasalomis tik šast, ir atvelka vandens kupiną debesį, ir išgręžia jį vaikams ant galvų. Tada nulekia sau kvatodami su nežinia iš kur atsiradusiu perkūnu tolyn, palikę ant žemės šiltas balas. Vaikai nusiauna ir bėga basi jose teškentis, rankomis vaivorykštę gaudyti, nes ji visai čia pat, tik reikia štai iki ten pabėgėti, pasišokėti, pasistiebti, tik… Tačiau ta nesileidžia pačiumpama, nors tu ką… Tartum dangaus karūna visomis spalvomis švyti, iš viršaus pasauliui savo grožį dalina.
Labanakt, vaikučiai…
Kai mieste nemiega niekas,
Atkeliauja Dėdė Miegas:
– Jau pavargot? Aš einu,
Daug sapnų jums dalinu.
Kam spalvotą, kam bespalvį,
Duosiu sapną lyg pagalvį ..
La-ba-nakt…
Su Naujais Metais.
Prisimenu tokias 1973-77 metų žiemas ir kalbeles, straipsnelius, šūksmelius.
1978-79 ir 1979-80 metų žiemų metu prieš naujus šąlo beveik 40 laipsnių, po atostogų dar savaitę ar dvi nereikėjo eiti į mokyklą – susprogę mokyklos radiatoriai, tvarko, o lauke vis 20-30 laipsnių. Traukiniai Kaliningrad – Moskva važiavo neįprastai lėtai. Sniego kalnai Marijampolės – Kauno plente buvo išstumdyti iki 5 m aukščio, laukuose bent 1 -1,5 metro, visi kanalai užpustyti, pasidariau burines roges, įsiverčiau į centrinį kanalą po smagaus lėkimo gal 400 m, vos gyvas likau. Tvoros ir medžiai poškėjo, iššalo dauguma kriaušių, slyvų, vyšnių, nemažai obelų, nekalbant apie egzotiką – vynuoges, rožes.
Šaltis, sniegas laikėsi gruodžio pirmų dienų iki balandžio vidurio. Atsimenu, kapinėse kaimynų senukei palaidoti iškirto per dvi dienas keturi vyrai apie 150 cm, dar kirto, kai su karstu pasuko į kapines.
Ilgiems metams nutilo kalbelės,…
Kaimynai senukai pastoviai kalbėjo : net prie Smetonos, per karą ar po karo nebuvo tokių baisiai šaltų žiemų.
Man užtenka prisiminti porą Brežnevo laikų žiemų.
Tad kas gi atsitiko?
Mūsų protėviai, nuo seno, stebėjo gamtoje vykusius fizinius procesus. Tam buvo suorganizuotas kelių pakopų krivių ir ŽYNIŲ institucija! Žemiausios buvo – ugnies prižiūrėtojos – vaidilutės. Aukščiausiu – KRIVIŲ KRIVAITIS, kuris “bendraudavo” jau tiktai su dievu!
Tarpine grandimi buvo, įvairaus “mokslinio” laipsnio, žyniai ir kriviai!
Tai ką ŽYNIAI ir kriviai ypatingo pastebėdavo danguje – gamtoje, įvairiomis formomis būdavo išsaugoma ateities kartoms.
Taip, iš 1179 m. pr.m.e., mus pasiekė Krivių – KRIVAIČIO VANDENORIAUS epai “ILIADA” ir “ODISĖJA”, kuriuose NEVA pranešama apie Platono menamą įvykusį “TROJOS KARĄ”, kuris, pasirodo, buvo ne KARAS, bet – TERO – SANTARINĮ – ATLANTO ugnikalnio SPROGIMAS!!!
Ir štai, krikčionybė gebėjo visa tai ne tiktai sunaikinti, bet ir sulyginti su Žeme!
Pasaulis ilgam liko aklas!
Laimei, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, PASISEKĖ įminti kai kuriuos šaltinius iš tolimiausios praeities, ir ATRASTI TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, kurie praneša – KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? ir KAS? VYKS?!!!
Pasirodo, kad Šiaurinis Žemės ašigalis, nuo EROS pradžios, pastoviai krypsta į SAULĘ, Pietinis – nuo SAULĖS!
Todėl jau nuo 2500-jų metų Šiauriniame Žemės pusrutulyje bus tiktai – DIENA ir VASARA, pietiniame – NAKTIS ir ŽIEMA!!!!