Astronominė žiema prasideda guodžio 21 arba 22 dienomis, kai Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia. Ilgiausių naktų laikotarpis Lietuvoje vadinamas „tarpukalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis”, kai rengiamos šventinės vaišės ir atliekamos apeigos, skirtos protėvių vėlėms.
Žiemos saulėgrįža Lietuvoje nuo seno buvo žinoma kaip Saulės sugrįžimo, Praamžiaus, Elnio devyniaragio šventė. Tuo metu piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją, įkalina Saulę. Tokiu metu apeiginiu būdu pasaulį reikia atkurti iš naujo.
Su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu ir mitologu dr. Dainiumi Razausku „Baltų šventadieniai“ aiškinsis, kokie pasaulio kūrimo vaizdiniai yra būdingi baltų pasaulėvaizdžiui, kas vyksta su gamta ir žmogumi tamsiuoju metų laiku ir kuo svarbi Žiemos saulėgrįžos šventė.
Skambės folkloro ansamblių „Girjaukis“, „Kūlgrinda“ ir Gedimino Žilio atliekamos giesmės. Laida bus rodoma gruodžio 8 d. (sekmadienį) 9 val., kartojama 9 d. (pirmadienį) 9 val., 10 d. (antradienį) 11.30 val., 12 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. ir 13 d. (penktadienį) 14.45 val. per Balticum TV.
Žiūrėkite laidą:
Pakutinėje ciklo laidoje susitiksime su etnologu, mitologu prof. dr. Rimantu Balsiu – kalbėsime apie senųjų Kūčių, Kalėdų papročius ir jų prasmę. Žiūrėsime fragmentus iš DVD „Metų ratas. Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras ir papročiai“, kurį išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija (projekto vadovė prof. dr. Daiva Vyčinienė).
Senosios Kūčios, Kalėdos – Saulės sugrįžimo šventė. Saulės sugrįžtant pradedama laukti jau lapkričio pabaigoje, o gruodžio pabaigoje prasidėdavo iškilmingos apeigos, kurios trukdavo iki sausio 6 d. „Sausio 6-ąją, padaugėjus šviesos, buvo duodamas ženklas vėlėms keliauti atgal.
Norėdami, kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, lietuviai pastatus ir daiktus „atrašinėjo“ – pažymėdavo trimis magiškais kryželiais, primenančiais tris vienoje eilėje išsidėsčiusias ir apie dienos pailgėjimą pranešančias Šienpjovių žvaigždes. (…) Taip žvaigždžių ženklais iš sodybos buvo „išrašomi“, išprašomi svečiai iš Anapus.“ (Jonas Vaiškūnas, Alkas.lt)
Liaudies supratimu, toje priešingų gamtos jėgų – tamsos ir šviesos, mirties ir gyvenimo – kovoje dalyvauja visas kosmosas, gyvieji ir mirusieji. Jos kulminacija – Kūčių vakaras ir naktis. Nors Kalėdos žemdirbio kalendoriuje laikytos didžiausia metų švente, tačiau dauguma pirmosios dienos tikėjimų tik atkartoja ar tęsia Kūčių dienos apeigas.
Iki pat XX a. vidurio Kalėdas švęsdavo tris, o kartais ir keturias dienas, nes Kalėdos – tai metas, kai į žmogų vėl atsigręžia Saulė. Laidą rodys gruodžio 15 d. (sekmadienį) 9 val., kartos 16 d. (pirmadienį) 9 val., 17 d. (antradienį) 11.30 val., 18 d. (trečiadienį) 16.40 val. ir 19 d. (ketvirtadienį) 12.30 val. per Balticum TV.
Laidos kūrėjai sveikina visus su artėjančiomis šventėmis ir dėkoja, prisidėjusiems ir padėjusiems rengti TV kultūros laidų ciklą „Baltų šventadieniai“, bei nuolatiniams partneriams Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, informaciniams partneriams dienraščiui „Vakarų ekspresas“ ir interneto portalui Alkas.lt. Laidas parengė režisierė Nijolė Jačėnienė, filmavo ir montavo Jonas Tumasonis, tekstus skaitė Sigutis Jačėnas. VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Labai tinkamos temos Advento metu. Gera skaityti ir žiūrėti.