Seimas pritarė naujos redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3623(2), kuriuo tikslinama nevyriausybinės organizacijos sąvoka, numatoma nevyriausybinės organizacijos statuso registravimo galimybė Juridinių asmenų registre, Nevyriausybinių organizacijų tarybos (taip pat ir savivaldybės lygiu) sudarymo ir jos veiklos principai, sudaromos sąlygos nevyriausybinių organizacijų instituciniam stiprinimui sukuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą ir numatant reikalingą teisinį reguliavimą nevyriausybinių organizacijų finansavimui iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų užtikrinti.
„Svarbiausia yra tai, kad yra sukuriamas Nevyriausybinių organizacijų fondas, to niekada Lietuvoje nebuvo. Tai leis sustiprinti nevyriausybinį sektorių, išsiaiškinti, kas yra tikra nevyriausybinė organizacija, o kas tik apsimeta, ir patikslinti, kaip turėtų veikti nevyriausybinių organizacijų tarybos“, – Seimo Spaudos biurui sakė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė Guoda Burokienė.
Įstatyme apibrėžta nevyriausybinių organizacijų teisė gauti finansavimą ir nustatyti atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Taip pat nustatyti pagrindai, kai lėšos nevyriausybinėms organizacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neskiriamos, įtvirtinta informacijos apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą teikimo tvarka.
„Labai džiaugiamės, kad į projektą pavyko įtraukti reikalavimą nurodyti, iš kokių šaltinių ir kaip formuojamas nevyriausybinių organizacijų fondas. Tai stiprins nevyriausybines organizacijas. Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos nedalyvauja daugelyje projektų, kadangi visur reikia prisidėti savo finansiniu indėliu, o nevyriausybinės organizacijos jo neturi“, – sakė VVSK pirmininkė.
Įstatyme įtvirtinta, kad Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžete liekančios dalies, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų skaičiuojant nuo užpraėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams.
Nevyriausybinėmis organizacijomis bus laikomi nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomus savanoriškumo pagrindais įsteigtus visuomenės ar jos grupės naudai veikiančius viešuosius juridinius asmenis, kurių tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nebus laikomi:
1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių – juridinių asmenų nėra nevyriausybinės organizacijos yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;
2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;
3) politinės partijos;
4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;
5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;
6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;
7) šeimynos;
8) nuolatinės arbitražo institucijos.
Pasak komiteto pirmininkės, šiuo metu Lietuvoje registruota per 35 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, iš jų veikia mažiau kaip pusė.
Įstatymas priimtas už balsavus 59, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 20 Seimo narių. Jis įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.
