Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuoje sparčiai nyksta net įprasti paukščiai

www.alkas.lt
2019-12-05 07:00:46
1
Lietuoje sparčiai nyksta net įprasti paukščiai

Kurapka | A. Čerkausko nuotr.

Kurapka | A. Čerkausko nuotr.
Kurapka | A. Čerkausko nuotr.

Lapkričio 28 d., Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre buvo pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai.

„Praėjusiais metais subūrę ilgametę patirtį turinčių gamtosaugos ekspertų komandą, pradėjome vykdyti kai kurių Europos bendrijos svarbos vabzdžių, augalų, paukščių rūšių pilotinius tyrimus visoje šalyje. Akivaizdu, kad mokslinių žinių bazė mūsų šalyje vis dar yra nepakankama. Trūksta informacijos apie saugomų rūšių populiacijų ir jų buveinių būklę bei paplitimą, trūksta duomenų Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Tai kelia susirūpinimą ir Europos Komisijai, kadangi Lietuvoje nepakankamai užtikrinama gamtos vertybių apsauga“, – pradėdamas renginį kalbėjo Metodinio-analitinio centro vadovas dr. D. Dapkus.

Jo teigimu, siekiant užpildyti trūkstamas žinių spragas, buvo atrinktos net 33 Europos Bendrijos svarbos rūšys ir su išorės ekspertų pagalba pradėti jų inventorizacijos darbai. Pristatęs pirmųjų tyrimų apimtis ir supažindinęs su renginio programa, D. Dapkus taip pat apibendrino ir renginio tikslus.

„Pirmiausia norime pasidalinti naujausių tyrimų medžiaga, pristatyti duomenis, kuriuos surinkome, atkreipti dėmesį į kylančius iššūkius, parodyti tokių tyrimų pridėtinę vertę. Kartu norime pakviesti prisidėti savo ilgamete patirtimi ir sukaupta informacija, reikalinga sėkmingai užbaigti inventorizacijos procesą. Neabejoju, kad kolegų pranešimai nustebins klausytojus įdomių atradimų gausa bei praturtins kiekvieno žinias“, – savo sveikinimo kalboje sakė centro vadovas.

Gaidukas | A. Čerkausko nuotr.
Gaidukas | A. Čerkausko nuotr.

Rezultatai teikia vilties

Įvairių sričių specialistai renginyje pristatė tirtų moliuskų, vandens ir sausumos augalų, paukščių ir kitų gyvūnų tyrimų metodikas, pagrindines rūšių charakteristikas, pabrėžė jų išskirtinumo savybes, supažindino su stebėjimo vietovėmis ir pagrindinėmis radavietėmis, grėsmėmis bei ateities perspektyvomis. Nors daugeliu atveju tyrinėtos menkai žinomos ir sunkiai aptinkamos rūšys, patikrinus tik dalį potencialių teritorijų pavyko surinkti naujų duomenų apie tokių Europoje retų augalų, kaip mažojo varpenio (Botrychium simplex), smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio (Dianthus arenarius ssp. arenarius), žaliojo sėmainio (Buxbaumia viridis), stačiosios dirvuolės (Agrimonia pilosa), paplitimą Lietuvoje. Visgi, pasak tyrimus atlikusių Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertų botanikų dr. D. Matulevičiūtės ir V. Uselio, smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio bei stačiosios dirvuolės išlikimui didelę grėsmę kelia nutrūkęs tradicinis ganymas miškuose, dėl intensyvių miškininkystės metodų mažėjantys miško aikštelių ir retmių plotai. Žaliajam sėmainiui svarbus didelis stambios įvairių irimo stadijų negyvos medienos kiekis, drėgnas mikroklimatas, būdingas pavėsingoms augavietėms. O mažajam varpeniui grėsmę kelia augaviečių apaugimas krūmais, krūmokšniais ir ekspansyviais žoliniais augalais. Gamtosaugos ekspertai kol kas neteikia konkretesnių išvadų ir teigia, kad reikia išsamesnių tyrimų, kurie bus atliekami dar bent du metus.

Vandens telkinių tarša taip pat daro įtaką vandens augalų populiacijoms. Štai tyrinėjant pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa) ir lanksčiojo plukenio (Najas flexilis) būklę šalyje naujų augaviečių  kol kas atrasti nepavyko. Vilties tebeteikia numatyti tolimesni pūslėtosios aldrūnės tyrimai skaitlingoje Lietuvos populiacijoje, kur ji anksčiau jau buvo rasta. Deja, lanksčiojo plukenio aptikimas sunkiai prognozuojamas.

Specialistai nenuleidžia rankų ir drugių bei retųjų vabalų, moliuskų stebėjimo srityje. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus aptikta keliolika naujų manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) radaviečių, nes iki tol ši Europos retenybė buvo stebėta Lietuvoje tik du kartus. Itin mažo moliusko keturdantės suktenės (Vertigo geyeri) rezultatai irgi stebina. Pasak moliuskų ekspertės dr. Gritos Skujienės, iš patikrintų 24 teritorijų, nutolusių viena nuo kitos bent 5 km spinduliu, tirtos rūšies individai aptikti net 16 teritorijų.

Paprastasis griciukas | A Čerkausko nuotr.
Paprastasis griciukas | A Čerkausko nuotr.

Pražūtingi ūkininkavimo ir klimato kaitos padariniai

„Saugomų teritorijų sistemoje dirbu eilę metų, tačiau tokios intensyvios miškininkystės dar nesu matęs. Štai Dzūkijos nacionaliniame parke – didžiausioje saugomoje teritorijoje – pakeliui į Čepkelių gamtinį rezervatą suguldytos miško rietuvės tikrai nedžiugina lankytojų akių, ką jau kalbėti apie saugomas rūšis“, – renginyje kalbėjo Lietuvos ornitologų atstovas dr. E. Drobelis, pristatęs juodojo peslio (Milvus migrans) nacionalinės inventorizacijos pirmuosius rezultatus. Dėl miškų ūkio veiklos ir turizmo užimtų vandens pakrančių, stebimi gana prasti rezultatai. „Pirmaisiais metais su komanda atlikome 71 teritorijos patikrinimą. 97 stebėjimo taškuose prastovėjome mažiausiai po tris valandas, tačiau šį paukštį fiksavome tik kas trečiame taške. Situacija atrodo gana gera Nemuno žemupyje, nebloga ir Dainavos regione, tačiau nuvylė Aukštaitija, nors kraštas ypatingai turtingas ežerais. Liko netyrinėta vidurio ir šiaurės Lietuva bei pajūris, bet kad šiuose regionuose rasime skaitlingą populiaciją mažai tikėtina“, – įžvalgomis dalinosi dr. E. Drobelis.

Jam antrina ir kolega M. Karlonas, pristatęs pempių (Vanellus vanellus) ir kurapkų (Perdix perdix) populiacijų tyrimų rezultatus. Šių, kadaise Lietuvoje įprastų buvusių paukščių, situacija sparčiai blogėja. Pavyzdžiui, Lietuvos kurapkų populiacija 1999 m. buvo vertinama 10-20 tūkstančių porų, o 2012 m. priskaičiuota vos 4-7 tūkstančiai. Pempių 1999 m. fiksuota 18-20 tūkstančių porų, 2013 m. skaičius sumažėjęs jau iki 12-15 tūkstančių. Ornitologas aiškina, kad šių paukščių rūšių nykimo priežastis – intensyvus žemės ūkis. Šlapių pievų sausinimas, pesticidų naudojimas, pievų suarimas ar apleidimas stumia šias rūšis iš mūsų šalies.

Klimato kaitos nulemti oro sąlygų svyravimai kelia grėsmę ir tilvikinių paukščių populiacijoms. Stebėjimai rodo gaiduko (Calidris pugnax), paprastojo griciuko (Limosa limosa), didžiosios kuolingos (Numenius arquata) spartų populiacijų mažėjimą. Pastarųjų priskaičiuojama vos kelios likusios poros. O štai juodkrūčio bėgiko (Calidris alpina schinzii) pirmuosiuose tyrinėjimuose iš vis nepavyko aptikti, nors ir dėta daug pastangų. Prastą situaciją kol kas atspindi ir vandens paukščių stebėjimai. Dėl sparčiai blogėjančios buveinių būklės retėja rudagalvės anties (Aythya ferina) ir dryžgalvės kryklės (Spatula querquedula) populiacijos. Eurazinė cyplė (Mareca penelope) yra paplitimo arealo pakraštyje, tad, panašu, kad dėl šios priežasties rūšis šalyje natūraliai yra reta, o dėl klimato pokyčių arealas gali pasitraukti toliau į šiaurę nuo Lietuvos. Pirmi stebėjimų duomenys apie tulžį (Alcedo atthis) rodo,  kad rūšies populiacija nėra tokioje blogoje būklėje, kaip atrodė iš pradžių. Tačiau ir šiai rūšiai grėsmę kelia klimato kaita, trikdymas. Nyksta ir aukštapelkių pamiškėse burbuliuojantys tetervinai (Lyrurus tetrix tetrix), senųjų girių gyventojas – juodasis gandras (Ciconia nigra).

Renginio metu taip pat atskirai pristatyta šiais metais dalyje Lietuvos atliktos EB svarbos šikšnosparnių (Branto pelėausio (Myotis brandtii), mažojo nakvišos (Nyctalus leisleri), šikšniuko mažylio (Pipistrellus pygmaeus)) inventorizacijos rezultatai, kurie, pasak Metodinio-analitinio centro eksperto R. Karpuškos, kol kas neatspindi visos Lietuvos tendencijų. Būtina tęsti stebėjimus, analizuoti specialiu detektoriumi užfiksuotus įrašus. Vėliau bus galima spręsti ir apie apsaugos tikslų nustatymą bei būtinų apsaugos priemonių parinkimą.

„Europos Sąjungoje apsibrėžta, kad kiekviena šalis narė negali turėti pagal Paukščių ar Buveinių direktyvas saugomų rūšių, kurių statusas ir apsaugos būklė toje šalyje nežinoma. Nustatyti tokių rūšių statusą ir apsaugos būklę – viena iš pirmojo Lietuvoje LIFE programos NATURALIT projekto užduočių. Šiuo projektu tikimasi pasiekti esminio persilaužimo saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ valdymo kokybėje, kad jis būtų veiksmingesnis, o pasiekti pokyčiai – ilgalaikiai. Naujuosius metus sutiksime papildę komandą nauju partneriu. Nacionalinės mokėjimo agentūros indėlis turėtų padėti rasti svarbius sanglaudos taškus ir darbuotis bendro tikslo siekimo vardan“, – apibendrindamas renginio pranešimus sakė dr. D. Dapkus.

Tikimasi, kad kelis metus vyksianti inventorizacija padės atsakyti į svarbius klausimus dėl sunkiai aptinkamų itin retų augalų ir gyvūnų būklės ir gausos šalyje.

Pristatyme dalyvavo gausus aplinkosaugos organizacijų atstovų būrys | Renginio rengėjų nuotr.
Pristatyme dalyvavo gausus aplinkosaugos organizacijų atstovų būrys | Renginio rengėjų nuotr.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinis analitinis centras įsteigtas įgyvendinant projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT), Nr. LIFE16 IPE/LT/016, kurį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Projektas yra skirtas nacionalinių strateginių tikslų įgyvendinimui saugomų teritorijų bei Natura 2000 valdymo srityje ir truks iki pat 2027 metų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šį savaitgalį iš Lietuvos išlydėti paukščiai
  2. Pastebėti trys Lietuvai nebūdingi paukščiai (nuotraukos)
  3. Energetikų dienotvarkę keičia ir išskrendantys paukščiai
  4. Ties Juodkrante – masinės nykstančių nuodėgulių žudynės
  5. Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas
  6. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami lesinti paukščius įrengtose lesyklose (nuotraukos)
  7. Siūloma steigti naujas jūrines saugomas teritorijas
  8. Vyks Kalėdinis paukščių stebėjimo maratonas
  9. Įsigijusiems metinį saugomų teritorijų lankytojo bilietą – daugybė nemokamų renginių
  10. Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video)
  11. Šių metų Lietuvos metų paukštis – Langinė kregždė
  12. Iš miestų stumiamiems paukščiams ornitologai siekia padėti įrengdami specialias lizdavietes
  13. Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai
  14. Gamtosaugininkų laukia darbingi metai
  15. Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. ūkinyks says:
    6 metai ago

    Mažiau reikia pievas su žoliapjovėmis visą gyvastį malti, o išmokas reikia mokėti ne už nutarkuotas pievas, o tiems kurias jas palieka ramybėje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos
  • Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

Kiti Straipsniai

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį? | birdlife.lt nuotr.

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

2025 06 20
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Pradedamas įgyvendinti Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas

2025 05 29
Gandrų lizdas | roofer.com nuotr.

Ornitologai pataria, ką daryti radus paukščio jauniklį

2025 05 28
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros magistrantai | vilniustech.lt nuotr.

Kas laukia kraštovaizdžio architektų po 50 metų?

2025 05 15
Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais

2025 05 15
Baltijos jūra

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

2025 05 12
Audra, namas

Klimato kaitos keliamos audros turtą naikins tik dažniau 

2025 05 11
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
Ypatingai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Prasideda pavasario kovos su kenkėjais darbai

2025 04 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją (video)

„Iš savo varpinės“: Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai